Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, senatvės pensininkas, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. Š. sukėlė nukentėjusiajam Ž. V. fizinį skausmą o būtent: 2023 m. kovo 30 d., apie 10:00 val., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu esančiame žemės sklype, priklausančiame J. V., žodinio konflikto, kilusio su sklype dirbusiu Ž. V. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį Ž. V. į kairę veido pusę, taip mušdamas nukentėjusiajam Ž. V. sukėlė fizinį skausmą. Tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

16. Iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo V. Š. atstovės advokatės J. Šlapaitienės skundas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. sausio 10 d. nutarties, nustatyta, kad pagal V. Š. skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (įtarimai buvo įteikti Ž. V.) dėl to, kad Ž. V. jį (V. Š.) pastūmus, jis sudavė vieną kartą kumščiu į veidą Ž. V., o jis nukritęs ant žemės susitrenkė nugarą, dėl ko buvo nustatytas juosmens slankstelio lūžis. Ikiteisminis tyrimas 2023 m. spalio 31 d. nutarimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nutarimas tiek vyriausiojo prokuroro 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu, tiek Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. sausio 10 d. nutartimi, paliktas nepakeistu. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. priimat galutinė nutartis, kuria taip pat atmestas V. Š. gynėjos skundas dėl 2024 m. sausio 10 d. nutarties. Konstatuota, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp Ž. V. veiksmų ir galimai atsinaujinusios V. Š. stuburo traumos ar jam sukelto fizinio skausmo. Be to, nenustatyta Ž. V. tyčia sukelti V. Š. fizinį skausmą ar jį sužaloti. Šiaulių apygardos teismas sutiko su padarytomis išvadomis, kad V. Š. po to, kai buvo pastumtas, pats atliko veiksmus t. y. trenkė Ž. V., traukdamasis atgal užkliuvo už velėnos ir neišlaikęs pusiausvyros tik tada griuvo ant žemės (t. 2, b. l. 103-107).

Dėl V. Š. pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai žmogui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Atskleidžiant kaltinamojo tyčios buvimą, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad bylos medžiaga patvirtina, kad V. Š. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai.

21. Pats V. Š. neneigė sudavęs Ž. V. į veidą. Apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad V. Š. sudavė Ž. V. į veidą. Taip pat rašytinė medžiaga patvirtina, kad dėl suduoto smūgio Ž. V. patyrė fizinį skausmą: asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad Ž. V. kairėje veido pusėje po akimi matosi sumušimas (t. 1, b. l. 132-134). Pats Ž. V. skausmą įvertino 6 balais iš 10. (t. 1, b. l. 1-3). Kad ant Ž. V. veido matėsi sužalojimas patvirtinto ir liudytojai A. Ž., kuris patvirtino, kad po smūgio Ž. V. buvo už akies susiėmęs, kad atsirado ant akies kraujosruva, pradėjo akis tinti (t. 2, b. l. 81), A. R., kuris patvirtino, kad Ž. V. po to, kai V. Š. pliaukštelėjo ranka, buvo rausva dėmelė (t. 2, b. l. 85); P. M. patvirtino, kad po daužimo matėsi, kad Ž. V. buvo brūkštelta paakyje (t. 2, b. l. 87). Pats kaltinamasis taip pat neneigė, kad matė sužalojimus Ž. V. veide (t. 2, b. l. 69). Vaido įraše taip pareigūnas nurodo, kad diedukas kirto, matosi patinimas, paraudimas, kraujosruva (vaido įrašas Nr. 37, laikas 05:46 - 06:20). Taigi byloje nustatyti objektyvieji šis nusikalstamos veikos požymiai.

22. Nors V. Š. teigė, kad jis sudavė Ž. V. netyčia - griūdamas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad V. Š. sudavė tyčia Ž. V. į veidą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo nurodytas aplinkybės, liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodytos įvykio aplinkybės, tiek pareigūnų kamerose užfiksuoti duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad pats V. Š. gynybinės pozicijos yra skirtingos, jis teigė, kad smūgį sudavė Ž. V. netyčia - griūdamas, tačiau taip pat tvirtino, kad tai padarė gindamasis. Tokios pozicijos yra prieštaringos, nes sprendžiant klausimą dėl būtinos ginties, yra konstatuojami visi nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ir subjektyvioji pusė (BK 27 straipsnio 2 dalis).

23. Kaltinamojo versija, kad jis Ž. V. sudavė netyčia, t. y. kad griūdamas užkliuvo, vertintina kaip gynybinė pozicija. Nors kaltinamasis teigė, kad jis griuvo dėl to, kad jį Ž. V. pastūmė, paneigta byloje surinkta medžiaga. Galutine ir neskundžiama Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimas Ž. V. pagal BK 140 straipsnio dalį nutrauktas pagrįstai nenustačius jo veiksmuose šios nusikaltimo požymių. Be to, kaltinamojo versija, kad jis griūdamas atgal užkliuvo su ranka Ž. V. per veidą, yra neįtikinama. Pats kaltinamasis teigė, kad Ž. V. stovėjo priešais jį, o jis griuvo atgal, atsitraukdamas nuo Ž. V. Liudytojas P. M. teigė, kad V. Š. krito aukštielninkas. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad V. Š., griūdamas atgal, niekaip negalėjo užkliūti su ranka priešais stovinčio Ž. V.

26. Įvertinus kaltinamojo suduotą smūgį, tai, kad jis suduotas į veido sritį, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad jis patyrė fizinį skausmą dėl kaltinamojo prieš jį pavartoto smurto. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad V. Š. tyčia sudavė iš kumščio nukentėjusiajam į kairę veido pusę, todėl teismo, vertinimu, neginčijamai byloje yra nustatyti ir subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtina ir paties kaltinamojo pasirinkta alternatyvi gynybinė pozicija, kad jis sudavė gindamasis.

Dėl būtinos ginties

28. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010).

29. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad V. Š. sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiajam Ž. V. gindamasis. Kaltinamasis tvirtino, kad jis sudavė po to kai jį Ž. V. pastūmė, kad jis griuvo, o sudavė instinktyviai, suveikė orumas, tačiau byloje esantys duomenys paneigia, kad V. Š. griuvo nuo Ž. V. pastūmimo. Tai akivaizdžiai patvirtina faktas, kad Ž. V. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl prieš V. Š. atliktų veiksmų. Minėtame ikiteisminiame tyrime buvo konstatuota, kad Ž. V. stumtelėjo V. Š., kuris trenkė Ž. V. į veidą, o atsitraukdamas V. Š. dėl to, kad užkliuvo už velėnos, nugriuvo ant žemės (t. 2, b. l. 103-106).

30. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo. Nustatytos įvykio aplinkybės rodo, kad V. Š. sveikatai nebuvo kilusi jokia reali grėsmė, o sudavė tik dėl to, kad susinervino, jog jį stumtelėjo. Pažymėtina, kad šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis stumtelėjo, tačiau nesukėlė V. Š. neigiamų pasekmių. Tą nurodė ir liudytojas A. R. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Nors pastarasis taip pat teigė, kad V. Š. gynėsi neva siekdamas išvengti tolimesnių Ž. V. galbūt kažkokių smurtinių veiksmų, tačiau tai yra tik liudytojo interpretacija, pamąstymai. Analogiškai vertinti ir liudytojo P. M. nurodyti argumentai, kad V. Š. sudavė tik dėl to, kad gynėsi nuo Ž. V.. Pažymėtina ir tai, kad būtent kaltinamasis teisme sutiko, kad sudavė atgal (t. 2, b. l. 69-70). Taigi šiuo atveju įvertinus tai, kad Ž. V. pastūmimas V. Š. nesukėlė fizinio skausmo, tai, kad pats V. Š. nurodė kad sudavė atgal, nėra jokio pagrindo teigti, kad V. Š. sudavė smūgį Ž. V. gindamasis. Ž. V. jo sveikatai ir gyvybei nekėlė jokios realios grėsmės, dėl kurios būtų reikėję gintis. Byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo priežastis ir pasekmes ir paneigia būtinosios ginties, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, taikymą.

31. Teismas, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad V. Š. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Taip pat nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog V. Š. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo. Taigi V. Š. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatyti požymiai. Jo veika tinkamai kvalifikuota.

III. Dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo

32. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Tačiau tai nereiškia, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis.

33. Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016, 2K-219-303/2021). Teismų praktikoje yra dažnas atvejis, kai mažareikšme veika pripažįstamas nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas, padarytas abipusio konflikto metu, virtęs muštynėmis. Tokiais atvejais teismai neretai kaltininką atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Kai konfliktuoja kelios šalys, svarbu atsižvelgti į šalių fizines galimybes, smūgių pobūdį, panaudotą jėgą ir jos intensyvumą, elgesio tikslus ir motyvus, konflikto vietą, sąlygas ir kt. aplinkybes. Tokia teismo motyvacija taip pat atitinka baudžiamojo poveikio priemonių ekonomijos, proporcingumo ir teisingumo principus (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-19-282/2010).

34. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors bet koks sveikatos sutrikdymas yra reikšmingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajam padarytą sužalojimą (kairio skruosto sumušimas, kuris nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, ant veido kairės pusės matosi sumušimas (t. 1, b. l. 69, 132-134, 139), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Nusikaltimo padariniai nebuvo ilgalaikiai, liekamųjų reiškinių nėra, nebuvo reikalingas ilgalaikis gydymas ar specialistų konsultacijos.

35. Sprendžiant klausimą dėl veikos pripažinimo mažareikšme, įvertintinas ir nukentėjusiojo elgesys. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis į įvykio vietą atvyko su girininku su tikslu išsiaiškinti, ar neužėmėm valstybinio miško. Byloje apklausti visi asmenys patvirtina, kad susiklostė konfliktinė situacija. Liudytojas A. R. teigė, kad Ž. V. nebuvo patenkintas, kad senukai išsikvietė jį – girininką. Taip pat teigė, kad Ž. V. buvo agresyviai nusiteikęs, kad vyko žodinis konfliktas, liepė eiti V. Š. ir kaimynui iš teritorijos (t. 1, b. l. 93-105, t. 2, b. l. 84). Liudytojas P. M. taip pat patvirtino, kad Ž. V. pradėjo juos varyti iš sklypo, kad pikčiau ir aršiau kalbėjo būtent Ž. V., kad buvo visko: pykčių, prakeiksmų jų adresu (t. 1, b. l. 108-109, t, 2, b. l. 86). Liudytojas A. Ž. girdėjo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju diskutuoja apie sklypo ribas, nurodė, kad dar dieną prieš tai tie patys asmenys buvo atėję aiškintis dėl žemės ribų, paklausus Ž. V., ką jis pasakė, kad jam trenkė, tai atsakė, jog liepė eiti iš kiemo (t. 2, b. l 82). Liudytojas J. V. taip pat parodė, kad jo brolis Ž. V. konfliktavo su pagyvenusiais žmonėmis, garsiai kalbėjo, konfliktas vyko garsiai, kažką ginčijosi, girdėjo brolį sakant, kad eitų iš privačios valdos (t. 2, b. l. 82). Nukentėjusysis neginčijo, kad varė kaltinamąjį su kitu kaimynu iš sklypo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis stumtelėjo kaltinamąjį (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartis), kuris pagal amžių gerokai vyresnis už nukentėjusįjį. Nors toks nukentėjusiojo veiksmas nesukėlė jokių neigiamų padarinių kaltinamajam, tačiau tai akivaizdžiai patvirtina, kad tarp jų buvo konfliktinė situacija. Įvertinus aptartus duomenis, galima daryti išvadą, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Įvertinus paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes bei visą situaciją, akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai buvo spontaniški, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus, nukentėjusysis pirmasis pradėjo žodinį konfliktą – varė kaltinamąjį bei su juo kartu buvusį P. M., buvo agresyviai nusiteikęs, kas ir lėmė tokią spontanišką kaltinamojo reakciją. Kaltinamasis teigė, kad jis neturėjo tikslo smurtauti prieš nukentėjusįjį, taip jam gavosi spontaniškai, suveikė orumas. Tai tik patvirtina, kad kaltinamasis nuo pat pradžių nebuvo nusiteikęs smurtauto prieš nukentėjusįjį ir neturėjo tikslo jį sužaloti. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į veidą tik dėl susiklosčiusios tarp jų konfliktinės situacijos.

37. Esant išdėstytiems motyvams, V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Atsižvelgus į kaltinamojo amžių į tai, kad jis nėra teistas, teismas nemato pagrindo jam skirti baudžiamojo poveikio priemonių.

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

38. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis Ž. V. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti 17,41 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šaulių teritorinė liginių kasa civiliniu ieškiniu prašo iš kalto asmens priteisti 99,97 Eur turtinei žalai, kuri atsirado dėl Ž. V. gydymo (t. 1, b. l. 119-122).

39. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

40. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

41. Atsižvelgiant į suformuotą praktiką teismas sprendžia, kad nutraukus baudžiamąją bylą V. Š. BK 37 straipsnio pagrindu, yra pagrindas spręsti pateiktų civilinių ieškinių pagrįstumą. Nors šioje byloje V. Š. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, jo teisei priešingi veiksmai yra įrodyti.

42. Nukentėjusysis Ž. V. ir jo atstovas advokatas G. Gricius teismo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė tenkinti visiškai.

43. Prokurorė prašė nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, kadangi prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra ženkliai per didelė. Atsižvelgus į kaltinamojo amžių, mano, kad tikslinga priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

44. Kaltinamasis ir jo gynėja advokatė J. Šlapaitienė prašė civilinius ieškinius atmesti, nes V. Š. nepadarė nusikalstamos veikos.

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

45. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 99,97 Eur turtinei žalai atlyginti, kuri patirta dėl nukentėjusiajam Ž. V. suteiktą sveikatos priežiūros paslaugą. Nurodyta, kad dėl Ž. V. sveikatos priežiūros paslaugos buvo būtinos dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, buvo suteikta skubi medicininė pagalba, suteikta neurologo konsultacija, atlikta kompiuterinė tomografija. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėta 99,97 Eur.

46. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

47. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis po įvykio kvietė medikus, nustatyta diagnozė: kiti akies voko ir periokulinės srities paviršiniai sužalojimai, nepatikslintas, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Jam buvo suteikta skubi medicinos pagalba ir kitos paslauga (t. 1, b. l. 122).

48. Įvertinus tai, kad byloje pripažinta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, todėl darytina išvada, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa patyrė žalą dėl Ž. V. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Kadangi žala padaryta kaltinamojo veiksmais, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo, t. y. iš viso 99,97 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnis).

Dėl nukentėjusiojo Ž. V. civilinio ieškinio

49. Nukentėjusysis pateikė duomenis, kad už vaistus sumokėjo 17,41 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vartojo tik šį tepalą. Kadangi žala padaryta kaltinamojo veiksmais, todėl nukentėjusiojo patirta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo, t. y. iš viso 17,41 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnis).

50. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

51. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Būtent kaltinamojo veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam atsiradusiais neigiamais padariniais - skausmo sukėlimu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose svyruoja nuo maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

52. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė įvertinus ne tik nusikalstamos veikos pobūdį, bet ir nukentėjusiojo patirtus sužalojimus. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jokių kitų padarinių jam nebuvo sukelta. Nukentėjusysis nemotyvavo kokios priežastys lėmėm būtent tokios neturtinės žalos atsiradimą. Įvertinus kaltinamajam padaryto sužalojimo pobūdį, kaltinamojo amžių, jo materialinę padėtį (pensininkas, 80 metų), nukentėjusiojo padėtį, daro išvadą, kad teisingumo principą, nustatantį tinkamą kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka 200 Eur neturtinės žalos dydis, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo V. Š. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

53. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į byloje pateiktu įrodymus dėl patirtų išlaidų.

54. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis dėl jo atstovavimo patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų už jo atstovavimą ikiteisminiame tyrime, teisme ir civilinio ieškinio parengimą (t. 1, b. l. 74).

55. Nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, apimtį, teismo posėdžių skaičių, advokato atliktus veiksmus, šios išlaidos, teismo vertimu nėra per didelės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-0184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms pasaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nustatytu dydžių, ir priteistinos iš kaltinamojo V. Š.

56. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD, kuriame yra pareigūnų kūno kamerų įrašai, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

57. Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą V. Š. nutraukti.

Civilinio ieškovo Ž. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Š. Ž. V. 17,41 Eur (septyniolika Eur, 41 ct) turtinei, 200 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 600 Eur (šešis šimtus) atstovavimo išlaidų.

Kitą Ž. V. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. Š. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 99,97 Eur (devyniasdešimt devynis Eur, 97ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus CD, su „Body“ kamerų vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.