- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2-2327-776/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01330-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „4finance“ prašo priteisti iš atsakovo V. K. 1680 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 54 Lt žyminį mokestį. Ieškovas prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2014-03-17 (LR CPK 130 str.), atsiliepimo pateikimo terminas pasibaigė 2014-04-07, tačiau atsiliepimas į ieškinį negautas. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2009-08-22 ieškovas su atsakovu pagal bendrąsias paskolos sutarties sąlygas sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovui paskolino 500 Lt. Paskolos sutarties terminas 30 dienų, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2009-09-21, bei sumokėti 100 Lt dydžio paskolos suteikimo komisinį mokestį, tačiau atsakovas savo prievolės ieškovui neįvykdė iki šiol. Vadovaujantis bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 9.2. punktu, už kiekvieną uždelstą prievolės neįvykdymo dieną buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 1080 Lt.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsniu, paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str., 6.205 str., 6.873 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 str.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 600 Lt skola.
Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, ar tuo nepažeidžiamas sutarčių laisvės principas.
Paskolos sutartis, kurios pagrindu kyla atsakovo atsakomybė, sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pagal ieškovo parengtas standartines sąlygas, tarp šalių nevyko jokios derybos dėl sutarties sąlygų, ieškovė kaip finansine veikla besiverčiantis juridinis asmuo, turintis patirtį verslo bei derybų srityje, sudarant paskolos sutartį, turėjo aiškų pranašumą prieš atsakovą, sutartimi kreditas buvo suteiktas fiziniam asmeniui, todėl ši sutartis vertintina kaip vartojimo sutartis.
Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Šalių nustatyta delspinigių dydžio suma po 1 procentą už kiekvieną pradelstą dieną prilygsta 365 procentų dydžio metinėms palūkanoms, kai tuo tarpu įstatymas minimaliais kreditoriaus nuostoliais pripažįsta penkių procentų dydžio metines palūkanas, tarp šalių nesant atskiro susitarimo dėl palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Ieškovas paaiškinime dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ir dydžio nurodo (15 b.l.), kad nustatytoji delspinigių norma yra protinga ir ekonomiškai pagrįsta, įtvirtina ir užtikrina pacta sunt servanda ir sutarčių sąžiningo laikymosi principus, nes numatyti delspinigiai skaičiuojami atsižvelgiant į veiklos specifiką ir rizikingumą. Teismo nuomone, tokio dydžio delspinigiai atsižvelgiant į formuojamą praktiką dėl netesybų dydžių, lyginant su suteiktos ir negrąžintos paskolos sumos dydžiu yra akivaizdžiai per dideli, neprotingi, prieštaraujantys civiliniame kodekse įtvirtintai netesybų sampratai, o reikalavimas atlyginti tokio dydžio delspinigius (1080 Lt) – aiškiai nepagrįstas, todėl teismas delspinigių 1 procento dydį mažina iki 0,2 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. iki 216 Lt. Ši suma, teismo nuomone, laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl paskolos sutarties sąlygų nevykdymo, atsižvelgiant į nedidelę suteiktos paskolos sumą, paskolos grąžinimo terminą (CPK 3 str. 7 d., 178 str., CK 1.5 str. 2 d., 6.71 str., 6.210 str. 1 d., 6.258 str., 6.256 str. 1 d. ir 2 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką didesni delspinigiai galėtų būti priteisiami tik tuo atveju, jeigu ieškovė pateiktų teismui įrodymus, patvirtinančius, jog dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo jis patyrė nuostolių, atsiradusių dėl to, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą. Ieškovasnepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl darytina išvada, kad toks netesybų dydis nėra mažesnis už ieškovės patirtus nuostolius, todėl ieškinio dalis dėl likusios delspinigių dalies netenkintina.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo ieškovui mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 816 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-26) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 54 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Sutinkamai su CPK 93 straipsniu iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys dėl 1680 Lt ieškinio sumos patenkinamas 49 % priteisiant 816 Lt, todėl atitinkamai ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 26 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „4finance“, į.k. 301881644, 600 Lt (šešių šimtų litų) skolą, 216 Lt (dviejų šimtų šešiolikos litų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 816 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 26 Lt (dvidešimt šešių litų) žyminį mokestį.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.