- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-20-354/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64360-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- E. S., L. J.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- V. V.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė, Kęstutis Valys
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. ir nukentėjusiojo V. V. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d., ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis arba dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą;
E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir jam skirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;
civilinio ieškovo V. V. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista V. V. solidariai iš E. S. ir L. J. 330 Eur (trys šimtai trisdešimt eurų) žalos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. J. ir E. S. nuteisti už tai, kad 2015 m. lapkričio 21 d., apie 23.24 val., viešoje vietoje – prie restorano „S.“, esančio (duomenys neskelbtini), E. S. įžūliu elgesiu – pastūmus V. V., pargriovus jį ir nugriuvusį tampant, smūgiavus vieną kartą kumščiu jam į veidą, spyrus V. V. vieną kartą koja, o šiam pargriuvus, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu spyrus nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 4 kartus į kojų ir galvos sritį, po to, 2015 m. lapkričio 21 d., apie 23.44 val., viešoje vietoje – prie restorano „S.“, esančio (duomenys neskelbtini), E. S. kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu – smūgiavus vieną kartą kumščiu M. L. į veido sritį, o šiam nugriuvus, smūgiavus M. L. nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 8 kartus kumščiais į įvairias kūno vietas, tuo pačiu metu vienam nenustatytam asmeniui smūgiavus vieną kartą kumščiu V. V. į veidą, o kitam nenustatytam asmeniui smūgiavus tiksliai nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 4 kartus V. V. į įvairias kūno vietas, po to, 2015 m. lapkričio 22 d., apie 00.28 val., viešoje vietoje – prie restorano „S.“, esančio (duomenys neskelbtini), L. J. įžūliu elgesiu ir patyčiomis – pylus V. V. į veidą rankoje turėtu gėrimu, smūgiavus kumščiu į veido sritį, pargriovus jį ant žemės ir vėl smūgiavus, tokiu visų asmenų įžūliu elgesiu nukentėjusiajam V. V. dėl kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimo veide, abejose plaštakose ir abiejų kelių srityse, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimo padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam M. L. sukėlus fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokio visų asmenų elgesio kilo sumaištis, buvo nutrauktas kitų asmenų poilsis, kiti asmenys patyrė išgąstį, sulaikinėjo įžūliai besielgusius asmenis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 str. 2 p. numatytais pagrindais, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, pritaikius BK 40 str. nuostatas.
Nuteistasis teigia, kad yra visos BK 40 str. įvardytos sąlygos, dėl kurių turėjo būti patenkintas jo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: yra neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, iš dalies (200 eurų) savanoriškai atlygino žalą V. V., nukentėjusysis jam atleido, nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog jis darys naujas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis pažymi, kad tiek tyrimo metu, tiek teisme nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, ieškojo būdų susitaikyti su nukentėjusiuoju, siekė atlyginti žalą, kuri atsirado ne vien dėl jo vieno padarytų veiksmų, ir ją iš dalies atlygino, todėl teismas nepagrįstai jo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nuteistasis nesutinka su teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, kadangi nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, o teismas remiasi prielaidomis, t. y. tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą susitaikius su nukentėjusiuoju, ir tai, kad parodymų davimo metu pasisakė, kad dalyvavo muštynėse praeityje. Nuteistasis pažymi, kad šiuo atveju jokių duomenų apie jo teistumą nėra ir negali būti, kadangi jis nėra teistas praeityje, neturi galiojančių nuobaudų, jo atžvilgiu nėra pradėtas ar atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. V. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį dėl materialinės žalos ir neturtinės moralinės žalos priteisimo jam ir priimti kitą nuosprendį – priteisti iš kaltinamųjų ir civilinių atsakovų E. S. ir L. J. solidariai dėl daiktų sugadinimo: striukės – 300 Eur, kelnių – 60 Eur, telefono sugadinimo – 253,55 Eur, taip pat neturtinę moralinę žalą – 1000 Eur, išskaičiuojant jau L. J. iš dalies atlygintus 200 Eur, ir galutinę sumą priteisti – 1353,55 Eur. Nukentėjusysis taip pat prašo įpareigoti kaltinamuosius E. S. ir L. J. atlyginti civilinį ieškinį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad populiariausia Lietuvoje internetinės prekybos parduotuvė (skunde pateikiamas internetinis adresas) legaliai prekiauja, suteikiant tam tikras garantijas, „iPhone 4“ klasės telefonais, ten toks telefonas kainuoja 253,55 Eur. Nukentėjusiojo nuomone, teismo nurodytas skelbimų portalas negali būti vertinamas kaip tinkamas, nustatant telefono kainą, nes minėtame portale yra didelė rizika įsigyti nekokybišką ar vogtą daiktą, be to, vertinti telefonų kainas, nežinant kiek laiko jie prieš tai buvo naudoti, yra sudėtinga ir teisiškai nepagrįsta. Nukentėjusysis pažymėjo, kad pirko visiškai naują telefoną, jį saugojo specialiame dėkle, todėl jis buvo nepriekaištingos kokybės, o jį nusikaltimo metu sudaužė nepraėjus nė metams, be to, jam, nelaukiant teismo sprendimo, teko įsigyti kitą „iPhone“ telefoną, kurio kaina buvo 700 eurų, nes jam jis buvo būtinas darbui.
Nukentėjusysis teismo nuomonę dėl sugadintų kelnių laiko pagrįsta ir teisėta, kadangi kaina, kurią nurodė ieškinyje – 200 Eur – buvo įsigyjant be nuolaidų, tačiau priimant nuosprendį šioms kelnėms jau buvo taikoma solidi nuolaida internetinėse parduotuvėse, tad teismas pagrįstai sumažino civilinį ieškinį šioje dalyje iki 60 Eur.
Striukę nukentėjusysis vertina 300 Eur, nes tiek už ją mokėjo (duomenys neskelbtini) prekybos centre „M.“ kailių parduotuvėje, bet tokią jos vertę pagrindžiančių dokumentų pateikti negali. Nukentėjusysis pažymi, kad teismas tik 2016 m. birželio 9 d. priėmė protokolinę nutartį pateiktą striukę prijungti prie bylos, tačiau jos neapžiūrėjo, nes kitu atveju būtų nustatęs, kad tiek ant nugaros, ties sėdmenimis, tiek striukės priekyje ant kišenės yra pažeidimai (vaizdo įrašuose matosi, kad jis ant grindinio tampomas apsirengęs striukę), dėl kurių striukė tapo netinkama dėvėjimui normaliam ir kultūringam žmogui. Nukentėjusysis pažymi, kad striukės tyrėjai nepaliko, nes lauke buvo minusinė temperatūra, šio rūbo grįžęs iš tyrėjos daugiau nenešiojo.
Nukentėjusiojo manymu, teismas nepagrįstai sumažino jam padarytą moralinę žalos kompensaciją nuo reikalautos 1000 Eur iki 300 Eur sumos. Nukentėjusysis pažymi, kad jį be jokios priežasties kitų asmenų akivaizdoje kojomis ir rankomis mušė ir spardė keturi penki vyrai, kurių tik du ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti ir stojo prieš teismą. Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai sumenkino šių sužalojimų pasekmes: fizines jis juto beveik pusantro mėnesio, o psichologines – iki dabar. Nukentėjusysis pažymi, kad negalėjo normaliai maitintis, kramtyti, gėrė tik skysčius, dėl nepakankamo maisto kiekio, viso kūno ir veido skausmų jautėsi išsekęs ir sugniuždytas, nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nenorėdamas prarasti darbo, darbe jam teko būti nuolat viešose prekybos centro „A.“ vietose, kur praeiviai ir kolegos atvirai šaipėsi iš jo subjauroto veido, dėl sumušimo negalėjo dalyvauti konkurse į aukštesnes pareigas, kuriam ruošėsi. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad dažnai pabusdavo susapnavęs nusikaltimo vaizdus, kuriuos sapnuoja iki dabar, jis nė karto nebuvo muštas kito žmogaus, taip pat pats nėra sumušęs žmogų, todėl šis įvykis jį labai sukrėtė, vartojo gydytojo skirtus vaistus.
Nukentėjusiojo teigimu, teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl jam padarytos žalos dydžio, nurodė, jog nenustatyta, kas padarė jam priklausančių daiktų sugadinimus bei jam padarytus fizinius sužalojimus, ir nesirėmė ta aplinkybe, kad nustatyti abu viešosios tvarkos trikdymo ir jo sumušimo iniciatoriai: E. S. ir L. J., kurių finansinė padėtis nėra bloga, abu turi savarankiškų pajamų iš darbo santykių, yra mokūs, todėl turi didesnes galimybes atlyginti patirtas dėl jų padarytos nusikalstamos veikos sukeltas moralines kančias ir nepatogumus. Nukentėjusysis pastebi, kad L. J. finansinės galimybės yra didesnės nei gaunančio minimalią algą, todėl teismas turėjo pagrindą nustatyti trumpesnį – 6 mėnesių žalos atlyginimo terminą.
Nukentėjusysis taip pat pastebi, kad teismas E. S. paskyrė švelnesnę bausmę (baudą) nei L. J., nors E. S. vaidmuo nepalyginamai didesnis, ypač turint omenyje, jog jis per metus padarė tris analogiškas nusikalstamas veikas, antrąją – prieš jį (nukentėjusįjį). Be to, teismas nuosprendyje jo neįpareigojo atlyginti jam (nukentėjusiajam) padarytos žalos, nenustatė tam termino, kuris taip pat turėtų būti 6 mėnesiai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius prašo iš kaltinamojo E. S. valstybės naudai priteisti 57 Eur 90ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismo posėdyje nuteistojo L. J. gynėja prašė nuteistojo L. J. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo – atmesti, prokurorė prašė nuteistojo L. J. skundą tenkinti, nukentėjusiojo V. V. skundą tenkinti (padidinti turtinę ir neturtinę žalą), nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo V. V. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. J. apeliacinis skundas tenkinamas. Nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas atsisakė atleisti L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą savo sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.
Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nuteistasis L. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame pažymėjo, jog yra visos BK 40 str. įvardytos sąlygos, dėl kurių turėjo būti patenkintas jo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apelianto L. J. teigimu, nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog jis darys naujas nusikalstamas veikas.
Asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuoja BK 40 str. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padarytą, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad L. J. atitinka BK 40 str. 1 d. ir 2 d. numatytas sąlygas. L. J. BK 284 str. 1 d. numatytą nesunkų nusikaltimą padarė būdamas neteistas (1 t. 116–117 b. l.). Nors praeityje L. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t. 121–122 b. l.), tačiau pagal teismų praktiką nagrinėjamu atveju jis laikomas padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-85/2008), su tuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Nuteistasis L. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. 123–124 b. l.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi (1 t., 172–173 b. l., 2 t., 179 b. l.), ir tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p., BPK 328 str. 1 p.). Vien tai, kad L. J. pirminėje apklausoje savo kaltės nepripažino ir posėdžio metu parodymus davė po visų liudytojų parodymų (1 t., 162–164 b. l., 2 t., 179 b. l.), nereiškia, jog nenustatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009). Be to, L. J. atsiprašė nukentėjusiojo, su pastaruoju susitaikė, pripažino, kad elgėsi neapgalvotai, atlygino dalį padarytos žalos, taip pat įsipareigojo atlyginti likusią teismo priteistą žalą (2 t., 170, 181 b. l.). Tai dar kartą patvirtina, kad L. J. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog nuteistasis L. J. yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi (3 t., 101 b. l.), anksčiau dirbo (2 t. 78 b. l.), o jo veiksmai, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, nebuvo esminiai, tai savo skunde pažymėjo ir pats nukentėjusysis. Skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad L. J. anksčiau yra dalyvavęs 2–3 muštynėse, negali būti jį charakterizuojančia aplinkybe, kadangi byloje apie tai nėra surinkta jokių tikslių duomenų. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis L. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
Pažymėtina, jog be BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Bylos duomenys patvirtina, jog L. J. motina S. J. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (2 t., 187 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbanti (2 t., 190 b. l.). S. J. charakteristikoje nurodoma, kad ji yra ilgametė darbuotoja, sugebanti operatyviai priimti sprendimus (2 t., 172 b. l.). Pirmosios instancijos teisme posėdžio metu S. J. paaiškino, kad jos sūnus gyvena kartu su ja, pasiduoda jos kontrolei (3 t., 41–42 b. l.). Pats L. J. teisme nurodė, kad su mama sutaria gerai, pastaroji jam daro įtaką ir jis nenori nuvilti mamos (3 t., 43 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad S. J. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą L. J. ir gali daryti jam teigiamą įtaką.
Įvertinus tiek anksčiau teisėjų kolegijos aptartas aplinkybes, tiek L. J. ir laiduotojos S. J. asmenybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant BK 67 str. 2 d. 4 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant 6 mėnesių terminą.
Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą L. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis L. J. atžvilgiu naikinamas ir L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas pagal laidavimą, o baudžiamojo byla jam nutraukiama (BPK 327 str. 2 p.).
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. V. nesutinka su jam priteistos žalos dydžiu, prašydamas padidinti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį.
BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti atsiradusią turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo tenka nukentėjusiajam. Jis privalo pateikti įrodymus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Tai, kad nukentėjusiajam dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų buvo padaryta turtinė žala, abejonių nekyla, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusysis nepateikė teismui dokumentų, objektyviai įrodančių, kad dėl nuteistųjų veiksmų jam buvo padaryta būtent atitinkamo dydžio turtinė žala. Pastebėtina, jog tokių dokumentų (pvz., išrašo iš el. bankininkystės sistemos, iš kurio būtų matoma, kad jis tarptautinei internetinei parduotuvei sumokėjo 630 Eur už telefoną) nukentėjusysis nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Iš skundžiamo nuosprendžio ir teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas mobiliojo telefono vertę nustatė remdamasis rinkos kainomis, atsižvelgęs į tai, jog telefonas jau buvo padėvėtas, o turtinės žalos dydį dėl sugadintos striukės – striukę apžiūrėjęs vizualiai ir tai užfiksuota Radviliškio rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio 2016 m. birželio 30 d. protokole (3 t., 14 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismo nustatytą nukentėjusiajam V. V. padarytą turtinės žalos dydį laikyti nepagrįstu nėra objektyvaus pagrindo.
Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal teismų praktiką bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 579 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-272-648/2015).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam V. V. padarytų sužalojimų mastą, patirtus išgyvenimus, tai, kad nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių, kad nukentėjusysis nepagrindė savo teiginių apie atšauktą aukštesnių pareigų pasiūlymą dėl jo subjauroto veido, sprendė, jog nukentėjusiajam V. V. nustatoma 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 300 Eur suma nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati padarytai veikai. Įvertinus tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant rankomis ir spardant kojomis, smūgiai suduoti į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į veidą, o tai, akivaizdu, sukėlė nepatogumų darbe, komunikuojant su žmonėmis, aplinkybę, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą, ir tai patvirtina bylos medžiagos duomenys (1 t., 79 b. l.), sprendžiama, jog šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika bei atsižvelgus į nuteistųjų turtinę padėtį, didinamas iki 450 Eur. Kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog L. J. 2016 m. birželio 9 d. sumokėjo V. V. 200 Eur (2 t., 170 b. l.), priteistina 250 Eur neturtinė žala. Taigi nuosprendis keičiamas dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo (BPK 328 str. 4 p.). Kartu atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamosios teisės normos nesuteikia teismui teisės nustatyti termino, per kurį asmuo privalėtų atlyginti neturtinę žalą, todėl nukentėjusiojo prašymas įpareigoti L. J. ir E. S. atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą per 6 mėnesius negali būti tenkinamas.
Dėl nukentėjusiojo V. V. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turtinės žalos atlyginimu iš E. S., pastebėtina, jog apylinkės teismas pagrįstai nenustatė įpareigojimo E. S. atlyginti žalą nukentėjusiajam ir nenustatė tam termino, kadangi toks įpareigojimas, kai asmeniui buvo paskirta bausmė – bauda, nenumatytas nei BK 47 str. (Bauda), nei kituose baudžiamojo įstatymo straipsniuose. Šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad E. S. ir L. J. prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam V. V. yra solidari, o tai reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek abu – E. S. ir L. J., tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo E. S. priteisti išlaidas, patirtas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos procese nagrinėjant nuteistojo L. J. ir nukentėjusiojo V. V. apeliacinius skundus, atmestinas, nes BPK 322 str. 1 d. numatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 p., 2 p., 327 str. 2 p.,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti:
L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.).
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti L. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. L. J. perduoti laiduotojos S. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatyti laidavimo terminą 1 vieneriems metams. Baudžiamąją bylą L. J. nutraukti.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. J. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 str. 7 d.). Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 8 d.).
Išaiškinti laiduotojai S. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 str. 6 d.).
Iš E. S. ir L. J. priteisti solidariai civiliniam ieškovui V. V. 230 Eur turtinę žalą ir 250 Eur neturtinę žalą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą dėl 57,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. S. atmesti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.