- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-438-843/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09836-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Aušra Bielskė, Nijolė Žimkienė
- Advokatai
- Valdas Rakauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui L. N. ir jo gynėjui advokatui Valdui Rakauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu L. N., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos N. N. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla L. N. nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, L. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, ir nuspręsta išieškoti iš L. N. konfiskuotinos transporto priemonės – BMW 5ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 890 eurų, nustatytas šešių mėnesių šios sumos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tai yra jis 2020 m. kovo 8 d., apie 00.22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 5ER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu L. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent: jam paskirtą uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų 6 mėnesių terminui sutrumpinti iki vienerių metų bei teismo paskirtą išieškoti iš jo konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 890 eurų, pakeisti į transporto priemonės – automobilio BMW 5ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
2.1. Apelianto teigimu, minėta apylinkės teismo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, kadangi teismas pažeidė bausmės individualizavimo bei teisingumo principus.
2.2. Skunde nurodoma, kad sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo ir teisingumo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Įvertinus jo padarytą veiką – nesunkus nusikaltimas, nebuvo padaryta jokia žala, nebuvo sužaloti žmonės, jis savo kaltę pripažino, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra dirbantis, administracine tvarka nebaustas, todėl mano, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas BK 68 straipsnyje nurodytam minimaliam 1 metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus.
2.3. Apeliantas vertina kaip nepagrįstus apylinkės teismo nuosprendžio argumentais, kad apgadinto automobilio realizavimas jį konfiskuojant valstybei būtų mažiau patrauklus, kadangi reali jo pardavimo vertė dėl eismo įvykio metu patirtų apgadinimų yra mažesnė, nei į eismo įvykį nepakliuvusios analogiškos transporto priemonės. Pažymi, kad konfiskuotinas turtas realizuojamas tokios būklės, kokios jis yra tuo metu. Valstybė neremontuoja ir negerina konfiskuotino turto prieš jį realizuojant, be to, realizavusi tokį turtą valstybė gauna naudą. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis aptariamos transporto priemonės remontas norint ją grąžinti į eismą kainuotų 600 eurų. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį.
2.4. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas konfiskuoti 5 890 eurų, nevertino ir neatsižvelgė į jo bei jo šeimos turtinę padėtį, tai yra tai, kad jis realiai neturės galimybės sumokėti tokios sumos. Nurodo, kad bendros jų šeimos pajamos per mėnesį sudaro 1 500 eurų, iš kurių jie dengia būsto kreditą (331 euras). Likusi pinigų suma skiriama 4 asmenų šeimos išlaikymui, du iš jų yra nepilnamečiai vaikai 5 ir 10 metų amžiaus. Atkreipia teismo dėmesį, kad šios sumos pakanka tik būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti.
2.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė transporto priemonės vidutinę rinkos vertę (4868 Eur), nes pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) duomenis transporto priemonės vertė yra 3584,84 Eur.
3. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Apeliantas ginčija tik jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumą.
5. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) skyrimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui nėra privalomas, tačiau leidžiamas. Diskrecija spręsti, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias konkrečiai baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, palikta teismui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad L. N. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius bei transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones
7. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas L. N. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino šias aplinkybes, reikšmingas minėto klausimo sprendimui, o būtent tai, kad L. N. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad iš šio įvykio pasimokė, yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas. Įvertinus šias aplinkybes L. N. buvo nustatytas trumpesnis nei vidutinis baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas.
8. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo išvadai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju yra netinkama ir neproporcinga, neturi. Visų pirma pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra viena efektyviausių priemonių, suteikianti galimybę atgrasyti asmenis nuo teisės pažeidimų, sietinų su šios teisės naudojimu, darymo. Todėl būtent šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas dažnai pasiekia prevencinius tikslus. Byloje patvirtinta, kad L. N. vairavo būdamas neblaivus mieste, nakties metu. Nustatyta 2,16 promilės etilo alkoholio koncentracija ženkliai viršijo baudžiamajame įstatyme numatytą ribą (1,51 promilės). Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio eigoje L. N. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį, apgadindamas tiek medį, tiek savo vairuotą automobilį. Tai leidžia spręsti, kad nustatyta veika neabejotinai sukėlė ypatingą pavojų eismo bei kitų eismo dalyvių saugumui ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Nustatytas neblaivumas (2,16 promilės) taip pat leidžia spręsti, kad L. N. suvokė savo neblaivumą, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tai yra sąmoningai elgėsi neatsakingai, tad turi prisiimti ir tokių veiksmų teisinius padarinius. Apelianto nurodytos aplinkybės, o būtent, kad nebuvo sužaloti žmonės, jis savo kaltę pripažino, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra dirbantis, administracine tvarka nebaustas, yra reikšmingos nagrinėjamam klausimui, tačiau šiuo atveju nevertintinos kaip lemiančios būtinybę jam skirti trumpesnį draudimo naudotis specialia teise terminą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta įvertinus visų reikšmingų aplinkybių, tiek palankių, tiek ir nepalankių apeliantui, visumą. Nustatytas trumpesnis nei vidutinis draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra tinkama ir proporcinga priemonė, nėra aiškiai per griežta, pagrindo ją keisti nenustatyta.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
9. Vertindamas apelianto argumentus dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vienas pagrindinių tikslų yra išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-262-489/2017, 2K-72-489/2020 ir kitos). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-114-1073/2018, 2K-114-628/2019 ir kt.). Be to, pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
10. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio argumentacijos, pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti iš L. N. ne vairuotą automobilį, o jo vertę pinigais, pripažinęs, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio realizavimas jį konfiskavus valstybei būtų mažiau patrauklus, nes reali jo pardavimo vertė dėl eismo įvykio metu patirtų apgadinimų yra mažesnė nei į eismo įvykį nepakliuvusios analogiškos transporto priemonės, o šios transporto priemonės remontas ir pardavimas transporto priemonę suremontavus valstybei būtų ekonomiškai nenaudingas. Šie teismo pateikti argumentai vertintini kartu su kitais bylos duomenimis. Iš baudžiamojoje byloje esančios informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad minėto automobilio savininkas yra būtent L. N. Šios transporto priemonės buvimo vieta yra žinoma, ji nėra paslėpta, nėra perleista tretiesiems asmenims, tad jos konfiskavimas natūra yra galimas. Be to, iš byloje pateiktų UAB „Regentas“ duomenų taip pat matyti, kad aptariamos transporto priemonės pilnas remontas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, įkainotas 6043,08 eurų, tačiau kartu yra pateikta ir šio automobilio grąžinimo į eismą kaina, kuri yra 600 eurų (b. l. 111-115). Taigi, šių duomenų visumos pagrindu yra spręstina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ne baudžiamojo poveikio priemonės tikslų įgyvendinimui – turto, kuris buvo ir gali būti panaudotas nusikalstamoms veikoms daryti, paėmimui, tokiu būdu sulaikant asmenį nuo tolimesnio nusikalstamų veikų darymo, o valstybės interesams gauti didesnę ekonominę naudą. Netgi vertinant teismo išsakytus ekonominio naudingumo argumentus pažymėtina, kad ir neremontuotas automobilis turi materialinę vertę, tad jį realizavus tokios būklės, kokios jis yra, valstybė gautų pajamų, o kaltininkas patirtų tokio paties dydžio nuostolį, o tuo pačiu ir baudžiamąjį poveikį, kuris kartu su skirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu veiktų atgrasančiai.
11. Be to, iš ginčijamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, lėmė ir tai, kad konfiskavus automobilį būtų sukeltos neigiamos pasekmės ne tik pačiam kaltininkui, bet ir jo šeimos nariams, kurie niekaip nėra atsakingi už nusikalstamą kaltininko elgesį. Vertindamas šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek transporto priemonės, tiek ir jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas neišvengiamai neigiamai paliečia ir kaltininko šeimos narių interesus, nes abiem atvejais yra sietinas su turto, kuris galėtų būti naudojamas šeimos poreikiams, netekimu. Be to, įvertinus teismui pateiktus duomenis apie L. N. ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas (bendrai apie 1500 eurų mėnesinių pajamų), šeimos sudėtį (du nepilnamečiai vaikai), turimus finansinius įsipareigojimus (330,76 eurų mėnesinių išlaidų kredito grąžinimui) (b. l. 137-149), yra pagrindas išvadai, kad teismo skirtas 5890 eurų konfiskavimas, nustačius 6 mėnesių sumokėjimo terminą, šeimos narių interesus neigiamai paliestų kur kas labiau, nei pačios transporto priemonės konfiskavimas.
12. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, taip pat įvertinęs ir tai, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės buvo skiriamos ne nuteistam, o atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 5890 Eur konfiskavimas, būtų neproporcinga priemonė ir pažeistų L. N. teises labiau, negu to reikia nagrinėjamoje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus bei proporcingumo principą labiau atitiktų transporto priemonės „BMW 5ER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
13. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nusprendė iš apelianto konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl 2020 m. liepos 9 d. nuosprendis yra keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
L. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti.
Nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės „BMW 5ER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 5 890 eurų konfiskavimo skyrimo, taip pat dėl L. N. laikino nuosavybės teisių į transporto priemonę „BMW 5ER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo taikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir šios transporto priemonės grąžinimo L. N. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Paskirti L. N. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW 5ER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.
Paskirti L. N. laikiną nuosavybės teisių į transporto priemonę „BMW 5ER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą iki baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.