- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2A-731-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3954-666/2018 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei D. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu S. S. jo gyvenamojoje vietoje. Taip pat prašė nutraukti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimu iš S. S. priteistą išlaikymą dukrai ir priteisti iš atsakovės D. S. išlaikymą dukrai A., mokamą kas mėnesį po 200 Eur periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2018 m. kovo 4 d. iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašė nustatyti dukters bendravimo su atsakove tvarką ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad po Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje jis sužinojo, kad atsakovė dukra nesirūpina, jos neprižiūri ir visiškai neskiria jai laiko, todėl atsakovės sutikimu nuo 2018 m. kovo mėn. pradžios dukra gyvena kartu su ieškovu, kuris ją prižiūri, rūpinasi, išlaiko ir ugdo. Ieškovas turi visas sąlygas tinkamai pasirūpinti vaiku, pats yra dirbantis, gauna geras ir pastovias pajamas, nupirko dukrai antrą telefoną, ieškovo vardu įregistruota įmonė mažoji bendrija (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) kurioje dirba 7 darbuotojai. Ieškovo skaičiavimu, dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma, todėl iš atsakovės prašo priteisti 200 Eur išlaikymą. Pripažino, kad jo paties santykiai su atsakove yra įtempti, todėl, siekiant išvengti ginčų ateityje, prašo nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatė ją su tėvu ieškovu S. S., nutraukė Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir priteisė iš atsakovės 328,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. ir išlaikymą kas mėnesį po 100 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugsėjo 17 d.) iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į po nurodytos datos sumokėtas sumas pagal 2018 m. spalio 10 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo; nustatė atsakovės bendravimo su vaiku tvarką; priteisė iš atsakovės ieškovui 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 42 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovo 75 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo ir atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu.
3.2. Teismo vertinimu, ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su vaiku tvarka tik iš dalies atitinka šalių ir jų vaiko interesus ir yra pernelyg minimali, neužtikrina pilnaverčių mamos ir vaiko santykių. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas nustatyti bendravimo tvarką, labiau atitinkančią abiejų tėvų ir vaiko interesus, ieškovo siūlomą bendravimo tvarką papildant ir įtraukiant atsakovės galimybes praleisti su dukra abi šv. Velykų ir šv. Kalėdų dienas bei šv. Kūčias, kiekvienais metais vaiko gimtadienį ir Motinos dieną, neatsižvelgiant, kuriam iš tėvų šis sekmadienis priklauso, taip pat pusę vaiko rudens / žiemos / pavasario / vasaros atostogų.
3.3. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra dirbantys, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovės pajamos per mėnesį yra (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovas nurodė, kad dirba MB (duomenys neskelbtini), duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį į bylą nepateikė. Atsakovė turi asmeninę prievolę uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mogo LT“, už gautą paskolą pirko automobilį, prievolės termino pabaiga 2020 m. balandžio 18 d., kas mėnesį įmokos sudaro 140,81 Eur. Atsakovė kartu su ieškovu turi solidarią prievolę akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, kiekvienas turi mokėti po 65 Eur. Šalims priklauso po automobilį. Ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teisėmis yra įregistruotas žemės sklypas. Atsakovė kreditoriams moka daugiau nei 200 Eur, t. y. pragyvenimui jai lieka mažiau nei 200 Eur. Tuo atveju, jeigu iš tų lėšų dukros išlaikymui būtų priteista po 200 Eur, tuomet ieškovei lėšų pragyvenimui nebelieka. Dėl to jos galimybės mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį yra ribotos.
3.4. Teismas nurodė, kad ieškovui iš atsakovės nepriteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, nes dėl jo nebuvo ginčo, ieškovas nesiekė dėl šio reikalavimo susitarti ypatingosios teisenos tvarka. Teismas priteisė iš ieškovo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes konstatavo, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo, be to, šis reikalavimas patenkintas tik iš dalies. Teismas sumažino ieškovui priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes ieškinys tenkintas iš dalies, taip pat pažymėjo, kad pusę ieškovo reikalavimų buvo galima išspręsti taikiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur nuo 2018 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 200 Eur nuo 2018 m. kovo 7 d. iki kreipimosi į teismą dienos, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Teismas priteisė vaiko išlaikymui nepagrįstai mažą sumą – 100 Eur kas mėnesį, nors priteisdamas laikiną išlaikymą priteisė po 200 Eur kas mėnesį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 400 Eur, taigi kiekvienas iš tėvų turi mokėti po 200 Eur.
4.2. Teismas sprendime rėmėsi įrodymais nepagrįstais atsakovės paaiškinimais, kad jos sunki materialinė padėtis, kad ji moka kreditą ir jai nelieka pakankamai lėšų dukros išlaikymui. Atsakovė teigė, kad automobilio išperkamosios nuomos sutartis baigiasi 2020 m. balandžio 18 d., tačiau iš tiesų baigiasi 2019 m. balandžio 18 d. Atsakovė teigė, kad pirko vaikui rūbus ir batus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, tačiau teismas į šiuos paaiškinimus atsižvelgė. Atsakovė taip pat gauna 30 Eur išmokas vaikui, tačiau šią aplinkybę nuslėpė.
4.3. Teismas nepagrįstai sumažino priteistą išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgęs į atsakovės paaiškinimus, jog 2018 m. kovo–birželio mėn. ji vaikui skyrė po 20 Eur, liepos mėn. 60 Eur, rugpjūčio mėn. 85 Eur, spalio mėn. 60 Eur, iš viso 305 Eur, ir šia suma sumažino išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad sutiko su ieškovo reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nes dėl prastos finansinės padėties negalėjo užtikrinti vaikui tinkamos gyvenamosios vietos. Ji siekė ginčą išspręsti taikiai ir pateikti susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvirtinti teismui ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ieškovas nesutiko ir tokiu būdu tik padidino bylinėjimosi išlaidas.
5.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės 200 Eur išlaikymas vaikui būtų per didelė našta atsakovei, nes jos gaunamų pajamų nebeužtektų pragyvenimui.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė nuslėpė, jog gauna 30 Eur vaiko išmokas kas mėnesį, nes šios lėšos yra pervedamos į vaiko vardu atidarytą sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas prašė priteisti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad vaiko išlaikymui būtina suma yra 400 Eur, t. y. artima vienai minimaliai mėnesinei algai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko poreikius bei atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, priteisė vaiko išlaikymui iš atsakovės po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir atitinkamai, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį, apskaičiavo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą, atėmęs iš įsiskolinimo sumos lėšas, kurias atsakovė nurodė sumokėjusi 2018 m. kovo–spalio mėnesiais. Ieškovo nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi įrodymais, neparemtais atsakovės teiginiais, bei netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
10. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
11. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad vaiko poreikių tenkinimui yra būtina skirti 400 Eur per mėnesį, t. y. suma, artima vienai minimaliai mėnesinei algai, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir kiekvienu konkrečiu atveju vertintini vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Šalys nesutaria tik dėl to, kaip turėtų būti paskirstoma vaiko išlaikymo našta. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad šalių dukra nuo 2018 m. kovo mėn. gyvena su ieškovu, tačiau nenutrūkstamai bendrauja ir su motina bei gyvena, kai ieškovas išvyksta ilgesnių atostogų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės pajamos yra apie 440 Eur. Duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas byloje nėra, ieškovas jų neteikė, tačiau tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdamas paaiškinimus teisme nurodė, kad jo pajamos yra pastovios ir pakankamos, kad jis viskuo aprūpina dukrą, perka jai įvairius daiktus, pirko du telefonus, vežasi į trumpalaikes keliones, nurodė, kad perka ir tai, kas nėra tik būtinųjų poreikių tenkinimas.
12. Teikdamas paaiškinimus teisme, ieškovas nurodė, kad jam priklauso mažoji bendrija (duomenys neskelbtini), kurioje yra 7 darbuotojai ir kuri jam generuoja pajamas, taip pat jis gaudavo pajamas ir iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo apsaugos darbuotoju. Ieškovas nurodė, kad jo pajamos vieną mėnesį gali būti 1000 Eur, kitą mėnesį – mažesnės, nors detalių jo pajamas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. gegužės 2 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) jam sumokėjo 803,18 Eur atlyginimą už 2018 m. gegužės mėn. Byloje nėra duomenų apie tai, kokias pajamas ieškovas gauna iš jam priklausančios krovinių pervežimo įmonės, tačiau ieškovas neteigė, kad įmonės finansinė padėtis prasta, priešingai, akcentavo, kad uždirba pakankamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovas, teigdamas, jog uždirba gerai, kad gali išlaikyti dukrą ir tenkinti ne tik būtinuosius jos poreikius, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas nepateikė jo pajamas pagrindžiančių duomenų, konstatuoja, kad tokie ieškovo teiginiai vertintini jo nenaudai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės (CPK 185 straipsnis), o jo pajamos yra didesnės nei atsakovės.
13. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog nutraukus santuoką su atsakove, ieškovui atiteko gyvenamasis namas, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, tuo tarpu atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė moka įmokas kreditoriui už išperkamosios nuomos būdu įgytą automobilį, išperkamosios nuomos sutarties pabaiga 2020 m. balandžio 8 d., o ne 2019 m. balandžio 19 d., kaip neteisingai apeliaciniame skunde nurodo ieškovas. Atsakovės gaunamos pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur. Abi šalys yra solidarios skolininkės pagal būsto kredito sutartį, nors ieškovas įsipareigojo solidarią šalių prievolę vykdyti asmeniškai. Minėta, kad nutraukus santuoką su atsakove, ieškovui atiteko gyvenamasis namas, atsakovei iš ieškovo priteista 20 0000 Eur piniginė kompensaciją, kurią ieškovas gali sumokėti atsakovei ne iš karto, o per 18 mėnesių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus šalių turtinę padėtį bei taikant proporcingumo principą, iš atsakovės vaiko išlaikymui priteistina 100 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių vaikas nemažai laiko praleidžia ir pas atsakovę, ieškovas neneigė, kad jam išvažiuojant atostogauti savaitei ir ilgiau, vaikas gyvena pas atsakovę, atitinkamai ji vaiką ir išlaiko.
14. Įvertintina ir tai, kad pats ieškovas byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių įrodinėjo, kad dėl savo turtinės padėties gali vaikui, tuo metu gyvenusiam su motina, mokėti tik 150 Eur išlaikymą, tačiau šiuo atveju, nepaisant akivaizdžiai prastesnės atsakovės turtinės padėties, prašo priteisti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, nors kartu teigia, kad jo paties pajamos yra geros ir kad jis geba tenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius (CPK 185 straipsnis).
15. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas iš atsakovės vaiko išlaikymui priteisdamas 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neatsižvelgė į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo priteistas 200 Eur laikinas išlaikymas. Atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones bylose dėl išlaikymo priteisimo teismas nevertina šalių turtinės padėties, o tik preliminariai įvertinęs vaiko poreikius, laikino išlaikymo priteisimu užtikrina nepertraukiamą vaiko poreikių tenkinimą viso bylos nagrinėjimo metu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 144, 145 straipsniai). Laikino išlaikymo suma neįpareigoja teismo tokią pačią sumą priteisti ir bylą išnagrinėjus iš esmės, kai yra ištiriami ir įvertinami visi bylai reikšmingi įrodymai, tarp jų ir įrodymai, susiję su šalių turtine padėtimi.
16. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčijo ir sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir nurodė, kad priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš priteistinos sumos atėmė sumas, kurias atsakovė nurodė skyrusi vaiko išlaikymui 2018 m. kovo–spalio mėn. Ši skundo nuostata pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės paaiškinimus apie vaikui skirtas lėšas 2018 m. kovo–spalio mėn., padarė išvadą, jog ieškovė vaiko išlaikymui nurodytu laikotarpiu skyrė 305 Eur. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių savo teiginius apie 305 Eur dukros išlaikymui skirtų lėšų sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 305 Eur sumažino iš atsakovės priteistiną išlaikymo vaikui įsiskolinimą, dėl to pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma keistina.
17. Ieškovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. kovo 7 d. (nuo dienos, kai vaikas gyvena su ieškovu, ginčo dėl datos tarp šalių nėra) iki 2018 m. rugsėjo 16 d. (kreipimosi į teismą dienos). Byloje nesant duomenų apie atsakovės vaiko išlaikymui nurodytu laikotarpiu pervestas sumas (nutarties 15 punktas) bei atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui iš atsakovės priteista 100 Eur suma kas mėnesį, iš atsakovės priteistinas 630 Eur išlaikymo įsiskolinimas (100 Eur x 6 mėn. ir 9 dienos, CK 3.200 straipsnis).
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir atsižvelgęs į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo taisyklę bei teisės normą, leidžiančią nukrypti nuo proporcingo paskirstymo taisyklių, paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovės ieškovui 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 42 Eur (27 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 15 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) žyminio mokesčio valstybei, priteisė iš ieškovo 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas reiškė tokius reikalavimus: reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nutraukimo, 200 Eur išlaikymo vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovės priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. priteisimo. Ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, patenkinęs šį ieškinio reikalavimą, ieškovui iš atsakovės nepriteisė 75 Eur žyminio mokesčio, nurodęs, jog ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių nebuvo, šalių dukra išreiškė norą gyventi su ieškovu, o atsakovė dėl to kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir siekė tai įforminti sutartimi. Teisėjų kolegija, susipažinusi su rašytine bylos medžiaga bei įvertinusi šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir nurodo, jog CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teisę teismui nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad ieškovas už šį reikalavimą žyminio mokesčio nemokėjo, nors turėjo sumokėti, nes jis reiškiamas kaip atskiras reikalavimas, taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, nes nustatė, jog šalys sutarė dėl to, kad su vaiku bendrauja maksimaliai, be apribojimų, dėl to ginčo tarp šalių nebuvo, o be to, ieškovo siūlyta vaiko bendravimo su atsakove tvarka buvo modifikuota ir patvirtinta labiau vaiko interesus atitinkanti bendravimo su motina tvarka. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo būtent iš ieškovo.
21. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 42 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovui esant atleistam nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo, nurodytas žyminis mokestis pagrįstai priteistas iš atsakovės, kuri nebuvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovas turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas priteisė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, motyvuodamas tuo, kad patenkinta pusė ieškinio reikalavimų, o dėl dalies reikalavimų ginčo tarp šalių nebuvo. Teisėjų kolegija pritaria šiai pozicijai, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau šioje nutartyje, esminis ginčas tarp šalių vyko dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas prašė priteisti 200 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir atitinkamai po 200 Eur skaičiuojamą išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės vaikui 100 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teisėjų kolegija konstatavo, jog ši suma yra pagrįsta. Atitinkamai, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį, buvo priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas. Taigi ieškinys patenkintas 50 proc., nes jau konstatuota, kad ginčo dėl kitų reikalavimų byloje iš esmės nebuvo, dėl to atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis) bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimis, ieškovui iš atsakovės priteista 50 proc. (300 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Ieškovas ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sumokėjo 37 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartyje nurodė primokėti 38 Eur žyminį mokestį, kurį apeliantas sumokėjo, iš viso ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Tačiau už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 42 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo ginčijama suma * 3 proc. * 12 mėn./75 proc. = 27 Eur; 301,67 Eur nepriteista ir ginčijama išlaikymo įsiskolinimo * 3proc/75 proc. = 15 Eur), o ne 75 Eur, nes ieškovas neginčijo sprendimo dalių dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, todėl ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir jam esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, iš atsakovės valstybei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (už patenkintą apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Kadangi ieškovas ginčijo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to atsakovui grąžintinas jo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies (50 proc. reikalavimų patenkinta ir 50 proc. reikalavimų atmesta), t. y. patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atmestas reikalavimas dėl 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas ir atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo po 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienai šaliai atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina po 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis), tačiau taikant įskaitymą šalims viena iš kitos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymo vaikui įsiskolinimas, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir ieškovui iš atsakovės priteistina 630 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės D. S. ieškovui S. S. priteistas išlaikymo vaikui įsiskolinimas, pakeisti.
Priteisti ieškovui S. S. iš atsakovės D. S. 630 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės D. S. 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
Grąžinti ieškovui S. S. 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokėto pagal 2019 m. sausio 2 d. mokėjimo kvitą Nr. 219 (38 Eur) ir 2019 m. sausio 8 d. mokėjimo kvitą Nr. 220 (37 Eur).