Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-723-661/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-01-06Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-08Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-02-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
2A-723-661/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03291-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
G. M.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-723-661/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03291-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2: 44.2.4.1; 121.18;121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. M., atstovaujamai globėjos M. M., tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo ir žalos atlyginimo, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. M. pareiškė ieškinį atsakovei G. M., atstovaujamai globėjos M. M., prašydamas įpareigoti atsakovę G. M. perstatyti statinius, UAB korporacija „Matininkai“ statinių išdėstymo plane pažymėtus indeksais 1ll1/ž, ir 1i1/ž taip, kad ieškovas galėtų nekliudomas patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato, pažymėto plane indeksu 4l1/ž, ir kad lietaus vanduo nepatektų nuo atsakovės pastatų ant ieškovui priklausančio pastato sienų; priteisti iš atsakovės 3902 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, ūkiniai pastatai, garažas, šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Vilniaus raj. Ieškovo buvusiai sutuoktinei – atsakovei G. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Vilniaus raj. Nurodė, kad šalia ieškovui priklausančio ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 4I1/ž, yra savavališkai, pažeidžiant statybos teisės aktų nuostatas, atsakovės G. M. pastatyti pastatai, plane pažymėti indeksais 1ll1/ž ir 1i1/ž. Statiniai pastatyti neturint ieškovo sutikimo, nesant plano, nepaliekant praėjimo, t.y. prie pat ieškovo pastato, paliekant tarp pastatų tik 10 mm atstumą, yra žemesni už ieškovo statinius, todėl ieškovas negali patekti prie savo pastato, o nuo atsakovės pastatų stogo lašantis lietaus vanduo patenka ant ieškovo ūkinio pastato sienų ir taip joms daroma žala. Tokiu būdu dėl pastovaus lietaus patekimo ant ieškovui priklausančio pastato medinė pastato dalis pūva, o ieškovas patiria nuostolius, kurie pagal V. M. firmos parengtą lokalinę sąmatą sudaro 3902 Lt, nes reikalinga atlikti pastato remontą, išardant puvinio pažeistos sienos lentas, pakeičiant pastato konstrukcijas (karkasą, gegnių, sijų ir pan.), apkalant naujomis obliuotomis lentomis. Kadangi dėl neteisėtai atsakovės pastatytų statinių ieškovas negali tinkamai naudoti savo ūkinio pastato pagal paskirtį, esant reikalui, atlikti remontą pastate, prieiti prie jo, lietaus vanduo nuo atsakovės statinių stogo patenka ant ieškovo pastato sienų, atsakovė taip pat įpareigotina perstatyti savo pastatus.

Atsakovė G. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo ūkinį pastatą pastatė 1976 m. iš naudotų ir neapdirbtų lentų ir be fundamento, dabar lentos supuvusios nuo senumo ir dėl fundamento nebuvimo, nes kiekvieną pavasarį, kai tirpsta sniegas, pastatas stovi vandenyje. Be to, iš dalies ieškovas savo statinį apmušė geležimi, o vanduo nuo atsakovės statinių stogo nepatenka ir negali patekti ant ieškovo pastato sienų, kadangi atsakovės pastatai yra žemesni, negu ieškovo pastatas, ant savo pastato sienų ieškovas prikalė skardinius lapus, nukreipiančius lietaus vandenį į atsakovės statinių sienas, todėl būtent ant atsakovės pastatų sienų patenka vanduo ir joms daro žalą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pastatai pastatyti neteisėtai, kad vanduo nuo jų stogo patenka tiesiai ant ieškovo stogo sienų. Vilniaus rajono administracijos 2010-07-12 raštai Nr. A34-3645 ir 2010-10-05 Nr. A34-5236 nėra tinkami įrodymai byloje, nes jie yra susiję su statiniu, pažymėtu plane 2A/p, t.y. garažu. Ginčo statinius atsakovė pastatė 1977 m. malkoms ir angliai laikyti, šie sandėliukai, pastatyti iš (malkų) lentų ir be fundamento, o statydama šiuos statinius atsakovė jokių ieškovo teisių nepažeidė, jie yra teisėti, ką patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas c.b. Nr. 2-130-494/2006. Statiniai 1ll¹/ž ir 1I1/ž yra nesudėtingi ir jiems registracija nėra būtina pagal reglamentą STR 1.01.07.2002. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė patirtos turtinės žalos ir jos dydžio, nepagrįstai prašo priteisti pinigų sumą, kuri viršija net paties pastato, kuris šiuo metu yra senas ir praktiškai bevertis, vertę. Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas praleido tiek bendrą, tiek trijų metų senaties terminą reikalavimams pareikšti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji skundų dėl statinių, pastatytų daugiau kaip prieš 10 metų nenagrinėja, inspekcijos duomenimis savavališkos statybos faktai adresu (duomenys neskelbtini), Rudamina nebuvo konstatuoti, prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog leidimų ginčo statiniams nereikėjo, nes ginčui aktualiu laikotarpiu statiniai priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikai ir atsakovei G. M., taigi ieškovo sutikimas apskritai nebuvo reikalingas. Lietaus vanduo, lašantis nuo žemesnių atsakovės pastatų stogo, realiai fiziškai nepatenka ir negali patekti ant ieškovo pastato sienų, nes yra nuo jų nukreipiamas metalinės skardos lakštais atsakovės pastatų sienos kryptimi, todėl nesant nustatytų neteisėtų atsakovės G. M. veiksmų, pažeidžiant ieškovo V. M., kaip statinio 4I1/ž savininko, teises ir interesus, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę perstatyti ginčo statinius taip, kad lietaus vanduo nepatektų nuo atsakovės pastatų ant ieškovui priklausančio pastato sienų, negali būti tenkinamas, atsakovas neįrodė, jog jam buvo padaryta žala, be to, jis praleido ieškinio senatį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) V. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (b.t. II., b.l. 26). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas V. M. negali tinkamai naudoti pagal paskirtį pastatą, o iškilus būtinybei, atlikti remonto ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris plane yra pažymėtas indeksu 4I1/ž, buvęs numeris 41l/m, esančiame (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Vilniaus raj. Iš byloje pateikto plano matyti, kad G. M. savavališkai pastatyti statiniai pažeidžia statybos įstatymų ir priešgaisrinės apsaugos normas, statiniai yra prie pat ieškovui priklausančio pastato. Tarp šių statinių nėra jokio tarpo, kuris leistų priėjimą prie pastato, plane pažymėto indeksu 4l¹/ž, iš visų pusių. Atsakovės pastatai pagal UAB korporacija „Matininkai“ statinių išdėstymo planą yra pažymėti indeksais 1ll¹/ž ir li¹/ž. Taigi pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės veiksmų, kuriais buvo pažeidinėjamos ieškovo teisės. Apelianto nuosavybės teisės į jam priklausančius pastatus yra įregistruotos viešame registre, statiniai yra pastatyti, laikantis tuo metu galiojusių statybos įstatymų reikalavimų, o atsakovės statinių, plane pažymėtų indeksais 1ll¹ /ž ir li¹/ž, iki šiol jų nuosavybės teisės nėra įregistruotos viešajame registre. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių atsakovės pastatytų statinių neteisėtumą bei tai, kad atsakovės globėja M. M. keletą kartų yra žadėjusi šiuos statinius perstatyti. Statinys, kuris pastatytas nesilaikant atstumo nuo kaimyno naudojamos sklypo ribos, yra laikytinas pažeidžiančiu statybos normas, todėl šis pažeidimo faktas truko ilgą laiką, dėl ko senaties terminas yra skaičiuojamas iki tol, kol yra pažeidinėjamos ieškovo teisės tinkamai naudoti jam priklausantį ir viešajame registre įregistruotą statinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį tęstiniams veiksmams, dėl ko ieškinio reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo buvo nepagrįstai atmestas. Ieškinyje buvo nurodyti ir į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose konstatuoti atsakovės pažeidimai ir pati jos atstovė M. M. šiuos pažeidimus pripažino, įsipareigojo pašalinti, tačiau savo prisiimto įsipareigojimo neįvykdė. Apeliantas mano, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.

Atsakovė G. M. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad apelianto reikalavimas jau buvo vieną kartą nagrinėjamas teisme. Byloje yra duomenų, kad apelianto reikalavimas dar 2006 metais Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos, buvo nagrinėtas teisme ir buvo atmestas. Antra kartą tapatus reikalavimas negali būti nagrinėjamas, o priimtas ieškinys tuo pagrindu turi būti atmestas. M. M. pažymi, kad niekada nežadėjo apeliantui perstatyti ginčo statinius. Be to, nagrinėjant statybos leidimo būtinybę, apie ką apeliantas pažymi apeliaciniame skunde, kad turėjo būti gautas jo sutikimas, taikytinas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kuriame yra nurodytas reikalavimas turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Apeliantas nėra žemės sklypo, kuriame randasi ginčo statiniai bendrasavininkas (savininkė - Valstybė). Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Rudamina, Vilniaus rajonas savininkai yra atsakovė bei Lietuvos valstybė. Pažymėtina, kad apelianto statinys, kuriam neva padaryta žala, didžiąja dalimi yra ant atsakovei priskirto naudojimuisi skirto žemės sklypo dalies plote. Nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, be to, ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nuosavybės teisių pažeidimo.

Dėl įpareigojimo perstatyti statinius

Iš UAB korporacijos „Matininkai“ 2010-12-10 Statinių išdėstymo plano bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog prie ieškovui priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1/ž, yra du pastatai, plane pažymėti indeksais 1I1¹/ž ir 1i1/ž (I t., b.l. 8), kurie pastatyti atsakovės G. M.. Šie statiniai nuosavybės teise priklauso G. M.. Apelianto manymu, šie du pastatai pastatyti savavališkai ir neteisėtai, nesant ieškovo sutikimo, plano ir kitų būtinų statybos dokumentų.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-01-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-130-494/2006 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. M. ir atsakovės G. M. priešieškinį ieškovui V. M., kurioje buvo sprendžiamas įvairių žemės sklype, esančiame Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Rudaminos k. (duomenys neskelbtini), pastatytų statinių teisėtumo klausimas, ir kurioje ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę nugriauti ir jos šioje byloje esančius ginčo objektu statinius, nebuvo nustatytas jų statybos neteisėtumas ir savavališkumas. Šioje byloje buvo konstatuota, jog šie statiniai priskirtini prie nesudėtingų statinių, kuriems neprivaloma atlikti kadastrinius matavimus, jų statybai išduoti leidimą, pripažinti juos tinkamais naudoti. Šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2006-05-05 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Taigi minėtos aplinkybės turi prejudicinės reikšmės šioje byloje ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš naujo neįrodinėjo minėtų aplinkybių. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog savavališkos statybos faktai adresu (duomenys neskelbtini), Rudamina nebuvo fiksuoti ir konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto sutikimas apskritai nebuvo reikalingas, nes ginčui aktualiu laikotarpiu žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikai ir atsakovei G. M. (c.b. Nr. 2-130-494/2006 medžiaga).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog lietaus vanduo, lašantis nuo žemesnių atsakovės pastatų stogo, realiai fiziškai nepatenka ir negali patekti ant ieškovo pastato sienų, nes yra nuo jų nukreipiamas metalinės skardos lakštais atsakovės pastatų sienos kryptimi, todėl nesant nustatytų neteisėtų atsakovės G. M. veiksmų, pažeidžiant ieškovo V. M., kaip statinio 4I1/ž savininko, teises ir interesus, ir dėl to ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę perstatyti ginčo statinius taip, kad lietaus vanduo nepatektų nuo atsakovės pastatų ant ieškovui priklausančio pastato sienų, negali būti tenkinamas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Apeliantas taip pat reikalavo 3902 Lt turtinės žalos atlyginimo tuo pagrindu, jog dėl pastovaus lietaus patekimo ant ieškovui priklausančio pastato medinė pastato dalis pūva, reikalinga atlikti pastato remontą, išardant puvinio pažeistos sienos lentas, pakeičiant pastato konstrukcijas (karkasą, gegnių, sijų ir pan.), apkalant naujomis obliuotomis lentomis, o tam pagal vienintelį ieškovo pateiktą įrodymą - V. M. firmos parengtą lokalinę sąmatą - reikia išleisti 3902 Lt (I t., b.l. 12). Pirmosios instancijos teismas pakankami aiškiai motyvavo ir pagrindė savo išvadas atmesdamas šį prašymą. Kolegija sutinka su tuo, jog apeliantas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsiradusios žalos, t.y. jog lietaus vanduo nuo atsakovės pastatų stogo patenka ant ieškovo pastato sienų. Blogą apelianto pastato sienos – supuvusių medinių lentų būklę galėjo sąlygoti ne tik lietaus vanduo patenkantis ant ieškovo sienų, bet ir kiti faktoriai – senas medinis namas 37 metų, senos konstrukcijos ir pan.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Byloje pagrįstai konstatuota, jog ginčo pastatai buvo pastatyti atitinkamai 1996 m. ir 2000 m. Nuo pat ginčo statinių pastatymo momento apeliantas galėjo ir turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir žalos ieškovui padarymą, apie kurį kalbama ieškinyje, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-12-03, t.y. praėjus 16 metų nuo atsakovės pastato 11I1/ž pastatymo ir 12 metų nuo atsakovės pastato 11I1/ž pastatymo, todėl padarytina pagrįsta teismo išvada, jog apeliantas praleido 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatytą bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą ir 2000 m. CK 1.125 str. 1 d. numatytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui įpareigoti atsakovę perstatyti ginčo statinius pareikšti, o taip pat CK 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius dėl to priėmė pagrįstą sprendimą,

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjos Andrutė KalinauskienėRita Kisielienė