Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Alytus“ prašymą dėl kreditinių reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimo, suitneresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja teikia namo, esančio adresu: (duomenys nesklebtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2003 m. spalio 28 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DV-668 pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis adresu: (duomenys nesklebtini), priklauso Lietuvos Respublikai, ankstesnis buto savininkas buvo V. Š. V. Š. mirė (duomenys nesklebtini). Byloje nėra ginčo, kad palikėjo įsiskolinimas iki palikėjo mirties už pareiškėjos suteiktas paslaugas yra 152,78 Eur.

5. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad Lietuvos Respublikai 2024 m. kovo 17 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, butas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o VĮ Turto bankas valdo butą patikėjimo teise.

6. Iš byloje pateikto 2024 m. balandžio 26 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo apie palikėjo skolas“ matyti, kad VĮ Turto bankas 2024 m. balandžio 25 d. pateikė paklausimą pareiškėjai dėl informacijos apie palikėjo skolas. Pareiškėja nurodo, kad tik gavusi šį VĮ Turto banko raštą sužinojo apie palikėjo mirtį.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

8. Byloje nustatyta, kad skolininkas V. Š. mirė (duomenys nesklebtini), todėl ši diena, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditinius reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Taigi, šiuo atveju terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys nesklebtini), o naikinamasis terminas sueina (duomenys nesklebtini).

9. Pareiškėjos teigimu, ji praleido trijų mėnesių terminą pareikšti kreditinį reikalavimą skolininko turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikai dėl svarbių priežasčių, nes, pirma, ji nežinojo apie skolininko mirtį, ir ši aplinkybė tapo žinoma tik gavus 2024 m. balandžio 25 d. raštą iš VĮ Turto banko; ir, antra, VĮ Turto bankas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie pareiškėjo turtines pretenzijas, nes apie pareiškėjos suteiktas paslaugas name esančių butų savininkai buvo ir yra informuojami į asmenines pašto dėžutes pateikiant sąskaitas už paslaugas. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

10. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

11. Teismų praktikoje pažymima, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-586-803/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1232-855/2022 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pavyzdžiui, nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pavyzdžiui, giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pavyzdžiui, teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir kt.).

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjos pasyvus elgesys, o ne svarbios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės lėmė termino pareikšti reikalavimus skolininko įpėdinei praleidimą.

14. Pareiškėja yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tokiam juridiniam asmeniui yra taikomi kur kas aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Kaip nurodoma teismų praktikoje, pareiškėja turi taip organizuoti savo darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius bei imtis tokių protingų priemonių, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti skolas bei nepraleistų įstatymais nustatytų terminų teisiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis, sukurti mechanizmą, kuris šalintų (ar minimizuotų) grėsmes skolų išieškojimui (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-680-1187/2024 26 punktas).

15. Už pareiškėjos teiktas paslaugas V. Š. turėjo mokėti kas mėnesį. Skolininko pareiga mokėti įmokas kas mėnesį kartu suponuoja ir būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias pareigas, be kita ko, nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, paskutinis kartas, kada pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš palikėjo, yra 2022 m. gruodžio 27 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, iki 2022 m. pabaigos pareiškėja buvo rūpestinga, aktyvi ir periodiškai domėjosi vartotoju. Duomenų, kad pareiškėja būtų dėjusi pastangas išsiieškoti vėliau susidariusią skolą, ar būtų domėjusis savo klientu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja kaip kreditorė buvo rūpestinga ir apdairi.

17. Be to, pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018), todėl pareiškėja, būdama kreditorė, turėjo pareigą domėtis jos administruojamų daugiabučių namų butų savininkų pasikeitimais. Pareiškėja, būdama daugiabučių namų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti Gyventojų registro duomenis apie skolininką (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1232-855/2022). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, žinodama apie skolininko skolą, būtų patikrinusi skolininko duomenis Gyventojų registre. Priešingai, pati pareiškėja nurodė, kad apie skolininko mirties faktą sužinojo tik gavusi 2024 m. balandžio 25 d. VĮ Turto banko pranešimą.

18. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai taip pat gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Taip pat tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą būtų informavusi valstybę ar palikimo atsiradimo vietos notarą arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį. Vien aplinkybė, kad pareiškėja apie suteiktas paslaugas name esančių butų savininkus informuoja pastariesiems į asmenines pašto dėžutes pateikdama sąskaitas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad valstybė ar VĮ Turto bankas buvo laiku ir tinkamai informuoti apie pareiškėjos ginčo kreditinį reikalavimą.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskutinis kartas, kuomet pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos iš palikėjo priteisimo, buvo 2022 m. gruodžio 27 d. Duomenų, kad būtų kreiptasi vėliau, byloje nėra. Teismo vertinimu, sistemingo palikėjo neatsiskaitymo toleravimas, tai yra neatsiskaitymo fakto laikymas įprasta praktika, nėra sietinas su apdairiu ir protingu kreditoriaus veikimu. Priešingai, kaip nurodoma teismų praktikoje, nuolatinis periodinis vėlavimas ir neatsiskaitymas geranoriškai turėjo skatinti pareiškėją labiau domėtis klientu (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-680-1187/2024 27 punktas).

20. Įvertinęs šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti, nelaikytinos svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusiomis laiku pareikšti reikalavimą V. Š. paveldėtojai, ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Alytus“ prašymą dėl kreditinių reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.