- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- 1-1378-957/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44073-201-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- L. N.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimis atnaujinus įrodymų tyrimą byloje Nr. 1-1486-992/2020, kurioje L. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnyje nustatyta tvarka ir byla sujungus,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. N. 2021 m. gruodžio 20 d., apie 15.30 val., prie Vilniaus darželio – lopšelio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajai T. S. į dešinįjį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, L. N., 2020 m. kovo 8 d., apie 00.22 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas
3. Kaltinamasis L. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išties buvo konfliktas. Jis atvažiavo su žmona paimti vaiko iš darželio. Eidama atgal žmona su vaiku pastebėjo, kad yra paliktas vaiko rūbelis. Žmona grįžo į darželį, o jis su vaiku ėjo link savo automobilio, kuris buvo paliktas prie darželio. Tada pastebėjo signalizuojančią mašiną. Priėjo prie tos mašinos ir paklausė, kas atsitiko. Moteris pasakė, kad negali pravažiuoti. Jis pasakė, kad tuoj patrauks automobilį, o ji tegul atgal pavažiuoja. Jis suprato, kad moteris nemoka važiuoti atbuline eiga. Tada įvyko konfliktas. Išlipo jos vyras ir pradėjo rėkauti. Kaltinamojo vaikas išsigando, todėl jis vaiką pasodino į automobilį ir nusprendė pats pasitraukti, kad jie galėtų pravažiuoti. Jam patraukus automobilį moteris nevažiavo. Konflikto metu su ta moteriške pradėjo ginčytis. Jis spyrė į to automobilio dureles ir paprašė jį patraukti. Ji jam atsakė negražiai ir sudavė du smūgius. Tada jis automatiškai trenkė jai delnu per skruostą. Po to iš karto jos atsiprašinėjo ir norėjo susitarti. Tačiau moteris iš karto pradėjo šaukti, jos vyras iššoko. Kaltinamasis paprašė nedaryti konflikto, nes jie yra prie darželio, bet moteris pasakė, kad jis ją sumušė, jai skauda ir jie kvies policiją. Kai atėjo jo žmona jie išvažiavo, nes jų vaikas buvo išsigandęs. Vėliau jis dar bandė vėl prie jos prieiti ir susitaikyti, bet ji buvo kategoriškai prieš. Dar bandė jai skambinti, bet nepavyko susitarti. Kaltinamojo teigimu, jis ankščiau dirbo statybose. Dabar daug nebeatveža medžiagų ir jis bando susirasti naują darbą. Dabar susirado kitą darbą ir šių metų birželio 23 dieną pradės dirbti naujame darbe. Iš pradžių bus minimalus darbo užmokestis, jo žmona yra dirbanti.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Nukentėjusioji T. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 20 d. parodė, kad 2021 m. gruodžio 20 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), jai atvykus prie vaikų darželio, siekiant darželyje surinkti maisto atliekas (maisto atliekas renka pagal individualią veiklą), pastebėjo, kad važiuojamoji dalis (įvažiavimas) yra užstatyta dėl automobilio, kurio valstybinio numerio dabar neatsiminė, bet jį nurodė Bendrajam pagalbos centrui, pastatymo būdo. Ji savo automobiliu „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo, negalėjo įvažiuoti į darželio teritoriją. Jai sustojus, nusprendė palaukti, kol ateis vairuotojas automobilio, dėl kurio negalėjo įvažiuoti į darželio teritoriją. Prie automobilio atėjus jai iš matymo nepažįstamam vyrui pastebėjo, kai šis atrakino automobilį ir į jo vidų įsodino vaikus. Jai atrodo, įsodinu du vaikus, tačiau galėjo ir klysti. Matydama automobilio savininką, ji priėjo prie jo ir pasakė, kad jis ją praleistų, nes jai reikia įvažiuoti į darželio teritoriją. Po šio prašymo, šis jai pasakė: „kas tu tokia?“. Po šio klausimo ji pasakė, kad jai reikia įvažiuoti į kiemą ir ji nuėjo į savo automobilį. Po to, kai atsisėdo į savo automobilį, iš paskos atėjo vyras, su kuriuo bendravo, atidarė jos automobilio vairuotojo dureles. Ji sėdėjo už vairo. Atidaręs dureles šis ėmė šaukti: „kas tu tokia ir ką čia veiki?“. Matydama, kad asmuo šaukė, jį nuo automobilio nustūmė kairiąja ranka. Stūmė į krūtinę, tačiau jo nustumti nuo savęs nepavyko. Po šio jos veiksmo, vyras, kurį bandė nustumti, smogė jai į veidą kumščiu, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Mano, kad smūgį atliko kumščiu, kadangi mano, kad nuo smūgio delnu jai nebūtų taip skaudėję. Kuria ranka trenkė iš išgąsčio nepastebėjo. Smūgį patyrė į kairį skruostą, keli centimetrai žemiau akies. Iš karto po smūgio iš jos automobilio keleivio vietos išlipo jos sutuoktinis M. S. ir ant užpuoliko ėmė šaukti klausdamas: „ką tu darai?“. Po to, kai jos vyras pradėjo šaukti, užpuolikas priėjo prie jo ir jį rankų mostais nuo savęs nustūmė į šalį. Iš karto po to, užpuolikas atsisėdo į automobilį, kuris buvo užstatęs įvažiavimą, šį užvedė ir išvažiavo. Kadangi šis automobilis negalėjo keliu išvažiuoti iš teritorijos dėl jos automobilio, kuris stovėjo už jo, šis išvažiavo šaligatviu. Po maždaug 15 minučių jai į mobilųjį telefoną pradėjo skambinti nežinomas telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Jai atsiliepus į šį skambutį, vyras, kuris kalbėjo su ja telefonu, pradėjo pasakoti, kad ji yra nenormali. Po šių jo pasakymų ji pasakė, kad iškvietė policiją ir padėjo telefono ragelį. Po kurio laiko vyras, kuris jai smogė į veido sritį, dar vieną kartą buvo atėjęs iki jos ir laukė policijos. Atėjęs prašė atidaryti automobilio dureles, kurias ji užrakino pastebėjusi, kad jis grįžta. Vyras prašydamas atidaryti automobilio dureles sakė tokis žodžius: „atrakink, (necenzūrinis žodis), pakalbėsim“. Jai neatidarius automobilio durelių, šis nuėjo ir mažiausiai dar vieną kartą skambino iš to paties telefono numerio. Iš pirmojo skambučio suprato, kad tai skambina būtent tas asmuo, kuris jai smogė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Tai suprato iš balso. Yra įsitikinusi, kad asmenį galėtų atpažinti. Šis vilkėjo striukę, ant galvos turėjo mažokai plaukų, skruostai turėjo duobutes. Taip pat atpažintų automobilį, šis buvo juodos spalvos (b. l. 7-8). Apklausta 2022 m. vasario 18 d. papildomai nukentėjusioji T. S. parodė, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44073-21 nereikš, žala jai nepadaryta. Asmeniui, su kuriuo įvyko konfliktas prie darželio (duomenys neskelbtini), pretenzijų neturi. Ji jam atleidžia, prašo bylą nutraukti. Asmens, su kuriuo įvyko konfliktas, ji nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Jos kontaktinį telefono numerį asmeniui davė darželio darbuotoja (b. l. 21). Apklausta 2022 m. kovo 17 d. papildomai nukentėjusioji T. S. parodė, kad 2021 m. gruodžio 20 d. pareiškime nurodė, kad jai sudavė vieną smūgį kumščiu į kairės pusės veido skruostą. Nuvykusi pas gydytojus nurodė dešinės veido skruostą, kadangi ant jo matėsi paraudimas. Pareiškime nurodė ne tos pusės veido skruostą, kadangi buvo išsigandusi, buvo apimta streso, baimės ir nurodydama veido skruostą suklydo. Galbūt pareigūnai, kurie priėmė iš jos pareiškimą, jos nesuprato ir nurodė ne tos pusės veido skuostą. Ji atsimena, kad vyras jai sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą (1 t., b. l. 23).
6. Liudytojas M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 20 d. parodė, kad 2021 m. gruodžio 20 d., apie 15.20 val., kartu su žmona vyko automobiliu „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) link darželio – lopšelio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jie kartu su žmona ten vyksta kiekvieną dieną surinkti maisto atliekas, kurias naudoja ūkyje. Tuomet apie 15.20 val., atvykus prie minėto darželio, ties įvažiavimu į darželį pastebėjo stovintį automobilį „Opel“, kurio valstybinių numerių šiuo meta nepamena, tačiau jie yra nurodyti pranešime. Šis automobilis trukdė jiems įvažiuoti į darželio teritoriją. Įvykio metu jo žmona vairavo automobilį, o jis sėdėjo keleivio vietoje. Kadangi automobilyje „Opel“ nebuvo vairuotojo, todėl jo žmona panaudojo automobilyje įrengtą garso signalą, norėdama atkreipti automobilio savininko dėmesį, kad patrauktų automobilį. Garso signalą jo žmona panaudojo du kartus. Tuomet pastebėjo, kad iš pagrindinio darželio įėjimo išeina vyras, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus su galvos apdangalu. Vyras buvo su labai trumpais plaukais, apie 175 metro ūgio. Kuomet vyras kalbėjo, pastebėjo slavišką akcentą. Daugiau šio vyro bruožų neįsidėmėjo. Kuomet minėtas vyras išėjo, šis priėjo prie jų automobilio, ties jo žmonos durelėmis ir per pusiau atidarytą vairuotojo durų langą minėtas vyras kėlė žodinį konfliktą, t. y., vyras reiškė priekaištus, kodėl jie bando įvažiuoti į darželio teritoriją. Vyras kalbėjo rėkdamas, šūkaudamas. Tuomet vyras grįžo į savo automobilį. Tačiau netrukus vėl išlipo ir vėl priėjo prie jų automobilio vairuotojo pusės durų, kur kalbėdamas rusiškai aiškino, kodėl jie nepasitraukia. Jis kartu su žmona vyrui paaiškino, kad jis gali apsisukti darželio teritorijoje. Tačiau vyras ir toliau garsiai šūkaudamas aiškino, kad turi patraukti automobilį. Kadangi nenorėjo su žmona klausyti vyro riksmų, žmona uždarė langą. Dėl to minėtas jiems nepažįstamas vyras atidarė vairuotojo dureles bei su ranka smogė jo žmonai į veido sritį. Su kuria ranka smogė nežino. Tiksliai pasakyti negali, tačiau mano, kad smogė su kumščiu. Dėl šio smūgio jo žmona patyrė fizinį skausmą. Po smūgio jo žmona uždarė duris. O jis išlipo iš automobilio ir pasakė vyrui: „ką tu darai?“, o šis priėjęs prie jo abejomis rankomis pastūmė, dėl to jis nukrito ant žemės, kuri buvo padengta sniego sluoksniu, todėl nepajuto fizinio skausmo. Dėl asmens veiksmų, kad jį pastūmė, pretenzijų neturi, į gydymo įstaigą nesikreips. Kuomet minėtas vyras pastūmė jį, šis grįžo į savo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Iš karto po vyro išvykimo jo žmona paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Laukė policijos ekipažo. Belaukiant jo žmonai skambino jai nepažįstamas telefono numeris, kuriuo atsiliepus jo žmonai vyriškas balsas pasakė, kad ji (necenzūrinis žodis) ir baigė pokalbį. Vėliau anksčiau minėtas vyras buvo vėl priėjęs, tačiau jie su žmona bijojo šio neadekvataus vyro, tad su juo nebendravo ir sėdėjo užsidarę automobilyje. Iki policijos ekipažo atvykimo minėtas vyras išvyko. Atvykęs policijos ekipažas apklausė jo žmoną. Po apklausos kartu su žmona vyko į Naujosios Vilnios polikliniką, norėdami nustatyti sužalojimus. Poliklinikoje nurodė, kad išrašą iš ligoninės ikiteisminio tyrimo tyrėjui galės pateikti, kuomet gaus užklausą, kadangi išrašas elektroninis. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis, o automobilyje neturi įrengto vaizdo registratoriaus (1 t., b. l. 63-66).
7. Liudytojas R. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2021 m. gruodžio 20 d. apie 16.00 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad prie darželio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai trenkė automobilio, kurio Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, užtvėrė jai kelią. Atvykę minėtu adresu į juos kreipėsi T. S., kuri paaiškino, kad ji atvyko į darželį paimti maisto atliekų. T. S. negalėjo įvažiuoti į darželio teritoriją, kadangi įvažiavimas buvo užstatytas automobiliu. Ji palaukė savo automobilyje, kol ateis vairuotojas, kuris užstatė pravažiavimą. Atėjus vairuotojui, T. S. priėjo prie jo ir paprašė jo patraukti automobilį, vairuotojas jai atsakė: „kas tu tokia?“. T. S. paaiškino, kad jai reikia įvažiuoti į darželio teritoriją. Po to, vairuotojas atėjo iki pranešėjos automobilio, atidarė jos automobilio „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) duris ir ėmė šaukti ant pranešėjos, klausdamas, ką ji čia veikia ir kas ji tokia. Pranešėja vairuotoją kaire ranka bandė nustumti į šalį, bet jai nepavyko, po to, vairuotojas pranešėjai sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, kairįjį skruostą, pranešėja jautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio iš pranešėjos automobilio išlipo jos vyras, kuris klausė vairuotojo: „ką tu darai?“. Po maždaug 15 minučių pranešėjai paskambino į jos mobilų telefoną numeris (duomenys neskelbtini), ji atsiliepė, vyras, kuris paskambino, pradėjo jai pasakoti, kad ji yra nenormali. Po šio pasakymų pranešėja pasakė, kad iškvietė policiją ir padėjo ragelį. Pasak pranešėjos, laukiant policijos, prie pranešėjos automobilio durų dar kartą buvo atėjęs minėtas vyras, kuris prašė atidaryti mašinos duris. Pranešėja automobilio durų neatidarė. Jiems atvykus į įvykio vietą iš pranešėjos buvo priimtas pareiškimas, apžiūrėta įvykio vieta. Pareiškėja buvo emociškai susijaudinusi, nervinosi. Kai atvyko į įvykio vietą, automobilio vairuotojas jau buvo pasišalinęs, jie su juo nebendravo (b. l. 68-70). Papildomos apklausos metu liudytojas R. R. parodė, kad priimdamas iš pareiškėjos pareiškimą ji nurodė, kad jai sudavė nepažįstamas asmuo – vyras į kairįjį skruostą. Pareiškėja galėjo suklysti nurodydama ne tos pusės veido skruostą, kadangi buvo išsigandusi, apimta streso. Pats įvykio nematė, į įvykio vietą atvyko jau po konflikto, priiminėjo pareiškimą. Dabar neatsimena, ar dešiniame pareiškėjos veido skruoste buvo raudonumas (1 t., b. l. 72).
8. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 238.2022(01) matyti, kad medicininių dokumentų duomenimis T. S. padarytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, nėra pagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis. Nustatytas paraudimas veide kaip sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos asmens sveikatos istorija E025 ambulatorinio apsilankymo aprašytas: atvyko 2021 m. gruodžio 20 d. Anamnezė: skundžiasi galvos kaktinės dalies, dešinės veido pusės, ties viršutiniu žandikauliu skausmu, <...>. Stebimas po dešine akimi, ties viršutiniu žandikauliu paraudimas apie 10 cm skersmens, skausminga palpuojant (1 t., b. l. 53-54).
9. Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti nukentėjusiosios T. S. pranešimo policijai turinys (1 t., b. l. 3-4).
10. Iš 2021 m. gruodžio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kelio važiuojamosios dalies atkarpa yra tarp tos pačios gatvės pastatų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) (kairėje) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dešinėje). Važiuojamojoje kelio dalyje, kurio pabaiga ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), matomas automobilis „Opel Corsa“, kurio priekis ir galas paženklintas valstybiniu numeriu lentelėmis su įrašu jose (duomenys neskelbtini). Automobilis su įjungtu vidaus degimo varikliu bei įjungta avarinės šviesos signalizacija. Į automobilį galima patekti šio išorines durų rankenas patraukus į save. Nuo automobilio tiesiai jo važiavimo kryptimi matomas kelias, kuris veda link pastato, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kelias dreskiasi tiesiai ir kairiuoju 90 laipsnių kampu užsisuka į kairę bei judėjimo kryptis baigiasi ties kelio užtvaru - tvora. Tvora, per kurią patenkama į teritoriją, yra rakinama magnetiniu užraktu. Visa įvykio vieta padengta plonu sniego sluoksniu. Procesinių veiksmų atlikimo metu vyravo snygis. Apžiūros metu padarytos įvykio vietos nuotraukos, kuris pridėtos prie protokolo (1 t., b. l. 6-10, 16-19).
11. Iš 2022 m. sausio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Body kamerų įrašai. Apžiūros objektas yra Body kamera VLN_MK_60F848, 2021-12-20, pradžia - 16.45 val. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašą galima peržiūrėti VLC leistuvu. Pradėjus apžiūrą matyti, kaip pareigūnai važiuoja tarnybiniame automobilyje, privažiuoja prie darželio (pagal ikiteisminio tyrimo duomenis tai yra lopšelis - darželis (duomenys neskelbtini)). Vienam pareigūnui išlipus iš automobilio, prie jo prieina moteris (pareiškėja T. S.), pareigūnas įspėja, kad filmuos, jis prašo papasakoti, kas atsitiko. Moteris pradeda pasakoti, kad atvažiavo paimti atliekų iš darželio, bet negalėjo pravažiuoti, nes stovėjo automobilis, kito automobilio savininkas „pasiuntė“ ją, atsisakė duoti jai kelią, tada ji grįžo į savo automobilį ir pradėjo laukti, tada vyras priėjo prie jos, atidarė jos automobilio dureles, ji norėjo uždaryti savo automobilio duris, pradėjo jį stumti, o jis jai sudavė smūgį į akį (ji parodo ant savęs) ir paskui išvažiavo, parodo ranka, kuria kryptimi. Pasakoja, kad jos vyras bandė pasakyti vyrui, ką jis padarė moteriai, o tas vyras vos neužvažiavo ant vyro. Po to, pasakoja, kad prieš 10 minučių iki pareigūnų atvažiavimo jis buvo grįžęs, pradėjo ją gąsdinti. Taip pat skambino jai į jos telefoną daug kartų. Pareigūnams paklausus, iš kur jis žino jos numerį, ji sako, kad galimai davė jo vaiko auklėtoja. Pareigūnai klausia, ką jis sakė jai skambindamas, ji nurodo, kad gąsdino, klausė, kodėl kvietė policiją, norėjo išsiaiškinti be policijos. Po to pareigūnai bando išsiaiškinti, kaip vyras jai smogė, moteris sako, kad su kumščiu. Nurodo, kad turi pretenzijų ir rašys pareiškimą. Visi atsisėda į tarnybinį automobilį. Kai moteris sėdi tarnybiniame automobilyje ir apšvietimas geresnis, matoma, kad jos vienas žandas iš dešinės raudonas. Daugiau nieko reikšmingo tyrumui neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė - 7.00 min. (1 t., b. l. 26-28).
12. Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę patvirtinančių dokumentų matyti, kad nustatyta, jog minėtas telefono numeris priklauso L. N. (1 t., b. l. 36-38).
13. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1486-992/2020, be kita ko, matyti, kad L. N. pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad jis 2020 m. kovo 8 d., apie 00.22 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija bei vadovaujantis BK 40 straipsniu, L. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. N. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. N. nuspręsta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5890 Eur, nustatytas šešių mėnesių šios sumos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
14. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-438-843/2020, be kita ko, matyti, kad šiuo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendis: nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 5 890 eurų konfiskavimo skyrimo, taip pat dėl L. N. laikino nuosavybės teisių į transporto priemonę „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apribojimo taikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir šios transporto priemonės grąžinimo L. N. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta ir nuspręsta paskirti L. N. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
15. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-1486-992/2020 matyti, kad susipažinus su baudžiamosiomis bylomis Nr. 1-1378-957/2022 ir 1-1486-992/2020, vadovaujantis BPK 295 straipsnio 1 dalimi ir BK 40 straipsnio 8 dalimi nutarta atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1486-992/2020 ir spręsti dėl šios bylos prijungimo prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1378-957/2022 atsižvelgiant į tai, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką L. N. kaltinamas padaręs laidavimo metu.
16. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-1486-992/2020 matyti, kad susipažinus su baudžiamosiomis bylomis Nr. 1-1378-957/2022 ir 1-1486-992/2020, vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, nutarta sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-1486-992/2020 ir 1-1378-957/2022, paliekant sujungtai bylai numerį 1-1378-957/2022 bei teisminio proceso numerį 1-01-1-44073-2021-6.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
18. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. N. kaltė, 2021 m. gruodžio 20 d., apie 15.30 val. nukentėjusiosios T. S. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
19. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis L. N. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku atvažiavo su žmona paimti vaiko iš darželio (duomenys neskelbtini). Grįžus prie automobilio tarp jo ir kito automobilio vairuotojos T. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis spyrė į pastarosios automobilio dureles ir paprašė jį patraukti. Ji jam atsakė negražiai ir sudavė du smūgius, tada jis automatiškai trenkė jai delnu per skruostą. Moteris iš karto pradėjo šaukti, pasakė, kad jis ją sumušė, jai skauda ir jie kvies policiją. Tokie kaltinamojo L. N. parodymai esminėse detalėse liko nuoseklūs proceso metu, todėl laikytini patikimais. Jie atitinka ir kitų, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbtų įrodymų turinį. Antai, tokias įvykio aplinkybes apklausti ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusioji T. S. bei jos sutuoktinis M. S., kurie iš esmės vienodai nurodė, kad išties kilus žodiniam konfliktui kaltinamasis sudavė T. S. ranka į veidą, o T. S. dėl to pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 23, 63-66). Tokių nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio parodymų nuoseklumą patvirtina policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti nukentėjusiosios T. S. pranešimo policijai turinys (1 t., b. l. 3-4) bei 2021 m. gruodžio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys (1 t., b. l. 6-19). Tokias aplinkybes detalizuoja ir 2022 m. sausio 4 d. apžiūros protokolu apžiūrėti Body kamerų įrašai, kuriuose užfiksuoti T. S. paaiškinimai (1 t., b. l. 26-28), taip pat liudytojo policijos pareigūno R. R. parodymai (1 t., b. l. 72). Tuo tarpu iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 238.2022(01) matyti, kad medicininių dokumentų duomenimis T. S. padarytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, nėra pagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, tačiau VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos asmens sveikatos istorijoje E025 ambulatorinio apsilankymo metu aprašytas po dešine akimi, ties viršutiniu žandikauliu pastebėtas paraudimas apie 10 cm skersmens, skausmingas palpuojant (1 t., b. l. 53-54). Sugretinus kaltinamojo L. N. parodymus apie tai, kad jam moteris pasakė, jog jai skaudėjo, su nukentėjusiosios T. S. parodymais apie jos patirtą skausmą bei specialisto išvadoje aprašytus medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuotas paraudimas ant nukentėjusiosios veido, spręstina, kad įvykio metu kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, o šie padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo padaryta veika – suduotu smūgiu nukentėjusiajai į veidą. Kaltinamasis L. N. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
20. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad 2021 m. gruodžio 20 d., apie 15.30 val., prie Vilniaus darželio – lopšelio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajai T. S. į dešinįjį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
21. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo L. N. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jis pripažintinas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
22. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1486-992/2020 L. N. buvo pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustačius, kad jis 2020 m. kovo 8 d., apie 00.22 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija bei vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. N. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. N. nuspręsta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5890 eurų, nustatytas šešių mėnesių šios sumos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
23. Minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-438-843/2020, panaikinant nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios 5 890 eurų sumos konfiskavimo skyrimo ir nuspręsta paskirti L. N. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
24. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis L. N. pripažintas padariusiu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dvejų metų laikotarpiui (BK 40 straipsnis), įsiteisėjo 2020 m. spalio 13 d. Atitinkamai laidavimo termino pabaiga 2022 m. spalio 13 d.
25. Šioje byloje nustatyta ir šiuo nuosprendžiu kaltinamasis L. N. pripažįstamas kaltu dėl to, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė 2021 m. gruodžio 20 d., t. y. laidavimo, paskirto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nusprendžiu, metu. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-418/2007 suformuota teismų praktika Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1486-992/2020, vadovaudamasis BPK 295 straipsnio 1 dalimi ir BK 40 straipsnio 8 dalimi nutarė atnaujinti įrodymų tyrimą ir vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 4 punktu, nutarė sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-1486-992/2020 ir 1-1378-957/2022 bei spręsti dėl kaltinamojo L. N. baudžiamosios atsakomybės už visas nusikalstamas veikas, kaip tai numato BK 40 straipsnio 8 dalis.
26. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-418/2007 yra išaiškinta, jog tokiu atveju, kuris susiklostė šioje byloje (t. y. kai naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė laidavimo taikymo laikotarpiu), teismas neturi iš naujo nustatinėti ar buvo padaryta pavojinga veika ir kas ją padarė, iš naujo pakartotinai tirti įrodymus, susijusius su nusikalstama veika, dėl kurios jam nutraukta byla atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatytais pagrindais, kadangi šiuo konkrečiu atveju tai jau padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1486-992/2020, o šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka bylą išnagrinėjus Vilniaus apygardos teismui ir 2020 m. spalio 13 d. nuosprendžiu iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Remiantis tokia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas naujai pareikštą kaltinimą nuosprendyje pirmiausia turi išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (šiuo atveju laidavimo taikymo laikotarpiu), o kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius naują tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, t. y. jis turi būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turi būti skiriamos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-357/2005, 2K-418/2007).
27. Esant tokiam teisniam reglamentavimui ir teismų praktikai, šiuo nuosprendžiu pripažinus L. N. kaltu padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nesuėjus laidavimo terminui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje priimtas sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl šioje byloje teismas iš naujo netirdamas pirmosios bylos įrodymų ir iš naujo nenustatinėdamas jos faktinių aplinkybių priima sprendimą pripažinti L. N. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir laikydamasis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų skiria jam už šios nusikalstamos veikos padarymą bausmę.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas pripažįsta L. N. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. kovo 8 d., apie 00.22 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 5ER“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija.
29. Kartu teismas pažymi, kad šiuo nuosprendžiu išsprendžiami tik L. N. pripažinimo kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl 2020 m. kovo 8 d. veikos ir bausmės jam skyrimo klausimai, kadangi laikantis BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatų pagal šios teisės normos prasmę, šiuo nuosprendžiu pripažinus kaltinamąjį L. N. kaltu laidavimo metu padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką, nustojo galioti tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje priimtas sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tuo tarpu kiti šiame nuosprendyje, atitinkamai šį nuosprendį iš dalies pakeitusiame Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nuosprendyje priimti sprendimai, susiję su konkrečių BK 68, 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymu, laikinu nuosavybės teisės apribojimu, kardomosiomis priemonėmis, galioti nenustojo, jie pateikti vykdyti, todėl dėl jų teismas neturi teisinio pagrindo priimti naujus sprendimus, nes tai reikštų priimto tiek tos pačios, tiek aukštesnės instancijos teismų sprendimų revizavimą, kuris nepriskirtas apylinkės teismo kompetencijai.
IV. Dėl skirtinos bausmės
30. Teismas, skirdamas bausmę L. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
31. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. N., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika žmogaus sveikatai, ir nusikalstama veika eismo saugumui, nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, jie abu tyčiniai ir baigti, vienu iš jų sukeltos pasekmės – sukeltas fizinis skausmas kitam žmogui, antroji veika formalios sudėties ir pasekmių nereikalauja. Pažymėtina, kad šiuo atveju smurtinis nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, o greičiau nulemtas staiga susiformavusio pykčio, tuo tarpu vairavimas esant neblaiviam taip pat nebuvo kaltinamojo dėsningas gyvenimo įvykis ir greičiau buvo atsitiktinio pobūdžio.
32. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam L. N. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis L. N. iki BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir tai žinodamas padarė naują nusikalstamą veiką, kas vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir L. N. asmenybę – yra gana jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), auginantis du vaikus, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, pirmosios veikos padarymo metu dirbo, šiuo metu teigia sutaręs dėl įdarbinimo birželio mėnesį, pirmosios veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą, Antrosios veikos padarymo metu administracinių nuobaudų neturi. Teismas nustato kaltinamojo L. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
33. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį L. N. paskyrus švelniausias atitinkamų straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis ir jų dydį nustatant artimesnį minimaliam. Tai yra už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant 60 MGL dydžio baudos bausmę. Teismo vertinimu, pagal L. N. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
34. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos 60 MGL dydžio baudos bausmės pridedant dalį viešųjų darbų bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo padarymą, prieš tai viešųjų darbų bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu pakeitus baudos bausme.
35. Baudžiamosios bylos išnagrinėtos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis L. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
36. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1486-992/2020 L. N. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 8 d. 0 val. 55 min. iki 2020 m. kovo 8 d. 11.30 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką ši laikinajame sulaikyme išbūta viena diena įskaitytina į skirtiną bausmę, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
37. Kaltinamajam L. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 80) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį kas mėnesį išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
L. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos 60 MGL dydžio baudos bausmės pridedant dalį už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos viešųjų darbų bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu pakeitus baudos bausme) ir L. N. paskirti galutinę subendrintą 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. N. paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1486-992/2020 L. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. kovo 8 d. 0.55 val. iki 2020 m. kovo 8 d. 11.30 val., šią vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti L. N. nubaustu 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu ir jį iš dalies pakeitusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nuosprendžiu priimti sprendimai dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo, teisės vairuoti uždraudimo, taip pat išspręsti klausimai dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, kardomųjų priemonių, ir toliau turi būti vykdomi pagal šiuos nuosprendžius.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.