Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-651/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-02-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-05Klaipėdos apygardos teismas
  3. I-a instancijaNutartis · 2026-10-01Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
1A-172-651/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14788-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
D. K., J. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-651/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14788-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;(S)1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas D. K. nusikalstamu būdu įgytas turtas – 755 Eur, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas prokuroro 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu, kuriuo apribotos D. K. nuosavybės teisės į jam priklausančias pinigines lėšas – 755 Eur, pratęstas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas. Netenkintas prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

J. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad nurodytą baudą savanoriškai privalo sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Nurodyta, kad jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Dėl nuteistosios J. M. apeliacinio skundo negauta.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, o būtent: jis bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nuo 2021-09-21 neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – heroiną (0,236 g), jo dalį – 0,042 g – 2021-09-24, apie 11.24 val., adresu (duomenys neskelbtini), už 20 Eur pardavė J. M., o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas – heroiną (0,194 g), metodoną (0,120 g) ir 2 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – buprenorfino (0,006 g), ir 3 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo (0,006 g), laikė minėtame bute iki 2021-10-11, 15.51 val., kol policijos pareigūnai kratos metus šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

2. J. M. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ji 2021-09-24, apie 11.24 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš D. K., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai už 20 Eur įsigijo 0,042 g narkotinės medžiagos – heroino, jį laikė prie savęs iki 11.30 val., kai pamačiusi policijos pareigūnus, šias narkotines medžiagas (duomenys neskelbtini) namo kieme išmetė, tačiau policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, prašo paskirti švelnesnę bausmę ir grąžinti dalį kratos metu rastų pinigų – 455 eurus.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino pirmos apklausos metu ir savo parodymų nekeitė. Pažymima, kad kratos metu pareigūnams narkotines medžiagas atidavė pats. Tabletes, kurių sudėtyje yra metodono, buprenorfino, klonazepamo, įsigijo, nes jas vartodamas ruošėsi atsikratyti priklausomybės heroinui.

3.2. Be to, nurodoma, kad turi būti skirta švelnesnė bausmė. Byloje įrodyta, kad narkotinės medžiagos J. M. parduotos vieną kartą – 2021 m. rugsėjo 21 d., tačiau paskirta griežčiausia bausmė. Teigiama, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir žada nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

3.3. Be to, pažymima, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad kratos metu paimti pinigai – 755 Eur yra gauti iš nusikalstamos veikos. Teigiama, kad iš minėtų piniginių lėšų (755 eurų) dalį – 455 eurus yra siuntusios tetos D. G. ir M. R.. Kratos metu ją darantys pareigūnai patvirtino, kad, klausydamiesi telefoninių pokalbių, yra girdėję, kad tetos siuntė pinigų.

4. Prokurorė atsiliepimu į nuteistojo D. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

4.1. Nurodoma, kad teismas įvertino tai, kad kaltinamasis D. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkų kategorijai, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuris nukreiptas ne tik į savo paties sveikatos žalojimą, bet ir į kitų asmenų sveikatą, nes kaltinamasis ne tik pats vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas, bet ir intensyviai platino kitiems asmenims, galimai iš to užsidirbdavo ir pragyvenimui, tai nebuvo vienkartinis veiksmas.

4.2. Be to, nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis intensyviai platino narkotines bei psichotropines kitiems asmenims ir galimai iš to užsidirbdavo pragyvenimui, teismas padarė teisingą išvadą, kad 755 Eur buvo įgyti nusikalstamu būdu, t. y. D. K. pardavus narkotines bei psichotropines medžiagas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis savo kaltės, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių bei kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir prašo iš kratos metu rastų 755 eurų grąžinti apeliantui 455 eurus.

Dėl bausmės skyrimo

6. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. K. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo principo reikalavimų.

10. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. K. skirtą bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. anksčiau teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai kad jis nusikalto būdamas recidyvistas. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirtina vienintelė šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas bausmės terminą parinko artimą sankcijose numatytam vidurkiui, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

11. Apeliaciniame skunde D. K. nurodo, kad pasižada ateityje daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis 6 kartus teistas (iš jų 2 kartus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnyje), yra pripažintas recidyvistu. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad D. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus. D. K. savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus D. K. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl mažinti D. K. paskirtą bausmę pagrindo nėra.

12. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir labai gailisi. Apygardos teismas pažymi, kad, atsižvelgdamas tiek į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiek į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas skyrė bausmę, jos dydį parinkdamas artimą sankcijose numatytam vidurkiui. Taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. K. paskirtą laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

13. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuojamas D. K. nusikalstamu būdu įgytas turtas – 755 Eur, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. nurodo, kad prašomus grąžinti 455 eurus yra gavęs iš tetų D. G. ir M. R..

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuojanti BK 72 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

15. Iš 2021 m. spalio 11 d. kratos protokolo nustatyta, kad atlikus kratą D. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti pinigai – 755 Eur įvairiomis kupiūromis. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. K. parodė, kad iš kratos metu policijos pareigūnai rastų 755 eurų grynaisiais pinigais 455 eurai yra jo santaupos, jo dvi tetos siuntė jam po „biski“ pinigų, taip jis ir sutaupė „juodai dienai“, o kiti pinigai, t. y. 300 eurų, yra pinigai, gauti už parduotus narkotikus, iš jų 20 eurų jam davė Julija. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pripažino, kad kratos metu rasti pinigai – 755 Eur yra jo, 455 Eur jis buvo susitaupęs, juos jam atsiuntė tetos D. G. ir M. R., o likę pinigai – 300 Eur gauti pardavus narkotines medžiagas.

16. Apygardos teismas pažymi, jog aplinkybės, kad prašomos grąžinti piniginės lėšos – 455 eurai nėra gautos iš nusikalstamos veikos, be paties nuteistojo parodymų, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl prašymas nekonfiskuoti 455 eurų netenkinamas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad jis intensyviai platino narkotines medžiagas kitiems asmenims, galbūt iš to užsidirbdavo ir pragyvenimui. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad minėta pinigų suma buvo įgyta nusikalstamu būdu, t. y. D. K. pardavus narkotines ar psichotropines medžiagas. Todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai konfiskuoti kratos metu rasti 755 eurai.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Eduardas Maškevičius