Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Danutės Švitinienės, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-04 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 182 str. 1 d. (dvi veikos) ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas G. S. atžvilgiu) – treji metai laisvės atėmimo, pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas P. G. atžvilgiu) – vieni metai laisvės atėmimo, pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas V. S. atžvilgiu) – vieni metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. V. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiai Darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 str., skirta A. V. baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ir nuteistoji įpareigota iki 2020-01-01 atlyginti G. S. ne mažiau kaip 10 000 Eur, P. G. ne mažiau kaip 3000 Eur, V. S. ne mažiau kaip 3000 Eur. Priteista iš A. V. G. S. 19 984 Eur, V. S. 5821 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, G. S. priklausantį turtą – pinigus, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios G. S. pasitikėjimu, pastarajai nurodžiusi melagingą informaciją apie savo finansinę būklę, t. y. kad ji tvarko dokumentus dėl giminaičių palikimo iš Amerikos, taip nukentėjusiajai G. S. sudarydama įvaizdį, kad ji yra patikima ir paskolintus pinigus grąžins, nutylėdama esmines aplinkybes apie tai, kad ji jau yra skolinga dideles pinigų sumas kitiems asmenims, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios G. S. apsisprendimui dalyvauti jai žalinguose sandoriuose, t. y. paskolinti pinigus, garantavusi G. S., kad paskolintus pinigus grąžins, iš anksto žinodama, kad šio įsipareigojimo nevykdys, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu laiku, pas G. S. namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, per kelis kartus pasiskolino iš nukentėjusiosios G. S. 69 000 Lt (19 984 Eur), 2010 m. rugpjūčio 3 d. surašydama skolinimosi raštą, kad ji iš nukentėjusiosios G. S. skolinasi 31 000 Lt (8978 Eur) bei pasinaudodama J. K., nesuvokusia daromos nusikalstamos veikos, kaip laiduotoja, 2011 m. rugpjūčio 2 d. surašydama skolinimosi raštą, kad ji iš nukentėjusiosios G. S. skolinasi 100 000 Lt (28 962 Eur), kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2011 m. lapkričio 2 d., 2012 m. vasario 3 d. surašydama skolinimosi raštą, kad ji iš nukentėjusiosios G. S. skolinasi 150 000 Lt (43 443 Eur), kuriuos įsipareigoja grąžinti 2012 m. vasario 6 d., kuriuose, siekdama įgyti nukentėjusiosios G. S. pasitikėjimą, jog paskolintus pinigus tikrai grąžins, nurodė didesnes pinigų sumas nei skolinosi iš tikrųjų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. S. priklausantį turtą – 69 000 Lt (19 984 Eur).

A. V. taip pat nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, P. G. priklausantį turtą – pinigus, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo P. G. pasitikėjimu, nurodžiusi melagingą informaciją apie savo finansinę padėtį, t. y. kad ji tvarko dokumentus dėl giminaičių palikimo, taip nukentėjusiajam P. G. sudarydama įspūdį, kad ji yra patikima ir paskolintus pinigus grąžins, nutylėdama esmines aplinkybes apie tai, kad ji jau yra skolinga dideles pinigų sumas kitiems asmenims bei neturi iš ko jų grąžinti, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo P. G. apsisprendimui dalyvauti jam žalinguose sandoriuose, t. y. paskolinti pinigus, garantavusi P. G., kad paskolintus pinigus grąžins, iš anksto žinodama, kad neturi galimybės šio įsipareigojimo įvykdyti, per kelis kartus pasiskolino iš nukentėjusiojo P. G. 18 000 Lt (5213 Eur), t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, P. G. būnant pas A. R. namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pasiskolino 5000 Lt (1448 Eur), po ko, praėjus keliems mėnesiams, tiksliai nenustatytu laiku, prie nukentėjusiojo namų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, per du kartus pasiskolino 8000 Lt (2317 Eur), po ko, praėjus dviem mėnesiams, tiksliai nenustatytu laiku, prie „Swedbank“ bankomato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pasiskolino 5000 Lt (1448 Eur), taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, P. G. priklausantį turtą – 18 000 Lt (5213 Eur).

Be to, A. V. nuteista ir už tai, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdama per nusikalstamų veikų pobūdžio nesuvokiančią tarpininkę J. K., kuriai nurodė melagingą informaciją apie savo finansinę būklę ir kuri vykdydama jos nurodymą skolintis jai pinigus iš savo pažįstamų asmenų pateikiant melagingus duomenis, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., tiksliai nenustatytu laiku, J. K. būnant pas V. S. namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, melagingai nurodydama V. S., kad pinigai yra reikalingi jai pačiai, per kelis kartus pasirašė skolinimosi raštus, dėl ko pasiskolino iš nukentėjusiojo V. S. 20 100 Lt (5821 Eur), 2009 m. gruodžio 28 d. surašydama skolinimosi raštą, kad ji iš nukentėjusiojo V. S. skolinasi 14 700 Lt (4257 Eur), kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2010 m. sausio 1 d., 2012 m. balandžio 18 d. surašydama skolinimosi raštą, kad ji iš nukentėjusiojo V. S. skolinasi 5400 Lt (1564 Eur), kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2012 m. gegužės 1 d., po ko gautus pinigus perdavė jai, tokiu būdu ji per nesuvokiančią pavojingos veikos tarpininkę J. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. S. priklausantį turtą – 20 100 Lt ( 5821 Eur).

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. V. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-04 nuosprendį ir sutrumpinti BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienų metų. Panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigojimą iki 2020-01-01 atlyginti G. S. ne mažiau kaip 10 000 Eur, P. G. ne mažiau kaip 3000 Eur ir V. S. ne mažiau kaip 3000 Eur. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl jos ankstesnio teistumo vertinimo. O būtent, nuosprendyje nurodoma, kad yra atlikusi bausmę, bet teistumas nėra išnykęs. Tai neatitinka tikrovės, nes 2015-04-15 nuosprendžiu yra nuteista už analogiškas tuo pačiu laikotarpiu padarytas nusikalstamas veikas subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nepadarė jokios kitos nusikalstamos veikos, laikėsi teismo įpareigojimų ir buvo atleista nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasibaigus atidėjimo terminui. Vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 1 p., turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas – laikotarpiui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Todėl apylinkės teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas tiek dėl jos bausmės atlikimo, tiek dėl neišnykusio teistumo, o toks apylinkės teismo sprendimas dėl jos asmenybės vertinimo suponavo vėlesnes nuosprendžio klaidas dėl jai skiriamų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės ir kartu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio. Kaip minėjo, yra visiškai atleista nuo bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl mano, kad į tai apylinkės teismas turėjo atsižvelgti priimdamas nuosprendį ir skirdamas jai bausmę bei atidėdamas jos vykdymą. Nurodo, kad jeigu už šias veikas būtų teisiama tuo pačiu 2015-04-15 nuosprendžiu, jai skirtas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis jau būtų suėjęs ir ji jau būtų laikoma neteista išnykus teistumui. Šiuo atveju susidarė situacija, kad prie jos jau atlikto 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio papildomai pridėti dar 3 metai bausmės vykdymo atidėjimo. Vadinasi, už iš esmės tuo pačiu metu įvykdytas veikas ji bus atlikusi 5 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, o tai prieštarauja BK 75 str. 1 d. Kadangi nėra numatytos galimybės bendrinti bausmės vykdymo atidėjimo ir įskaityti jau atliktą bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės bei teisingumo principams, mano, kad turėtų būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl BK 75 str. ir kartu BK 63 str. nuostatų toje apimtyje atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės bei teisingumo principams. Teigia, kad taip pat nesutinka su priteistų civilinių ieškinių dydžiais. Nurodo, kad atskirais atvejais nėra skolinusi tokių sumų, kokiomis yra išrašiusi vėlesniu laiku paskolinius raštelius. Tą, anot apeliantės, tvirtino ir nukentėjusieji, kurie negalėjo tiksliai nurodyti paskolintų pinigų sumų. Pažymi, kad teismo nuosprendis yra nenuoseklus, nes vienoje vietoje teigiama, jog ji iš P. G. apgaule įgijo 18 000 Lt, kitoje vietoje jau nurodoma, kad pasisavino P. G. pinigus – 20 000 Lt. Be to, nesant P. G. civilinio ieškinio tenkinimo pagrindo, apylinkės teismas nuosprendyje neteisėtai ir nepagrįstai taikė įpareigojimą iki 2020-01-01 P. G. atlyginti ne mažiau kaip 3000 Eur, kuomet pats P. G. tvirtina, jog iš jos yra atgavęs 2000 Lt. Nurodo, kad yra vieniša motina, viena augina 12-os metų dukrą. Vaiko tėvas nieko neprisideda prie dukros išlaikymo, nors išlaikymas yra priteistas. Ji gyvena su motina, kuri serga onkologine liga, 2015 m. nuo onkologinės ligos mirė jos tėvas. Yra vienintelė, kuri padeda ir prižiūri sunkiai sergančią motiną. Todėl iki 2020 m. padengti nurodytas pinigines sumas neturės galimybės, kadangi pati dirba pagal verslo liudijimą, o jos gaunamos pajamos yra minimalios.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusieji nuomonės dėl apeliacinio skundo neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, pagrįstai A. V. pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jas tinkamai kvalifikavo ir paskyrė jai teisingas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, taip pat tinkamai išsprendė civilinių ieškinių priteisimo klausimą ir baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų nepažeidė.

Kadangi nuteistoji neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos kaltės padarius BK 182 str. 2 d. ir BK 182 str. 1 d. (dvi veikos) numatytas nusikalstamas veikas, o nesutinka su jos teistumo ir atitinkamai jos asmenybės vertinimu, jai nustatytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminu, paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei priteistų civilinių ieškinių dydžiais, kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Nuteistosios A. V. apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas dėl jos teistumo ir atitinkamai jos asmenybės vertinimo, kas suponavo vėlesnes nuosprendžio klaidas dėl jai skiriamų bausmių bei galutinės subendrintos bausmės ir kartu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio, yra nepagrįsti, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajai bausmė paskirta ir BK 75 str. nuostatos pritaikytos, vertinant, kad teistumas jai yra išnykęs, todėl akivaizdu, kad teismui nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodžius, kad apeliantei teistumas nėra išnykęs, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri teisėjų kolegijos ištaisytina.

Nuteistoji taip pat ginčija jai nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo 3 metų terminą, teigdama, kad už iš esmės tuo pačiu laikotarpiu įvykdytas nusikalstamas veikas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme jai bus taikytas iš viso 5 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas, o tai prieštarauja BK 75 str. nuostatoms, todėl prašo nustatytą 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 1 metų. Šie skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti, nes iš bylos duomenų matyti, kad ankstesniu 2015-04-15 nuosprendžiu A. V. buvo nuteista už iš esmės tuo pačiu laikotarpiu padarytas, bet visiškai kitas nusikalstamas veikas subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui. Todėl skundžiamu nuosprendžiu A. V. pripažinęs kalta už visai kitas padarytas nusikalstamas veikas ir jai paskyręs galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metų terminui, apylinkės teismas BK 75 str. nuostatų nepažeidė, nes toks bausmės vykdymo atidėjimo terminas įstatymu yra leistinas.

Dėl nuteistosios prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymėtina, kad ne bet kokio klausimo iškėlimas įgalina ir įpareigoja teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tik teismas sprendžia dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą ir šiuo atveju skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių klausimų dėl konstitucingumo. Baudžiamoji teisė yra priskirta viešai teisei, kurioje dominuoja imperatyvusis reguliavimo metodas, neleidžiantis interpretuoti ir savaip aiškinti galiojančias BK normas. Šiuo atveju galiojantis BK įtvirtina galimybę bendrinti tiktai bausmes, tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimo bendrinimas įstatymu nėra numatytas ir leistinas. Taigi šiuo atveju BK nėra apibrėžta nuostata, kuri galimai prieštarautų Konstitucijai, todėl nesant tokios nuostatos, nėra pagrindo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Naujų įstatyminių nuostatų priėmimas yra įstatymo leidėjo, o ne Konstitucinio Teismo prerogatyva.

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat kelia jai priteistų civilinių ieškinių dydžio klausimą, teigdama, kad iš nukentėjusiųjų skolinosi mažesnes pinigų sumas. Tačiau šie skundo argumentai nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jie atmesti, nurodant, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų G. S. ir V. S. pareikštais civiliniais ieškiniais, nes jie yra pagrįsti rašytiniais ir kitais bylos įrodymais. Kadangi nuteistoji skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų šios teismo išvados pagrįstumą, kolegija neturi jokio teisėto pagrindo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl priteistų civilinių ieškinių dydžių keisti ar naikinti.

Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad apylinkės teismas nebuvo nuoseklus, nes nuosprendyje nurodė skirtingas sumas, kurios buvo pasisavintos iš P. G.. Tačiau priešingai nei teigia apeliantė, bylos medžiaga įrodyta ir nuosprendyje aiškiai bei nuosekliai išdėstyta, kad A. V. iš P. G. pasiskolino 20 000 Lt, o jai inkriminuota, kad ji apgaule iš nukentėjusiojo pasisavino 18 000 Lt, kadangi, kaip parodė pats P. G., A. V. be skolos gražinimo lapelio gražino jam 2000 Lt, vadinasi, iš apeliantei paskolintų 20 000 Lt liko pasisavinti 18 000 Lt. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuosprendyje nurodęs vienokią apeliantės iš P. G. pasiskolintą pinigų sumą ir kitokią jos iš nukentėjusiojo pasisavintą pinigų sumą, buvo nenuoseklus.

Nuteistoji apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turtinės žalos atlyginimu, teigdama, kad teismas negalėjo taikyti įpareigojimo iki 2020-01-01 P. G. atlyginti ne mažiau kaip 3000 Eur, kuomet pats P. G. tvirtina, jog iš jos yra atgavęs 2000 Lt, juolab nesant P. G. civilinio ieškinio tenkinimo pagrindo, be to, iki šio teismo nustatyto termino sumokėti nukentėjusiesiems nurodytas pinigų sumas ji neturės finansinių galimybių. BK 69 str. numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti taikoma, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiesiems P. G., V. S. ir G. S. A. V. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, todėl, kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms apylinkės teismas nuteistajai paskirdamas BK 69 str. numatytą įpareigojimą atlyginti nukentėjusiesiems po dalį nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nei BK 67 str., reglamentuojančiame baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimą, nei BK 69 str., kur konkrečiai kalbama apie turtinės žalos atlyginimą, nėra nurodyta, kad ši priemonė gali būti skiriama ir skiriama tik tuo atveju, kai asmuo yra pareiškęs civilinį ieškinį. Nukentėjusysis P. G. aiškiai parodė, kad A. V. jam yra skolinga 18 000 Lt (5213 Eur), nes iš jai paskolintų 20 000 Lt nuteistoji 2000 Lt jam grąžino, todėl teismas, įpareigojęs apeliantę atlyginti P. G. ne mažiau kaip 3000 Eur turtinės žalos, kuri iš tikrųjų yra padaryta ir su civiliniu ieškiniu nesietina, įstatymo nuostatų taip pat nepažeidė. Įvertinusi apeliantės turtinę padėtį, jos nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytų turtinių žalų dydžius bei teismo nustatytas jiems atlyginti turtinių žalų sumas ir tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš daugiau kaip penkerius metus, taip pat atsižvelgusi į nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius per kuo įmanomai trumpesnį laiką atgauti apeliantės iš jų pasisavintus pinigus, kolegija konstatuoja, kad teismo nustatytas terminas iki 2020-01-01, per kurį A. V. įpareigota nukentėjusiesiems atlyginti nuosprendyje nurodytas padarytų turtinių žalų sumas, yra pakankamas ir protingas. Be to, atkreiptinas nuteistosios dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str. nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas sprendžiamas tuomet, kai probacijos sąlygos, įskaitant teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, nevykdomos be pateisinamų priežasčių. Tokiu atveju, jei probacijos sąlygos per teismo nustatytą laiką neįvykdomos dėl pateisinamų priežasčių, Probacijos tarnyba turi teisę kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų vykdymo laiko pratęsimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistosios asmenybę, nustatydamas jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei skirdamas jai baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos įvykdymo terminą, taip pat spręsdamas priteistų civilinių ieškinių dydžių klausimą, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. A. V. skunde taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-04 nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad A. V. teistumas yra išnykęs.