- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2-827-577/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bariteka“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bariteka“ (toliau – Bendrovė) bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta I. M. (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 18 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi patvirtintas Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Bendrovė likviduota dėl bankroto bei patvirtintas UAB „Tele2“ finansinis reikalavimas.
4. 2024 m. rugpjūčio 29 d. teisme gautas pareiškėjo J. Š. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties. Skunde nurodoma, kad Bendrovės direktorius J. Š. 2024 m. gegužės 22 d. el. paštu išsiuntė nemokumo administratorei Bendrovės balansą, pelno nuostolių ataskaitą, kreditorių aprašą, debitorių aprašą, tačiau nemokumo administratorė neinformavo kreditorių ir akcininkų apie bankroto bylos pradžią. Be to, nemokumo administratorė teismui pateikė netikslų kreditorių sąrašą, kadangi į sąrašą nebuvo įtraukti visų kreditorių finansiniai reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti J. Š. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas pažymėjo, kad vadovo įgaliojimai pasibaigia iškėlus įmonei bankroto bylą, todėl J. Š. nelaikytas Bendrovės vadovu.
7. Įvertinęs tai, kad J. Š., kaip kreditorius, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bei nepateikė prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu iki bankroto bylos iškėlimo, bei tai, kad jo kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas, teismas darė išvadą, jog šiuo metu jis neturi teisės teikti atskirąjį skundą kaip Bendrovės kreditorius.
Šalies argumentai
8. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei kreditorius pateikia nemokumo administratorei pareiškimą dėl jo finansinio reikalavimo tvirtinimo ir nemokumo administratorė nepateikia jo tvirtinti teismui, jis gali kreiptis į teismą dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, pateikdamas teismui reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas taip pat nurodė, kad į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt., tačiau šiuo atveju pareiškėjas nėra pateikęs prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėjas J. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti jo atskirojo skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjas yra buvęs BUAB „Bariteka“ vadovas ir kreditorius. Pareiškėjas pagal 2024 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 202409 iš kreditoriaus UAB „Tele2“ perėmė kreditoriaus teises, įskaitant teisę reikalauti iš BUAB „Bariteka“ su 79,18 Eur skolos grąžinimu susijusius mokėjimus. Reikalavimo teisių perleidimas įvyko 2024 m. rugsėjo 13 d., kai UAB „Tele2“ gavo už reikalavimo perleidimą sutartą sumą. 2024 m. rugsėjo 16 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas įtraukti jį į kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą.
10.2. Pareiškėjas yra ne tik buvęs BUAB „Bariteka“ vadovas bei kreditorius, bet ir šios įmonės akcininkas, o tai taip pat patvirtina pareiškėjo teisinį suinteresuotumą Bendrovės bankroto bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujo rašytinio įrodymo priėmimo
12. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. rugsėjo 15 d. prašymą įtraukti jį į Bendrovės kreditorių sąrašą su priedais.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti argumentuotą prašymą, patvirtinantį poreikį jam taikyti šią išimtį iš bendrosios taisyklės.
27. Nagrinėjamu atveju su skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo (prašymas įtraukti apeliantą į Bendrovės kreditorių sąrašą teisme gautas tik 2024 m. rugsėjo 16 d.), jie nebuvo (negalėjo būti) žinomi bei nagrinėjami pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą nutartį, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Be to, pastebėtina, kad su atskiruoju skundu teikiamas prašymas su priedais jau yra bankroto byloje, kadangi jis, kaip minėta, buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, o teismui visa bankroto bylos medžiaga yra žinoma, todėl bet kuriuo atveju nebūtų poreikio papildomai dar kartą į bylą priimti tuos pačius įrodymus.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo turinio, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjas turi teisę pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, priimtos BUAB „Bariteka“ nemokumo procese.
17. Konstatavęs, kad pareiškėjas, kaip kreditorius, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nepateikė prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu nei iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nei po bankroto bylos iškėlimo, bei tai, kad jo kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neturi teisės teikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria Bendrovė likviduota dėl bankroto. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia teisinio pagrindo nesutikti su minėtais pirmosios instancijos teismo motyvais.
18. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nurodyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Pagrindinis įmonių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ nenustatyti bankroto bylos dalyviai ir nepateiktas klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, teisinis reglamentavimas, todėl šie klausimai spręstini CPK nustatyta tvarka.
19. Pagal CPK 305 straipsnį atskirąjį skundą turi teisę pateikti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis). Teismų praktikoje suformuotoje, dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui, išaiškinta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis. Kreditorius, kuris nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jo finansinį reikalavimą. Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020).
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju apeliantas J. Š. nesikreipė dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo bei dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, be to, jo kreditorinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje nebuvo patvirtintas ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną, o tai, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, suponuoja išvadą, kad apeliantas 2024 m. rugsėjo 2 d. neturėjo teisės teikti atskirąjį skundą kaip Bendrovės kreditorius.
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas J. Š. prašymas įtraukti jį BUAB „Bariteka“ kreditorių sąrašą vietoj kreditorės UAB „Tele 2” (DOK Nr. 31615). Vadovaudamasis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi BUAB „Bariteka“ kreditorę UAB „Tele2“ pakeitė naujuoju kreditoriumi J. Š. su 78,19 Eur reikalavimu.
22. Pasisakant dėl minėtos aplinkybės, kuri paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo / nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacija yra procesinė priemonė, skirta ištaisyti galimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytas teisės ir fakto klaidas. Apie priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą procesinį sprendimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus vertina tai, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis jos priėmimo metu buvo teisėta ir pagrįsta, todėl nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantas tapo Bendrovės kreditoriumi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
23. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl apeliantas šiuo atveju nelaikytinas Bendrovės vadovu, galinčiu atstovauti Bendrovei ir jos vardu teikti skundus.
24. Atskirajame skunde akcentuojama, kad apelianto suinteresuotumą Bendrovės bankroto bylos baigtimi patvirtinta tai, jog jis yra ne tik buvęs BUAB „Bariteka“ vadovas bei kreditorius, bet ir Bendrovės akcininkas.
25. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su apeliantu, kad bendrovės akcininkas gali turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau pažymėtina, jog akcininkai savaime nėra įtraukiami į bankroto bylą trečiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl teisės įstoti į bankroto bylą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tai, ar konkretus asmuo turi faktinį bei teisinį suinteresuotumą (turimo intereso reikšmingumą, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumą ir pan.) bylos baigtimi. Pastebėtina, kad tokios praktikos, be jau pirmiau paminėtų kasacinio teismo nutarčių, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013, bei 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019.
26. Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo dieną apeliantas nebuvo pateikęs prašymo įtraukti jį, kaip Bendrovės akcininką, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tai ir šioje dalyje atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
27. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad J. Š. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2d. nutartį palikti nepakeistą.