Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-380/2018 Teisėja V. Balčiūnienė Proceso Nr.1-01-1-52187-2016-5

2018 m. vasario 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo H. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, H. J. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 ir 71 straipsniais, H. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą ir įmokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur, įmoką.

Priteista iš H. J. 90,11 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam R. S. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. J. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2016 m. spalio 29 d., apie 02.20 val., viešoje vietoje – prie greitojo maisto kavinės, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius ir įžeidinėdamas prie kavinės lauke buvusius piliečius ir taip išprovokavęs žodinį konfliktą su R. S., tyčia pastarajam sudavė ne mažiau kaip 3 kartus su savimi turėtu 0,7 litro talpos buteliu per galvą, dėl to nukentėjusysis parkrito ant žemės bei porą kartų spyrė į įvairias kūno vietas, taip padarydamas R. S. poodinę kraujosruvą veide, dešinėje rankoje, muštines žaizdas veide, galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai H. J. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės, tik nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtais įpareigojimais, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistąjį H. J. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų sunkumą, teismas nusprendė, kad nuteistajam H. J. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesai patenkinti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias BK 75 nuostatas. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, kurios įtvirtintos BK 75 straipsnio 2 dalyje, o šio straipsnio 3 dalies pagrindu teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti ir kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, nuteistajam H. J. paskyrė įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas paskyrė BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –įmokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur įmoką. Teismas H. J. skyręs šiuos įpareigojimus ir šią baudžiamojo poveikio priemonę teisingai įvertino, kad tik taip jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šioje dalyje nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

7. Nuteistasis H. J. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtu įpareigojimu – neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir prašo šį įpareigojimą panaikinti, nurodydamas, kad šis įpareigojimas suvaržys jo galimybes laisvai dirbti, nes jo darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu po Lietuvą, o važinėdamas jis galės dirbti ir užsidirbti pinigų ir tokiu būdu kuo greičiau galėtų atlyginti padarytą žalą. Tačiau tokiu savo prašymu nuteistasis nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad jo darbas yra susijęs su nuolatiniu judėjimu (ar važinėjimu) po visą Lietuvą, kad dėl tokio judėjimo apribojimo ar suvaržymo negalėtų pilnavertiškai dirbti ir užsidirbti pinigų, kad be šio apribojimo galėtų greičiau atlyginti teismo priteistą žalą tiek nukentėjusiajam, tiek civiliniam ieškovui, kad dabartinės galimybės užsidirbti pinigų yra taip suvaržytos, jog sunkina galimybes išlaikyti nepilnamečius vaikus bei atlyginti teismo priteistą žalą. Kartu pažymėtina, jog teismo nustatytas įpareigojimas nedraudžia nuteistajam išvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų apskritai, bet nustato įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokiu būdu nuteistasis gali išvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų, bet turi būti gautas bausmę vykdančios institucijos leidimas. Nuteistasis H. J. nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad tokio leidimo gavimas yra ar galėtų būti pasunkintas kiekvieną kartą išvykstant už gyvenamosios vietos (miesto) ribų darbo, kuris susijęs su judėjimu po visą Lietuvą, tikslais. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad paskirtas įpareigojimas trukdo nuteistajam dirbti, yra deklaratyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti H. J. BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto įpareigojimo taikymą aiškiai suvaržančiu nuteistojo galimybes dirbti.

8. Tačiau teismas skirdamas H. J. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinės žalos atlyginimas, kuri turi būti skiriama nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, t. y. nuteistajam H. J., kad jis atlygintų nusikalstama veika padarytą turtinę žalą asmeniui, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, t. y. šiuo atveju nukentėjusiajam R. S.. Kadangi tokia baudžiamojo poveikio priemonė teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta prasme baudžiamajame įstatyme nėra numatyta, o baudžiamajame įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas yra išsamus, todėl H. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, naikintina.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą ir tik tiek, kiek tai yra prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo H. J. apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas apeliaciniam teismui nurodyti nukentėjusiojo R. S. ir civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąsias sąskaitas, į kurias jis galėtų pervesti pinigus, siekdamas atlyginti padarytą žalą, nėra susijęs su skundžiamo neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo tyrimo, kurį pagal savo kompetenciją gali atlikti apeliacinės instancijos teismas, dalimi, bet yra susijęs su įsiteisėjusių teismo nuosprendžių (ar nutarčių) vykdymo baudžiamojo proceso stadijos dalimi. Įsiteisėjusių teismo nuosprendžių (ar nutarčių) vykdymo baudžiamojo proceso stadijos dalis ir vykdymo proceso tvarkos klausimų sprendimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Įsiteisėjusį teismo nuosprendį pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ir konkrečiu atveju nuteistojo H. J. skundžiamą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendį turi pateikti vykdyti šį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, kuris ir turėtų spręsti apeliaciniame skunde prašomus apeliacinio teismo spręsti atsiskaitomųjų sąskaitų pateikimo klausimus, po to, kai apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo ta apimtimi, kuria prašoma apeliaciniame skunde, ir grąžins bylą pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuteistajam H. J. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.