Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad G. M. nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų: nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos, todėl 2018 m. liepos 26 d. teikimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi teikimą atmetė. G. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d pradėjo vykdyti individualią veiklą, 2018 m. rugsėjo 4 d. pristatė Lietuvos pašto pinigų perlaidos kopiją, kad nukentėjusiajam atlygino 1000 Eur žalos. Kadangi G. M. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. pilnai neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, todėl 2018 m. rugsėjo 14 d. teikimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi teikimą atmetė. 2017 m. rugsėjo 26 d. atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas 7 balai, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – žema. 2019 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas 12 balų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – žema. G. M. dirba, vykdo įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevairuoja transporto priemonių, tačiau iki paskirto termino t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d. pilnai neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, todėl prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti paskirtą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pabaiga 2019 m. rugsėjo 13 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė Rūta Smailienė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, jį palaikė teikime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog šiai dienai G. M. daugiau žalos nukentėjusiajam nėra atlyginęs. Dėl sudarytų susitarimų su nukentėjusiuoju duomenų neturi. Nuteistasis teigia, kad žalos neatlygina, nes neturi iš ko mokėti. Asmuo vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas, tačiau kokias tiksliai nežino

Nuteistasis G. M. teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad su teikimu nesutinka, nes nori toliau dirbti ir stengtis. Žalos nukentėjusiajam neturi iš ko atlyginti. Dirba, bet gyvena vienas, todėl jam sunku išsilaikyti butą, nes nedaug uždirba. Nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. vykdo individualią veiklą, yra stogdengys, tačiau nieko įspūdingo neuždirba, ne visada būna darbo, reikia laukti medžiagų. Mėnesinių savo pajamų tiksliai nurodyti negali. Gauna 20 – 50 eurų per dieną, tačiau būna, kad nedirba ir būna namuose. Už vieną, maždaug 150 m² stogą, gauna apie 3000 eurų ir šiuos pinigus dalinasi penkiese. Žiemos metu iš vis būna sunku. Su nukentėjusiuoju nekontaktuoja, kadangi jis yra išvykęs į užsienį. Jis supranta, kad vyksta ne pirmas teismo posėdis dėl bausmės vykdymo panaikinimo. Jam surinkti 1000 eurų per metus yra sunku. Jis supranta, kad reikia atlyginti žalą. Išleidžia apie 600 eurų per mėnesį: 330 – 340 eurų per mėnesį yra buto nuoma ir komunaliniai mokesčiai. Jeigu mokėti ir po 50 eurų per mėnesį, tai jam neliktų už ką pragyventi. Jis bandė ieškotis naktinio sargo darbo, tačiau pamainomis tokio darbo nerado. Sveikatos sutrikimų neturi. Dar perka patentus, per mėnesį išleisdavo 38 eurus sveikatos draudimui, Sodrai – 48 eurus, verslo liudijimas – 2, 6, 23 eurai. Savo vykdomai veiklai per mėnesį išleisdavo maždaug 100 eurų. Su nukentėjusiuoju tarėsi per Facebook dėl žalos atlyginimo, tačiau jis nesutiko ir nori viską supildyti per advokatą. Taip pat nori, kad mažiausiai 1000 eurų per mėnesį sumokėtų. Kalbėjo, tai nusileido iki 500 eurų, tačiau jeigu nesumokės, tai augs palūkanos. Su jo pasiūlymu sutiks ir kiek galės tiek mokės. Jis stengėsi, bendravo su mediatoriumi, prašė, kad duotų nukentėjusiojo sąskaitą. Mediatorė sąskaitos prašė jo advokatės, kuri pasakė, kad ji jo atsisakė. Mediatorė bandė susisiekti su juo. Nukentėjusysis savo sąskaitos nedavė, todėl jis negalėjo pervesti pinigų. Pirmą kartą pinigus mokėjo nukentėjusiojo advokatei R. į sąskaitą, kadangi ji susisiekė ir liepė nukentėjusiajam neskambinti, nerašinėti ir pateikė savo sąskaitą. Bandė nukentėjusiajam pinigus pervesti per jo advokatę, paskui per mediatorę, paskui jam rašė per Facebook.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad teikimas pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas, kadangi praėjo 2 metai laiko ir nuteistasis neįtikino, kad bent jau po 50 eurų negalėjo mokėti nukentėjusiajam. Jis aiškina, kad negavo sąskaitos, tai gal galėtų pateikti, kad dėjo tokias pastangas, kad sumokėtų nukentėjusiajam tą sumą, tačiau nesidomėjo, savo įpareigojimų nevykdė. Prieš praėjusių metų teismą nuteistasis sumokėjo 1000 eurų, todėl iš kažkur gavo pinigų, šiokios tokios pajamos yra, todėl bent nedidelę dalį, jog įrodytų norą atlyginti nukentėjusiam žalą, jis galėjo tai padaryti, todėl prašo teikimą tenkinti ir panaikinti vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo j a:

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą patikrina, ar probuojamasis turėjo realią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus, ir, ar jis deda protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtais įpareigojimais siekiamas tikslas. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad G. M. 2017 m. rugsėjo 13 d. įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant G. M. tęsti darbą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; vadovaujantis BK 68 ir 69 straipsniais jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise t. y. teise vairuoti transporto priemones dvejus metus ir atlyginti nukentėjusiam V. D. padarytą žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo t. y. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.; tenkintas nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys iš dalies ir jam iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS priteista 489,68 Eur turtinės žalos ir 4334 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš G. M. jam priteista 8000 Eur neturtinės žalos ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (IV tomas, b. l. 69 – 84).

Iš teismui pateikto Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo ir prie jo pridėtos medžiagos matyti, kad bausmės atidėjimo laikotarpiu, t. y. 2017 m. rugsėjo 21 d. G. M. pasirašytinai supažindintas su probacijos tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo įpareigojimų nevykdymą ir administracinės teisės nusižengimus (V tomas, b. l. 117-118). Tiek minėto nuteistojo paaiškinimai, tiek bylos medžiaga (V tomas, b. l. 119-142) liudija, kad G. M. vykdo teismo paskirtus įpareigojimus – tęsti darbą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nepažeidžia baudžiamojo poveikio priemonių: nevairuoja ir atlygino turtinę žalą (600 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas pinigų perlaidos kvitu 1000 Eur). Pažyma iš Administracinių teisės pažeidimų registro (V tomas, b. l. 112) liudija, kad nuteistasis nepadarė administracinių nusižengimų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (V tomas, b. l. 119) matyti, kad G. M. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Pažymėtina, kad G. M. atlygino dalį priteistos žalos, t. y. sumokėjo 1000 Eur, iš kurių nesant tai paneigiančių byloje duomenų laikytina, kad 600 Eur padengta turtinė žala, patirta dėl bylinėjimosi išlaidų ir likusi atlyginta 400 Eur suma laikytina atlyginta neturtine žala (V tomas, b. l. 54, 123), tačiau likusios neturtinės žalos dalies nuteistasis neatlygino. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios teisės normos nesuteikia teismui teisės nustatyti termino, per kurį asmuo privalėtų atlyginti neturtinę žalą, tuo tarpu nuosprendžiu pritaikyta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tik turtinės žalos atlyginimas, o baudžiamajame įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas yra išsamus, todėl laikytina, kad nuteistajam įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra įvykdyta, turtinė žala, sumoje 600 Eur atlyginta. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-71-380/2018, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-247-185/2017, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai bylose: Nr. 1A-20-354/2017, Nr. 1A-105-64/2011, ir kt.).

Be to, nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad visos priteistos žalos neatlygino iš esmės tik dėl sunkios turtinės padėties, nes turto neturi, nuomojasi gyvenamąjį būstą, patiria nuomos, komunalinių patarnavimų ir kitas pragyvenimo išlaidas, o nors ir dirba, tačiau ne pastoviai, nes dirba pagal verslo liudijimus, dengia stogus, darbą įtakoja sezonas, orai, medžiagų pristatymo terminai ir pan., o uždirba tik tiek, kad užtenka tik nuomai, mokesčiams ir pragyvenimui. Minėtas nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl sunkios turtinės padėties patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad jam jokios išmokos (pašalpos) nebuvo mokamos, 2018 metais jis gavo tik 1227,15 Eur draudžiamųjų pajamų, plius 2000 Eur pajamų iš individualios veiklos, o 2019 metais tik 902,99 Eur draudžiamųjų pajamų, kas reiškia, kad šios pajamos nėra grynosios pajamos, nuo jų nėra išminusuoti mokesčiai, tokie kaip pajamų mokestis, sveikatos draudimo įmokos, socialinio draudimo įmokos, vykdytos pagal verslo liudijimą individualios veiklos išlaidos (V t., b. l. 148 – 154, 167, 171 – 191). Tai, kad nuteistasis patiria pragyvenimo išlaidas yra natūralu, o patiriamų išlaidų, tame tarpe nuomos, komunalinių patarnavimų išlaidų dydį, patvirtinantys dokumentai byloje liudija, jog nuteistasis patiria nemažas, maždaug 300 Eur per mėnesį išlaidas būstui ir pragyvenimui, 100 Eur išlaidas individualiai veiklai pagal verslo liudijimą vykdyti (VI t., b. l. 1 – 13). Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlyginti visos likusios neturtinės žalos nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nuteistasis išreiškė tvirtą motyvaciją atlyginti likusią neatlygintą neturtinę žalą, nurodydamas, kad su nukentėjusiuoju susitarė, jog į mėnesį jam mokės po 500 Eur, priešingu atveju kaupsis palūkanos. Minėtai aplinkybei pagrįsti nuteistasis rašytinių duomenų nepateikė, tačiau šiame kontekste teismas atkreipia nukentėjusiojo dėmesį, kad jis dėl neatlygintos įsiteisėjusiu nuosprendžiu priteistos pagal civilinį ieškinį neturtinės žalos gali kreiptis į antstolį pagal G. M. gyvenamąją vietą dėl vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo (CPK 584, 587, 590, 650 straipsniai).

Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina tai, kad nuteistasis baigęs 10 klasių, specialybės neįgijęs, darbo patirties neturi, registravimasis darbo biržoje nedavė siekiamo tikslo, nes G. M. nebuvo pasiūlytas darbas, pats G. M. savo iniciatyva dirba pagal verslo liudijimą, tačiau kaip minėta anksčiau jo darbo pobūdis – stogų dengimas, nėra pastovias pajamas garantuojanti veikla, priklausanti nuo užsakymų skaičiaus, sezono, orų ir pan., todėl darytina išvada, kad nuteistojo galimybė įvykdyti įpareigojimą per vienerius metus laiko atlyginti žalą, kuri yra pakankamai didelė, buvo kiek apsunkinta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis siekia taisytis, susirado darbą, pastoviai pagal verslo liudijimus dirba, piktybiškai probacijos sąlygų nepažeidinėja, nedaro administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, atvyksta individualiam darbui, nukentėjusiam sumokėjęs 1000,00 Eur žalos, žada mokėti pagal susitarimą su nukentėjusiuoju kas mėnesį po 500 Eur, priešingu atveju, jam kaupsis palūkanos. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, nesant neabejotinai nustatytam piktybiškam vengimui vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia teigti, kad nuteistasis yra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina jį pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, izoliuojant jį nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bei įgyvendintas teisingumo principas, juolab per visą bausmės atidėjimo laikotarpį G. M. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu, jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža, o izoliavus jį nuo visuomenės ir pradėjus realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą civilinio ieškinio atlygintinumas tik pasunkės, kas dar labiau pablogins nukentėjusiojo civilinio ieškovo teises ir teisėtus interesus kuo greičiau gauti teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, užtikrinant probuojamojo resocializaciją tapti visaverčiu visuomenės nariu bei saugumo pusiausvyrą, atsižvelgiant į nuteistojo gyvenimo sąlygas, socialinius įgūdžius, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, jo pavojingumą visuomenei, siekį pasitaisyti, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, spręstina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais pagrindais nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę, juolab atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis iš esmės vykdo jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas, nėra pagrindo, todėl Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. M. ir pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis - civilinis ieškovas V. D., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, iš teismo gautą vykdomąjį dokumentą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš karto, t. y. nedelsdamas gali pateikti antstoliui vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu,

nutaria:

Atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl nuteistojo G. M. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.