- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2-781-855/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03291-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovei adv. Renatai Narbutienei, atsakovės G. M. atstovei M. M., jos atstovui adv. Dmitrijui Bogdanovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. M., atstovaujamai globėjos M. M., tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. M., atstovaujamai globėjos M. M., prašydamas įpareigoti atsakovę perstatyti statinius, UAB korporacija „Matininkai“ statinių išdėstymo plane pažymėtus indeksais 1ll1/ž, ir 1i1/ž taip, kad ieškovas galėtų nekliudomas patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato, pažymėto plane indeksu 4l1/ž, ir kad lietaus vanduo nepatektų nuo atsakovės pastatų ant ieškovui priklausančio pastato sienų, taip pat priteisti iš atsakovės 3902 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 1A1/p), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 3I1/ž, buvęs numeris 3l1/m), (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 4I1/ž, buvęs numeris 4l1/m), (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 5I1/ž, buvęs numeris 5l¹/p), (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 6I1/b), (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 8I1/p), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 7I1/b), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 9I1/g, buvęs numeris 9Š1/g), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovo buvusiai sutuoktinei – atsakovei G. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtas indeksu lA1/p), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtas indeksu 2A1/p), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtas indeksu 10I1/p), esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalia ieškovui priklausančio ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 4I1/ž, yra savavališkai, pažeidžiant statybos teisės aktų nuostatas, atsakovės G. M. pastatyti pastatai, plane pažymėti indeksais 1ll¹/ž ir 1i¹/ž. Statiniai pastatyti neturint ieškovo sutikimo, nesant plano, nepaliekant praėjimo, t.y. prie pat ieškovo pastato, paliekant tarp pastatų tik 10 mm atstumą, yra žemesni už ieškovo statinius, todėl ieškovas negali patekti prie savo pastato, o nuo atsakovės pastatų stogo lašantis lietaus vanduo patenka ant ieškovo ūkinio pastato sienų ir taip joms daroma žala. Pažymėjo, kad 2010-08-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad statiniai yra netvarkingi (prieštaraujantys įstatymo normoms), dėl ko yra daroma žala ieškovo statiniams, atsakovės globėja M. M. įsipareigojo per 2 savaites likviduoti lietaus vandens patekimą nuo jos pastatų ant ieškovui priklausančių statinių. 2010-11-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad vandens nuvedimas nuo kaimynų pastatų stogo atliekamas neteisingai, taip pat vandens nuvedimas iš kaimyno ūkio pastato atliktas nekokybiškai, todėl buvo pakartotinai pasiūlyta sutvarkyti vandens įlają ir vandenį nuvesti nuo ūkio pastato, M. M. sutiko per savaitę pašalinti vandens nuvedimo trūkumus, tačiau iki šiol šie trūkumai nėra pašalinti. Tokiu būdu dėl pastovaus lietaus patekimo ant ieškovui priklausančio pastato medinė pastato dalis pūva, o ieškovas patiria nuostolius, kurie pagal V. M. firmos parengtą lokalinę sąmatą sudaro 3902 Lt, nes reikalinga atlikti pastato remontą, išardant puvinio pažeistos sienos lentas, pakeičiant pastato konstrukcijas (karkasą, gegnių, sijų ir pan.), apkalant naujomis obliuotomis lentomis. Kadangi dėl neteisėtai atsakovės pastatytų statinių ieškovas negali tinkamai naudoti savo ūkinio pastato pagal paskirtį, esant reikalui, atlikti remontą pastate, prieiti prie jo, lietaus vanduo nuo atsakovės statinių stogo patenka ant ieškovo pastato sienų, atsakovė taip pat įpareigotina perstatyti savo pastatus.
Atsakovė G. M., atstovaujama globėjos M. M., su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo ūkinį pastatą pastatė 1976 m. iš naudotų ir neapdirbtų lentų ir be fundamento, dabar lentos supuvusios nuo senumo ir dėl fundamento nebuvimo, nes kiekvieną pavasarį, kai tirpsta sniegas, pastatas stovi vandenyje. Be to, iš dalies ieškovas savo statinį apmušė geležimi, o vanduo nuo atsakovės statinių stogo nepatenka ir negali patekti ant ieškovo pastato sienų, kadangi atsakovės pastatai yra žemesni, negu ieškovo pastatas, ant savo pastato sienų ieškovas prikalė skardinius lapus, nukreipiančius lietaus vandenį į atsakovės statinių sienas, todėl būtent ant atsakovės pastatų sienų patenka vanduo ir joms daro žalą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pastatai pastatyti neteisėtai, kad vanduo nuo jų stogo patenka tiesiai ant ieškovo stogo sienų. Vilniaus rajono administracijos 2010-07-12 raštai Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tinkami įrodymai byloje, nes jie yra susiję su statiniu, pažymėtu plane 2A/p, t.y. garažu. Pažymėjo, kad ginčo statinius atsakovė pastatė 1977 m. malkoms ir angliai laikyti, šie sandėliukai, pastatyti iš (malkų) lentų ir be fundamento, o statydama šiuos statinius atsakovė jokių ieškovo teisių nepažeidė, jie yra teisėti, ką patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas c.b. Nr. 2-130-494/2006. Statiniai 1ll¹/ž ir 1I1/ž yra nesudėtingi ir jiems registracija nėra būtina pagal reglamentą STR 1.01.07.2002. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė patirtos turtinės žalos ir jos dydžio, nepagrįstai prašo priteisti pinigų sumą, kuri viršija net paties pastato, kuris šiuo metu yra senas ir praktiškai bevertis, vertę. Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas praleido tiek bendrą, tiek trijų metų senaties terminą reikalavimams pareikšti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji skundų dėl statinių, pastatytų daugiau kaip prieš 10 metų nenagrinėja, inspekcijos duomenimis savavališkos statybos faktai adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo konstatuoti, prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti byla jam nedalyvaujant.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui V. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Korporacija „Matininkai“ 2010-12-10 statinių išdėstymo plane toliau – Planas) pažymėto 1A1/p), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 3I1/ž), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 4I1/ž), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 5I1/ž), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 6I1/ž), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 7I1/ž), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 8I1/ž), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 9I1/ž), esantys (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 6-7, 57-59), tuo tarpu atsakovei G. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 1A1/p), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 2A1/p) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 10I1/ž), esantys (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 58‑59).
Dėl įpareigojimo perstatyti statinius
Kaip paaiškino ieškovas ir atsakovės atstovė, parodė liudytojas M. M. ir kaip matyti iš UAB korporacijos „Matininkai“ 2010-12-10 Statinių išdėstymo plano bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, prie ieškovui priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1/ž, yra du pastatai, plane pažymėti indeksais 1I1¹/ž ir 1i1/ž (I t., b.l. 8), pastatyti atsakovės G. M.. Tai, jog statinius statė ir jie nuosavybės teise priklauso būtent G. M., iš esmės neginčijo nei viena iš šalių. Ieškovas nurodė, kad šie du pastatai pastatyti savavališkai ir neteisėtai, nesant ieškovo sutikimo, plano ir kitų būtinų statybos dokumentų. Teismas pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-01-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-130-494/2006 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. M. ir atsakovės G. M. priešieškinį ieškovui V. M., kurioje buvo sprendžiamas įvairių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek ieškovo, tiek atsakovės pastatytų statinių teisėtumo klausimas, ir kurioje ieškovas be kita ko, prašė įpareigoti atsakovę nugriauti ir jos šioje byloje esančius ginčo objektu statinius, nebuvo nustatytas jų statybos neteisėtumas ir savavališkumas, kadangi buvo konstatuota, jog šie statiniai priskirtini prie nesudėtingų statinių, kuriems neprivaloma atlikti kadastrinius matavimus, jų statybai išduoti leidimą, pripažinti juos tinkamais naudoti ir pan., ir šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2006-05-05 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pagal CPK 279 str. 4 d. teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, todėl teismas dėl šioje byloje ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, kiek tai susiję su atsakovės statinių statybos teisėtumu (jog statyba yra neteisėta, savavališka, neturint ieškovo sutikimo ir pan.), nepasisako, juo labiau, kad ir tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog savavališkos statybos faktai adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo fiksuoti ir konstatuoti. Be to, nors minėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo sutikimo atsakovei statyti ginčo statinius buvimo, o vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktu, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio paaukštėjimo kampas didesnis kaip 45°, privalomi besiribojančių sklypų savininkų rašytiniai sutikimai, o nagrinėjamu atveju bylos duomenimis atsakovės pastatai pastatyti 0,2 m. atstumu nuo V. M. naudojamos žemės sklypo dalies ribos, tačiau kaip matyti iš prijungtos c.b. Nr. 2-130-494/2006 duomenų, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikai ir atsakovei G. M., taigi ieškovo sutikimas apskritai nebuvo reikalingas.
Ieškovas nurodė, jog atsakovės pastatyti statiniai trukdo ieškovui patekti prie jam priklausančio ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1/ž, o ir nuo šių pastatų bėgantis lietaus vanduo patenka ant ieškovo ūkinio pastato sienos ir tokiu būdu ieškovas patiria žalą – nuo vandens supuvo pastato siena. Tiek ieškovas V. M., tiek atsakovės atstovė M. M. paaiškino, kad atstumas tarp jo ir atsakovės statinių sienų yra apie 10 cm, kad atsakovės G. M. pastatai yra žemesni, nei ieškovo pastatas. Liudytojas M. M. parodė, kad atstumas tarp statinių sudaro apie 40 cm. Kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, tikrindamas ieškovo V. M. skundą, 2012-01-11 organizavo faktinių duomenų patikrinimą vietoje - (duomenys neskelbtini), ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas, spręsdamas tiek dėl pačių statinių buvimo fakto, tiek dėl atstumų tarp statinių, tiek dėl jų matmenų ir kitų reikšmingų bylai aplinkybių, remiasi byloje esančiu Inspekcijos 2012-02-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu padidintą įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), kuriame nurodomi pamatuotų ieškovo pastato 4I1/ž bei atsakovės pastatų 11I1/ž ir 1i¹/ž matmenys: 3,46x7,80 m ir h-2,62 m; 3,92x10,77 m ir h-3,30m; 6,02x6,00 m ir h-4,03 m., iš esmės atitinkantys Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus šių pastatų duomenis. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Kadastro duomenų (I t., b.l. 149-157), ieškovo pastato 4I1/ž, pastatyto 1977 m., pamatai mediniai, sienos – medinės su karkasu, stogas – šlaitinis metalinis, išorės apdailos nėra; atsakovės pastato 11I1/ž, pastatyto 1996 m., pamatai mediniai, sienos – medis su karkasu, stogas – šlaitinis metalinis, atsakovės pastato 11I1/ž, pastatyto 2000 m., pamatai mediniai, sienos – asbestcementis su karkasu, stogas – šlaitinis metalinis.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, Nekilnojamojo turto registro duomenų ir šalių į bylą pateiktų nuotraukų (I t., b.l. 67-69; II t. b.l. 7), tiek ieškovo, tiek atsakovės vienas šalia kito itin arti esantys pastatai yra mediniai, pastatyti iš medinių lentų, viena šalia kitos esančios pastatų sienos yra medinės. Nors atsakovės atstovė M. M. paaiškino, kad ieškovo pastato 4I1/ž siena, esanti prie atsakovės pastatų 11I1/ž ir 1i¹/ž sienos, yra apkalta skarda, tačiau nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Šiuos atsakovės teisinius paneigia kadastro bylos duomenys, kuriuose nurodyta, kad ieškovo pastato sienos yra medinės su karkasu (I t. b.l. 155). Iš byloje esančių nuotraukų, darytų 2005-01-01, 12:10 ir 12:11 val. (I t. b.l. 68; II t. b.l. 7, nuotrauka 7C), matyti, kad dalis prie tinklinių vartų esančios ieškovo pastato sienos yra apkalta skardos lakštais, tačiau tai nėra siena / pusė, esanti šalia atsakovės statinių sienos. Tiek ieškovas, tiek atsakovės prašymu apklaustas liudytojas M. M. (ieškovo sūnus, atsakovės atstovės sutuoktinis) nurodė, kad ginčo pastato siena yra medinė. Taip pat iš byloje esančių nuotraukų, darytų 2005-01-01, 12:17 ir 12:18 val. (I t. b.l. 67, 69) bei kitų nuotraukų (II t. b.l. 7, nuotraukos 7A, 7B, 7D), aiškiai matyti, kad abiejų pastatų sienos yra medinės, tiesiog palei visą ieškovo pastato 4I1/ž sieną kiek žemesniame aukštyje, nei atsakovės pastatų stogas, yra pritvirtinti sulenkti skardos lakštai / lapai, kurie užkerta kelią lietaus vandeniui nuo atsakovės pastatų stogo patekti ant ieškovo pastato sienų ir nukreipia jį į atsakovės pastatų sienos pusę. Ieškovas paaiškino, kad nei ant jo, nei atsakovės pastatų nėra įrengta jokia lietaus vandens nuleidimo sistema (latakai ir pan.), jog minėtus skardos lapus jis pritvirtino ant savo pastato sienų 2000 m., t.y. iš esmės jie buvo pritvirtinti ant jo pastato nuo pat atsakovės pastato 11I1/ž pastatymo pradžios. Aplinkybes dėl ant ieškovo pastato sienų pritvirtintų sulenktų skardos lapų, nukreipiančių lietaus vandens patekimą, patvirtino ir pati atsakovės atstovė bei liudytojas M. M.. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovės pastatų statybos metu, t.y. tiek 1996 m., tiek 2000 m. jo ūkinis pastatas buvo geros būklės, medinės lentos nebuvo supūvusios, o pradėjo pūti būtent lietui nuo atsakovės pastatų stogui pradėjus lašėti ant ieškovo pastato sienų, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti ieškovo pastato būklę 1996 m. bei 2000 m. Be to, ieškovas paaiškino, kad metalinius skardos lapus ant savo pastato sienos pritvirtino 2000 m., kai darė savo pastato renovavimą (keitė dalį medinių lentų), ir byloje esančios nuotraukos vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad bent jau 2005 m., kai jos buvo darytos, tokie skardos lapai ant pastato sienų buvo pritvirtinti.
Kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė M. M., ieškovo pateiktas į bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-08-04 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas lietaus vandens pateikimą ant ieškovo pastato 4I1/ž iš atsakovės pastatų 11I1/ž ir 1i¹/ž patvirtinančiu įrodymu, kadangi šiame rašte nurodoma, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai patikrinimo metu nustatė, jog nuo M. M. pastato lietaus vanduo patenka ant ieškovo garažo sienos ir M. M. įsipareigojo per dvi savaites sutvarkyti lietvamzdžius, kad lietaus vanduo nepatektų ant ieškovo pastatų (b.l. 10), t.y. rašte kalbama apie ieškovo garažą – pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 7I1/ž. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-11-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai, apžiūrėję skundžiamų objektų būklę, nustatė, jog vandens nuvedimas nuo kaimynų namo stogo atliekamas neteisingai; vandens nuvedimas iš kaimyno ūkio pastato atliktas nekokybiškai, t.y. rašte kalbama apie vandens nuvedimą nuo namo, o ne ginčo statinių stogo, ir nuo ūkio pastato stogo, tačiau nėra aišku, koks konkrečiai ūkio pastatas turimas omenyje (b.l. 11).
Kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės ir teismo nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, jog lietaus vanduo, lašantis nuo žemesnių atsakovės pastatų stogo, realiai fiziškai nepatenka ir negali patekti ant ieškovo pastato sienų, nes yra nuo jų nukreipiamas metalinės skardos lakštais atsakovės pastatų sienos kryptimi, todėl nesant nustatytų neteisėtų atsakovės G. M. veiksmų, pažeidžiant ieškovo V. M., kaip statinio 4I1/ž savininko, teises ir interesus, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę perstatyti ginčo statinius taip, kad lietaus vanduo nepatektų nuo atsakovės pastatų ant ieškovui priklausančio pastato sienų, negali būti tenkimas.
Nors ieškovas prašė įpareigoti atsakovę perstatyti ginčo statinius taip, kad jis galėtų patekti prie jam priklausančio pastato iš ginčo sienos pusės, t.y. ieškovas kėlė klausimą dėl jo, kaip savininko teisių pažeidimo ir šiuo aspektu, o byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, jog ieškovas dėl itin mažo atstumo tarp jo ir atsakovės pastatų, neturi fizinės galimybės patekti prie savo pastato sienos, tačiau šis ieškovo reikalavimas atmestinas tiek dėl aukščiau nurodytų argumentų visumos, tiek dėl praleisto ieškinio senaties termino tokiam reikalvimui pareikšti (apie tai kalbama žemiau).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Ieškovo reikalavimas dėl 3902 Lt turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, jog dėl pastovaus lietaus patekimo ant ieškovui priklausančio pastato medinė pastato dalis pūva, reikalinga atlikti pastato remontą, išardant puvinio pažeistos sienos lentas, pakeičiant pastato konstrukcijas (karkasą, gegnių, sijų ir pan.), apkalant naujomis obliuotomis lentomis, o tam pagal vienintelį ieškovo pateiktą įrodymą - V. M. firmos parengtą lokalinę sąmatą - reikia išleisti 3902 Lt (I t., b.l. 12).
Civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Visų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, kuri preziumuojama, egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.).
Nors kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šios rūpestingumo pareigos pažeidimas reikšia asmens neteisėtus veiksmus, kaip pagrindą deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau šiuo atveju ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. jog lietaus vanduo nuo atsakovės pastatų stogo patenka ant ieškovo pastato sienų, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsiradusios žalos, jog neabejotinai blogą (ko neginčijo nei viena iš šalių ir ką patvirtinta byloje esančios nuotraukos) ieškovo pastato sienos – supūvusių medinių lentų būklę sąlygojo būtent lietaus vandens nuo atsakovės pastatų stogo patekimo ant ieškovo sienų, o ne kiti faktoriai (natūralus medinius pamatus turiničio 37 metų senumo pastato, pastatyto 1977 m., nusidėvėjimas tiek dėl amžiaus, tiek dėl oro sąlygų, šalių nurodytos aplinkybės dėl pastato gaisro prie maždaug 10 metų, neįrengta lietaus vandens nuleidimo sistema, latakai ir pan.).
Ieškovas taip pat nepakankamai pagrindė prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Teismas pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto ar sugadinto turto atkuriamąją vertę, apskaičiuojant, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-09-19 d nutartis c.b. R. A. ir kt. v. J. D. B., Nr. 3K-3-763/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis c.b. V.B. v V.R.N., Nr. 3K-3-166/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje paskaičiuota karkasinių apkalinių iš vienos pusės apkaltų sienų ardymas; gegnių, sijų sutvirtinimas, paremiant spyriais, statramsčiais (1 m spyrio); medinių statramsčių išardymas; iki 0,7 m gylio duobių statramsčiams ir stulpams kasimas II grupės grunte rankiniu būdu; statramsčių tvirtinimas; karkaso įrengimas iš tašų; karkaso sienų vienos pusės apkalimas obliuotomis lentomis; medinių paviršių nutepimas antiseptiniu skiediniu (100 m² paviršiaus), t.y. joje iš esmės numatyta pastato rekonstrukcija, visiškai neįvertinant, kokios būklės buvo ieškovo pastatas iki atsakovės pastatų ir ieškovo nurodomos žalos atsiradimo. Jokių kitų turtinės žalos dydį leidžiančių pagrįsti įrodymų ieškovas nepateikė (be kita ko, skirti teismo ekspertizę neprašė), todėl remiantis vien pateikta lokaline sąmata ieškovo patirtos turtinės žalos dydis, vadovaujantis įrodymų pakankamumo civiliniame proceso principu, negali būti laikomas nustatytu. Priešingu atveju kiltų grėsmė pažeisti visiško nuostolių atlyginimo principą: kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo tarpu kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
Dėl ieškinio senaties
Net ir tuo atveju, jeigu pasitvirtintų ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės ir būtų pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus tiek dėl įpareigojimo perstatyti ginčo statinius, tiek dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas negalėtų tenkinti ieškovo reikalavimų dėl to, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminus, o atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, todėl tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis c.b. UAB „Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-04-29 nutartis c.b. A.B.V. v. T.M., UAB „Vartų technika“, Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.).
Nors atsakovės atstovė M. M. ir liudytojas M. M. nurodė, kad abu atsakovės pastatai buvo pastatyti 1980 m., tačiau ieškovas V. M. paaiškino, kad vienas iš pastatų pastatytas apie 1998 m., o kitas – 2000 m. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo pastatas 4I1/ž pastatytas 1977 m., atsakovės pastatas 11I1/ž pastatytas 1996 m., o pastatas 11I1/ž pastatytas 2000 m. (I t., b.l. 155). Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, be to, juose užfiksuoti atsakovės pastatų statybos metai iš esmės atitinka ieškovo V. M. nurodytus jų statybos metus, jokių kitų įrodymų, leidžiančių pagrįstai suabejoti registre nurodytais duomenimis atsakovė nepateikė, teismas daro išvadą, jog ginčo pastatai buvo pastatyti atitinkamai 1996 m. ir 2000 m. Taigi, iš esmės nuo pat ginčo statinių pastatymo momento ieškovas galėjo ir turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir žalos ieškovui padarymą, apie kurį kalbama ieškinyje, tačiau į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi 2012-12-03, t.y. praėjus 16 metų nuo atsakovės pastato 11I1/ž pastatymo ir 12 metų nuo atsakovės pastato 11I1/ž pastatymo, todėl darytina išvada, jog ieškovas praleido 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatytą bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą ir 2000 m. CK 1.125 str. 1 d. numatytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui įpareigoti atsakovę perstatyti ginčo statinius pareikšti, o taip pat CK 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovas neprašė atnaujinti praleistų ieškinio senaties terminų, dėl ieškinio senaties apskritai neišsakė jokių argumentų bei pozicijos, tokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminus, nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į didelį ieškovo aktyvumą ginant bet kokias jo pažeistas teises, į tai, jog kaip neneigė ginčo šalys ir kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tarp šalių teismuose jau ilgus metus buvo nagrinėta ir iki šios nagrinėjama itin daug civilinių ginčų, susijusių su žemės sklypu ir pastatais, esančiais šalių gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), dalyje bylų ieškovas buvo atstovaujamas advokatų, darytina išvada, jog ieškovas turėjo realią galimybę kreiptis į teismą su atitinkamais reikalavimais, nepraleisdamas įstatymuose numatytų ieškinio senaties terminų, o kadangi nagrinėjamu atveju šiuos terminus praleido – ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nors atmetus ieškinį atsakovei G. M. turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.), atsakovė prašė jas priteisti valstybei, ir jai byloje buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją pilnai nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (I t., b.l. 174-176), tačiau nei atstovės atstovė, nei jos advokatas nepateikė teismui jokių bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina tik dalis žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo – 139 Lt, o taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 21 Lt, viso – 150 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)
Vadovaujantis LR CPK 177, 183, 185, 259-269, 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. M., atstovaujamai globėjos M. M., tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.