Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Alytus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Alytus“ prašymą dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimo, suitneresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

17.2. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, žinodama apie skolininko skolą, būtų patikrinusi skolininko duomenis Gyventojų registre. Priešingai, pati pareiškėja nurodė, kad apie skolininko mirties faktą sužinojo tik gavusi 2024 m. balandžio 25 d. VĮ Turto banko pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

19. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Alytus“ prašymas dėl kreditinių reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. spalio 28 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėja teikia namų, esančių (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, o VĮ ,,Turto bankas“ valdo butą patikėjimo teise; ankstesnis buto savininkas buvo V. Š. V. Š. mirė 2023 m. vasario 14 d. Byloje nėra ginčo, kad palikėjo įsiskolinimas iki palikėjo mirties už pareiškėjos suteiktas paslaugas yra 152,78 Eur.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditoriniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad palikimo atsiradimo diena laikytina skolininko V. Š. mirties diena, t. y. 2023 m. vasario 14 d., nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditinius reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2023 m. gegužės 14 d., o naikinamasis terminas sueina 2026 m. vasario 14 d.

23. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

24. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalį, nurodė, kad įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

25. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, tai ji negali pasitraukti iš paveldėjimo santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Nurodo, jog valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taip pat teigia, kad valstybei, kaip ir kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.

26. Teismų praktikoje pažymima, kad valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012, 24 punktas).

27. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai valstybė nėra informuojama apie kreditoriaus reikalavimą prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, apie palikėjo skolas šiam įpėdiniui kreditoriai turi pareikšti laikydamiesi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas gali būti atnaujinamas dėl svarbių priežasčių, jei nuo palikimo atsiradimo nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).

28. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę nurodo, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 27 punktas).

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos teiginius, jog valstybei pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar ji apie jas žinojo, atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius teisiniam reglamentavimui bei minėtai kasacinio teismo praktikai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikimo priėmimas nereiškia, jog įpėdiniui kyla pareiga atsakyti pagal palikėjo skolas, jeigu kreditorius įpėdinio laiku ir tinkamai neinformavo.

30. Apeliantė nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.

31. Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą būtų informavusi suinteresuotą asmenį ar palikimo atsiradimo vietos notarą arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį. Priešingai, pati pareiškėja nurodo, kad apie skolininko V. Š. mirtį sužinojo tik 2024 m. balandžio 25 d., gavusi VĮ ,,Turto bankas“ pranešimą apie palikimo priėmimą. Tai reiškia, jog pareiškėja nesidomėjo skolininku.

32. Apeliantė (pareiškėja) yra juridinis asmuo, kuriai taikomi aukštesni atidumo, organizuotumo, rūpestingumo standartai. Pareiškėja turi organizuoti savo darbą taip, jog sugebėtų tinkamai ir laiku administruoti skolas, jas valdyti, bei nepraleistų įstatymais nustatytų terminų. Taigi, apeliantė turėjo pareigą domėtis jos administruojamų daugiabučių namų būtų savininkų pasikeitimais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, žinodama apie skolininko V. Š., kuris mirė, skolą, būtų patikrinusi skolininko duomenis Gyventojų registre.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Be to, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pratęsimo pagrindų, akcentuotina, jog kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Taigi, konkrečiu atveju, tai sprendžia teismas pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

34. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi teismas gali atnaujinti praleistą terminą pareikšti kreditoriniam reikalavimui, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinis teismas pažymėjo, jog spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

35. Kasacinis teismas pažymėjo, kad svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

36. Nagrinėjamu atveju apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde nurodo, kad nei civilinis kodeksas, reglamentuojantis bendrosios nuosavybės administravimą, nei poįstatyminiai teisės aktai nenustato bendrosios nuosavybės administratoriui pareigos kas mėnesį sekti, ar bendrosios nuosavybės savininkas yra gyvas. Teigia, jog priešingas teisės normų aiškinimas CK 5.63 straipsnio kontekste reikštų visiškai nepagrįstą naštą administratoriui.

37. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja (apeliantė), būdama įmonė, kuri užsiima ūkine komercine veikla ir siekia pelno, pagal savo veiklos pobūdį turi domėtis ir organizuoti savo darbą taip, jog sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti susidariusias skolas, jas administruoti. Be to, skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad būtent apeliantės (pareiškėjos) pasyvus elgesys, o ne svarbios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės lėmė tai, jog buvo praleistas terminas skolininko įpėdiniai pareikšti kreditorinį reikalavimą. Aplinkybė, jog už teikiamas paslaugas buvo susidariusi skola (jos didėjimas kas mėnesį), apeliacinio teismo vertinimu turėjo būti objektyvi priežastis pareiškėjai tokius duomenis patikrinti, siekiant nustatyti priežastis.

39. Pažymėtina, jog pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

40. Apeliantės teiginiai, kad ji praleido trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, kadangi nežinojo apie skolininko V. Š. mirtį, atmestini. Argumentai, kad V. Š. su pareiškėja už suteiktas paslaugas neatsiskaitydavo sistemingai, dėl to mano, kad pareiškėjos nesidomėjimas skolininku yra pateisinamas, neatitinka aukščiau minėto teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo domėtis, dėl kokių priežasčių skolininkas V. Š. neatsiskaitinėjo už teikiamas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turi organizuoti savo darbą taip, kad galėtų tinkamai ir laiku administruoti susidariusias skolas, bei nepraleistų įstatyme nustatytų terminų. Apeliantė turėtų būti suinteresuota, remiantis jos veiklos pobūdžiu, domėtis mokesčių neapmokėjimo priežastimis. Be to, pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja ir būtinybę ieškovui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, bei valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas ar įgyvendinti teises, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015)

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad VĮ ,,Turto bankas“ buvo informuoti tinkamai ir laiku, remiantis tuo, jog apie suteiktas paslaugas name esančių butų savininkai buvo ir yra informuojami pastariesiems į asmenines pašto dėžutes pateikiant sąskaitas su suteiktų paslaugų už atitinkamą mėnesį detalizacija. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pačios pareiškėjos neaktyvumas, delsimas sukliudė jai operatyviai sužinoti apie skolininko mirtį. Pati pareiškėja nurodė, jog apie skolininko mirtį sužinojo, tik gavusi pranešimą iš atsakovės. Toks kreditorės elgesys nepateisina praleisto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą. Nuolatinis ir periodinis skolininko vėlavimas atsiskaityti už paslaugas turėjo skatinti labiau domėtis to priežastimis.

42. Apeliacinio teismo vertinimu, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, apeliantės nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti reikalavimą V. Š. paveldėtojai VĮ ,,Turto bankas”.

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pripažįsta, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, kurios susijusios su praleisto termino atnaujinimu. Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidos panaikinti skundžiamą nutartį.

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisino reglamentavimo visumą, sprendžia, jog nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistavo svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo, vertinat šioje byloje nustatytas aplinkybes ir neatnaujinęs kreditorės praleisto trijų mėnesių termino.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika bei pagrįstai vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 - 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Alytus“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.