Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) V. K. prašymą ieškovui UAB „4finance“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2327-776/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotam asmeniui (ieškovui) UAB „4finance“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo išdėstyti motyvai dėl proceso atnaujinimo yra visiškai nepagrįsti bei nėra pridėta jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pagal Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Viena iš esminių sąlygų, kad teismas panaikintų sprendimą už akių ir atnaujintų bylos nagrinėjimą, yra ta, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti vertinamos atsakovo nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių sprendimas galėtų būti neteisėtas ar nepagrįstas bei atsakovo argumentus patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo argumentai apie tai, kad jis paskolos neėmė ir nieko nežinojo apie paimtą paskolą, nepagrįsti jokiais įrodymais, nors pareiškėjas ir nurodė, kad 2009 m. Šiaulių apskrities policijos komisariate buvo apklaustas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje, tačiau jokių duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių tai, suinteresuotam asmeniui nepateikė. Tuo tarpu 2009 m. rugpjūčio 22 d. V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu užsiregistruota UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt. Kliento registracija patvirtinta 2009-08-22 iš asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ bankas, pervedant 0,01 Lt registracijos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad sutinkama su SMScredit.lt paskolos sutarties sąlygomis, nurodytas MD5 kodas. 2009-08-22 prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.smscredit.lt buvo gauta paraiška 144,81 € (500,00 LTL) paskolai gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2009-08-22 V. K. suteikta 144,81 € (500,00 LTL) dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą LT39730001010824747, kuri yra asmeninė pareiškėjo sąskaita, pareiškėjas pasirašydamas elektroninės bankininkystės sutartį su banku, prisiėmė atsakomybę už jam suteiktų ypatingos svarbos dokumentų saugumą ir atsakingą naudojimąsi jam suteiktais dokumentais, todėl duomenimis negali naudotis jokie tretieji asmenys. Remiantis tuo kas išdėstyta, mano, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl ko teismo sprendimas už akių galėtų būtų neteisėtas ar nepagrįstas, o procesas civilinėje byloje atnaujintas, kadangi nėra pateikta jokių tokį faktą pagrindžiančių įrodymų. Be to, pareiškėjui apie pradėtą procesą dėl paskolos grąžinimo jau buvo žinoma 2013 metais, kai UAB „4finance“ pateikė Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-1061-650/2013. Atsakovas, gavęs dokumentus iš teismo, pateikė prieštaravimą nurodydamas, kad paskolos sutarties su ieškove nesudarė, tačiau jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepridėjo. 2013 metais ieškovės atstovė pateikė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad ginčijant paskolos sudarymo faktą bei nurodant, kad atsakovas paskolos sutarties su kreditoriumi nesudarė, atsakovas turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl neteisėto naudojimosi atsakovo duomenimis, paimant paskolą atsakovo vardu. Atsakovas buvo įpareigotas iki 2013-02-15 dienos pateikti ieškovei pažymą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kitu atveju ieškovė nurodė, kad teiks ieškinį teismui dėl skolos priteisimo iš atsakovo, tačiau jokių duomenų gauta nebuvo. Atsakovas, ginčydamas paskolos paėmimo faktą ir savo procesinėmis teisėmis naudodamasis rūpestingai bei atsakingai, turėjo kreiptis į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad apie 2014-04-08 Šiaulių apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2015 metų balandžio mėnesį, kai atsakovo darbovietės buhalterija gavo antstolės E. Rulienės patvarkymą Nr. 2-2327-776 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, tačiau ir tuomet jokių veiksmų nesiėmė, į ieškovę ir policiją nesikreipė, teismui prašymų peržiūrėti sprendimą už akių ar atnaujinti bylos nagrinėjimą taip pat nepateikė. Atsakovas dėl galimai pažeistų jo teisių į teismą kreipėsi tik tada, kai antstolė E. Rulienė pilnai išieškojo skolą iš atsakovo ir vykdomąją bylą grąžino teismui. Ieškovės manymu, toks atsakovo pasyvus elgesys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ir laikytinas šiurkščiu rūpestingumo pareigos pažeidimu. Esant nurodytų aplinkybių visumai pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2327-776/2014 turėtų būti atmestas, kaip aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pat, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, - užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų ir kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-739/2000; 2001-02-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2007-03-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; kt.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Jis nurodo, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik 2015 m. balandžio mėnesį, todėl 3 mėnesių terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo minėtos datos. Terminą praleido dėl to, kad neturi teisinių žinių, dėl sunkios materialinės padėties negalėjo pasinaudoti mokama advokato paslauga, tik tuomet, kai kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos sužinojo, kad gali pasinaudoti antrine teisine pagalba ir teisine advokato pagalba.

CPK 368 str. reglamentuoti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 str. 1 d. nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 str. 2 d. nurodyti naikinamieji terminai, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Pareiškėjas nurodo, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik 2015 m. balandžio mėnesį, todėl 3 mėnesių terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo minėtos datos.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškinys atsakovui V. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo Šiaulių apylinkės teisme gautas 2014-02-21, ieškovas nurodė atsakovo adresą Birutės g. 156, Šiauliai, nes būtent toks adresas buvo nurodytas atsakovo 2009-08-22 vartojimo kredito sutarties Nr. 8694301 specialiosiose sąlygose (12 b. l.). Nurodytu adresu atsakovui neįteikus procesinių dokumentų, užklausus Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM, paaiškėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota Šiaulių m. sav. (28 b. l.), Sodra duomenimis atsakovas nedirbo (30 b. l.), todėl ieškovo prašymu procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2014-03-17 (32 b. l.), toks procesinių dokumentų įteikimas laikomas tinkamu, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 130 straipsniu. Pareiškėjas nurodo, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik 2015 m. balandžio mėnesį, kai darbovietė gavo antstolės patvarkymą dėl išskaitų iš jo atlyginimo, laiku į teismą nesikreipė, nes sunki jo materialinė padėtis, mokamas išlaikymas dviem vaikams, dėl sunkios materialinės padėties negalėjo pasinaudoti mokama advokato paslauga, tik tuomet, kai kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos, sužinojo, kad gali pasinaudoti antrine teisine pagalba, jam buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidų. Dėl šių priežasčių į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2016-02-29 (44 b. l.), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašo praleistą terminą atnaujinti. Tačiau pažymėtina, kad apie pradėtą teismo procesą dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, teisminis procesas jau buvo pradėtas 2013-01-14, kuomet kreditorius UAB „4finance“ pateikė Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tuo metu pareiškėjui buvo žinoma apie pradėtą procesą, nes jis pats pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymas buvo panaikintas. Tuo pačiu pareiškėjui buvo žinoma, ką nurodė ir ieškovas, kad nepateikus įrodymų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, bus teismui pateiktas ieškinys. Akivaizdu, jog svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti, nenurodė. Atnaujinant procesą atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba, todėl negali būti pateisinamas atsakovo pasyvumas procese, neteikiant prašomų įrodymų nei ieškovui, nei teismui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad naikinamasis (penkerių metų) terminas nėra praleistas, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujintinas ir prašymas nagrinėtinas.

Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas reiškia remdamasis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir motyvuodamas naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. apie pradėtą teisminį procesą pareiškėjui nebuvo žinoma iki to laiko, kad jo darbovietės adresu nebuvo gautas patvarkymas apie skolos išieškojimą, jokių sutarčių su UAB „4finance“ sudaręs ir jų pasirašęs nebuvo, pinigų negavo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; kt.).

Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes t. y. kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir kada apie jas sužinojo. Nesant bent vienos iš jų, prašymas laikytinas neatitinkančiu reikalavimų.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui,

Pareiškėjas savo prašyme nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-08 priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas, nes jokių sutarčių su UAB „4finance“ jis nebuvo sudaręs ir jų pasirašęs nebuvo, pinigų iš ieškovo negavo. Pažymėtina, kad dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, ieškovas UAB „4finance“ į teismą kreipėsi du kartus: pirmą kartą – su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir antrą kartą – su ieškiniu. Teismui priėmus teismo įsakymą, pareiškėjas V. K. pareiškė dėl jo prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su kreditoriumi jokios sutarties sudaręs ir jos pasirašęs nebuvo. Tuomet kreditorius suteikė galimybę skolininkui pateikti įrodymus, kuriais remiantis skolininkas galėtų paremti savo teiginius apie tai, kad buvo apklaustas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje ar apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Skolininkas taip pat buvo informuotas apie tolesnį teisminį procesą, jei jis laiku kreditoriui šių duomenų nepateiks – bus kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Antrą kartą UAB „4finance“ į teismą kreipėsi su ieškiniu ir, nors pareiškėjas nurodo, kad apie procesą jam nebuvo žinoma, tokią galimybę jis turėjo numatyti. Be to, pareiškėjui apie vykstantį teisminį procesą buvo pranešta tinkamai - CPK 130 str. numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjas nurodo, jog jam procesiniai dokumentai buvo siunčiami išgalvotu adresu: Birutės g. 156, Šiauliai. Tačiau toks adresas jo buvo nurodytas su ieškovu sudarytoje vartojimo kredito sutartyje. Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašo apie asmenį (civilinė byla Nr. L2-1061-650/2013, 17 b. l., civilinė byla Nr. e2-2327-776/2014, 28 b. l.) matyti, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta visada buvo prie Šiaulių miesto savivaldybės, t. y., kaip asmens, neturinčio pastovios gyvenamosios vietos, ir tik 2015-06-03 jis savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: Vytauto g. 83-11, Šiauliai, kuriuo minėtu adresu negyvena, nes pateikiant teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo savo gyvenamąją vietą nurodo adresu: Čkalovo g. 27-1, Šiauliai (44, 49 b. l.). Todėl nei teismui, nei kreditoriui nėra aišku, kokiu adresu pareiškėjui reikėjo siųsti teismo procesinius dokumentus. Be to, pareiškėjas turėjo pareigą kreditoriui ir teismui pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tos pareigos nevykdęs, privalo prisiimti iš to atsiradusias pasekmes (CPK 121 str.). VSDFV duomenimis sprendimo už akių priėmimo metu pareiškėjas niekur nedirbo (30 b. l.). Kadangi sprendimo už akių priėmimo metu pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vietos nebuvo žinomos, todėl pareiškėjui apie vykstantį teisminį procesą buvo pranešta tinkamai - CPK 130 str. numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Be to, tuo pagrindu pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bet ne dėl proceso atnaujinimo, tačiau jis to nepadarė.

Pareiškėjas nurodo, jog jis jokios sutarties su ieškovu nepasirašė, tačiau nei ieškovui, nei teismui pareikalavus Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi, įrodymų, patvirtinančių, jog dėl minėto fakto pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į policiją, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas teismui nepateikė. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, jog vartojimo kredito sutarties nepasirašė, teismui nepateikė, o prielaidomis teismas remtis negali.

Pareiškėjas nurodė, jog jis paskolos negavo. Tačiau ieškovo pateikti įrodymai – sąskaitos išrašas (72 b. l.) patvirtina, kad 2009-08-22 ieškovas pinigus pervedė į pareiškėjui priklausančią asmeninę sąskaitą, o pareiškėjas pasirašydamas elektroninės bankininkystės sutartį su banku, prisiėmė atsakomybę už jam suteiktų ypatingos svarbos dokumentų saugumą ir atsakingą naudojimąsi jam suteiktais dokumentais, todėl minėtais duomenimis negali naudotis jokie tretieji asmenys, išskyrus patį pareiškėją, jo sąskaitoje esančiais pinigais galėjo pasinaudoti tik jis pats. Pareiškėjas nenurodė teismui aplinkybių, jog minėta sąskaita pasinaudojo tretieji asmenys, nepateikė duomenų, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis. Pinigai į pareiškėjui priklausančią sąskaitą buvo pervesti, jeigu jis sutarties su kreditoriumi buvo nepasirašęs, turėjo juos grąžinti kreditoriui, tačiau pinigų negrąžino, jais pasinaudojo, dėl to niekur nesikreipė.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes t. y. kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir kada apie jas sužinojo. Pareiškėjas pats nurodė, jog apie aplinkybę, dėl kurios, kaip naujai paaiškėjusios, prašo atnaujinti procesą, t. y., kad jis sutarties su ieškovu nesudarė, sužinojo dar 2013 m., tai nurodė civilinėje byloje Nr. L2-1061-650/2013, pareikšdamas prieštaravimus. Todėl minėta aplinkybė tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui jau buvo žinoma priimant 2014-04-08 sprendimą už akių, tačiau nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Jie nepateikti teismui iki šiol.

Ištyręs bei įvertinęs pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi pareiškėjas nepagrindė įrodymais jo nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad jis nesudarinėjo su ieškovu vartojimo kredito sutarties, jos nepasirašė ir negavo pinigų, kad tai nebuvo ar negalėjo būti žinoma pareiškėjui civilinės bylos Nr. e2-2327-776/2014 nagrinėjimo metu teisme. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik tuomet, kai iš jo jau buvo išieškota ieškovui teismo priteista skola (40 b. l.), nors pareiškėjas pateikti įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto naudojimosi atsakovo duomenimis paimant paskolą atsakovo vardu ar pan., buvo raginamas pateikti tiek ieškovo, panaikinus teismo įsakymą, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi, tačiau šių įrodymų nepateikė nei ieškovui, nei teismui.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, be to, negalima konstatuoti, kad priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių pažeidžia pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjo valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes pareiškėjui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (55-56 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo (atsakovo) V. K. prašymą ieškovui UAB „4finance“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2327-776/2014 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.