Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1486-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
1-1486-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09836-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
L. N.
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1486-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09836-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant prokurorei I. P.,kaltinamajam L. N., jo gynėjui advokatui V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, pradinio išsilavinimo, vedęs, turintis du mažamečius vaikus, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: L. N. 2020 m. kovo 8 d., apie 00.22 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 5ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis L. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio vakarą nuvažiavo į biliardinę pažaisti biliardo su kompanija, išgėrė alaus, supranta, kad išgėrė nemažai. Negali paaiškinti tokio poelgio, kad sėdo prie vairo, taip niekada nedaro, gailisi, jaučia gėdą prieš tėvus, artimuosius, draugus, prieš sūnaus futbolo komandą. Vairuodamas neblaivus nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, su žmona gyvena 16 - 17 metų, turi vaikų. Yra stipriai pasimokęs iš to, ką padarė, niekada nėra taip pasielgęs, čia jam pamoka visam gyvenimui. Anksčiau dėl neblaivumo teisėsaugai nebuvo įkliuvęs, čia pirmas ir paskutinis kartas. Sutinka, kad pirmu pūtimu jam nustatytas 2,2 promilių girtumas, antru - 2,16 promilių. Prašo netaikyti turto konfiskavimo, kadangi automobilis yra šeimos turtas, juo naudojasi ir žmona. Tuo atveju, jei teismas taikytų turto konfiskavimą, prašo konfiskuoti vertę, ne patį automobilį, nes ši transporto priemonė buvo sunkiai šeimoje įgyta, jai buvo ilgai taupyta. Prašo atsižvelgti į pateiktus dokumentus, kad po eismo įvykio automobilio vertė nustatyta mažesnė, nei fiksuota byloje. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu L. N. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (62 – 64 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta N. N. prašė teismo perduoti jos sutuoktinį L. N. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiuoju patruliu. 2020 m. kovo 8 d., apie 00.24 val., su vyriausiuoju patruliu A. Z. dirbo ekipaže 9013, gavo nurodymą vykti į įvykio vietą Vilniuje, Pramonės g. 20, kur automobilis BMW po manevro atsitrenkė į medį ir sustojo su išlūžusiu ratu. Atvykę į vietą, gatvėje pamatė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kurio keleivio pusės priekinis ratas buvo išlūžęs, o vairuotojo saugos pagalvė išsiskleidusi. Nuo vyro, prisistačiusio L. N., sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. L. N. prisipažino vairavęs automobilį. Tarnybiniu alkotesteriu pirmu pūtimu, apie 0.55 val., nustatytas 2,21 promilių girtumas, o antru pūtimu, apie 1.12 val., nustatytas 2,16 promilių L. N. girtumas. L. N. buvo sulaikytas, pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių (45-47 b. l.).

2020 m. kovo 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 8 d., apie 00.44 val., dirbant kartu su vyriaus. patruliu M. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Pramonės g. 20, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į medį. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje buvo policijos ekipažas, kurie paaiškino, kad minėtą automobilį vairavo neblaivus L. N., kuriam buvo nustatytas pirmu pūtimu 2.21 promilių, antru - 2.16 promilių girtumo laipsnis. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilio saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (9 b. l.).

2020 m. kovo 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio A. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 8 d., apie 00.19 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. B. gavo pranešimą, kad prie geležinkelio, išvažiuojant iš Naujosios Vilnios, pranešėjas matė, kaip juodos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevravo ir įvažiavo į medį, stovi pavažiavęs į šoną su išlūžusiu ratu. L. N. prisipažino vairavęs BMW automobilį. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, atsakė teigiamai, įvardijo gėręs alų. L. N. blaivumas patikrintas alkotesteriu, pirmu pūtimu 00.55 val. nustatytas 2.21 promilių girtumas, antru pūtimu 1.12 val. nustatyta 2.16 promilių. Automobilis priverstinai išvežtas į automobilio saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje. Vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (10 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta Vilniuje, Pramonės g. 18 esanti degalinė „Ervin“. Kitoje gatvės pusėje prie pastato, esančio Pramonės g. 99, gatvės kelkraštyje auga medis, kurio apatinėje dalyje matomas žievės pažeidimas, jos dalis nuplėšta ir guli šalia ant žemės, gatvės (11-14 b. l.).

2020 m. kovo 8 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys patvirtina, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždarytas saugomojoje aikštelėje Minsko pl. 21, Vilniuje, nustatyti automobilio sugadinimai išmuštas priekinis dešinės pusės ratas, apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas ir durelės (28 b. l.). 2020 m. kovo 16 d. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervežtas saugoti Lietuvos policijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69, Vilniaus rajone (29 b. l.).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės informaciją, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. N. (26 b. l.).

Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB 0270 duomenys patvirtina, kad L. N. 2020 m. kovo 8 d., 00.54 val. nustatytas 2.21 % promilių girtumo laipsnis, 01.12 val. - 2.16 % promilių girtumo laipsnis (48-50 b. l.).

2020 m. kovo 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio A. Z. neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad L. N. buvo nustatyti neblaivumo požymiai (51 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad L. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam L. N. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir liudytoju apklausto į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusio policijos pareigūno V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kurie patvirtina, kad du kartus patikrinus L. N. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad L. N. 2020 m. kovo 8 d., apie 00.22 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 5ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, neabejotinai turėjo būti žinomi keliolikos metų vairavimo stažą turinčiam L. N., jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes L. N. baudžiamasis įstatymas – Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis - pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamasis L. N. pateikė teismui savo sutuoktinės N. N. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį žmonos N. N. atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo sutuoktinė teismui paaiškino, kad su vyru kartu gyvena jau 16 metų, augina du mažamečius vaikus, abu gerai sutaria, nesipyksta, vyras paiso jos nuomonės, todėl ji gali L. N. daryti teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl L. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. L. N. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, L. N. šią sąlygą atitinka. Jo sutuoktinė N. N., kuri sutinka būti laiduotoja, sutuoktinį apibūdino tik teigiamai, nurodė, kad su juo sutaria gerai, tai, kad sutuoktinis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, - vienkartinis atvejis jo gyvenime. Teismo posėdyje L. N. išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino itin neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad L. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju L. N. laiduotoja prašo būti paskirta jo sutuoktinė N. N., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, nes nėra teista, dirba, darbdavio yra charakterizuojama kaip pareiginga, atsakinga, gerai sutarianti su kolektyvu, iš darbdavio nėra sulaukusi pastabų ar nusiskundimų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja N. N. yra verta teismo pasitikėjimo. Teismo posėdžio metu N. N. nurodė kritiškai vertinanti sutuoktinio elgesį, negalinti jo pateisinti, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. N. N. asmenybė charakterizuotina teigiamai, jos vertybinė orientacija pozityvi. Manytina, kad sutuoktinė gali daryti L. N. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas L. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką L. N. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad L. N. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas trumpesnis nei vidutinis baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 8 d.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį BMW 5ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo kaltinamasis L. N.. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė netaikyti automobilio konfiskavimo arba taikyti automobilio vertės konfiskavimą, konfiskuojant vertę, nurodytą UAB „Regentas“ atstovų, atlikusių transporto priemonės apžiūrą.

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstydamas transporto priemonės konfiskavimo ar jos vertės išieškojimo proporcingumo klausimą, teismas pažymi, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad L. N. atžvilgiu turi būti taikomos BK 72 straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju teigtina, kad iš kaltininko gali būti išieškota jo vairuoto automobilio vertė, o ne konfiskuotas pats automobilis. Teismas sprendžia, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio realizavimas jį konfiskavus valstybei būtų mažiau patrauklus, kadangi reali jo pardavimo vertė dėl eismo įvykio metu patirtų apgadinimų yra mažesnė nei į eismo įvykį nepakliuvusios analogiškos transporto priemonės, o šios transporto priemonės remontas ir pardavimas transporto priemonę suremontavus valstybei būtų ekonomiškai nenaudingas. Antra, transporto priemonė yra šeimos turtas, kuriam įgyti pastangų ir santaupų įdėjo ne tik pats kaltinamasis, bet ir jo sutuoktinė, kuri turi teisę vairuoti, automobiliu dažnai naudojasi savo ir mažamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl teigtina, kad automobilio konfiskavimas sukeltų neigiamų pasekmių ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo šeimos nariams, kurie niekaip nėra atsakingi už nusikalstamą kaltininko elgesį.

Nesutiktina su kaltinamojo ir jo gynėjo teiginiais, kad konfiskuotina turi būti ta automobilio vertė, kurią nustatė UAB „Regentas“ atstovai. Kaip matyti iš 2020 m. balandžio 2 d. remonto sąmatos Nr. 15179, automobilio BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, atsiradusių po eismo įvykio, šalinimo (remonto) ir automobilio grąžinimo į viešąjį eismą kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau tekste – PVM) sudaro 6043,08 eurus, o šio automobilio vertė su PVM nustatyta 3584,84 eurų. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW 530d, variklio darbinis tūris 2993 cm³, 2007 m. pagaminimo, vidutinė kaina su PVM yra 5890 eurų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vieningą teismų praktiką, yra nustatęs taisyklę, kad konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje, automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje) (pavyzdžiui, 2020 m. birželio 19 d. LAT nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kad kaltininko vairuoto automobilio vertė sumažėjo būtent dėl paties kaltininko sąmoningai pasirinktų veiksmų, kadangi jis nesilaikė kelių eismo taisyklių, vairavo neblaivus, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir apgadino automobilio taip, kad jo remontas ir grąžinimas į viešąjį eismą, kaip minėta, kainuotų iš esmės panašiai tiek, kiek VšĮ „Emprekis“ nustatyta transporto priemonės rinkos kaina. Vadinasi, dėl savo vairuoto automobilio vertės sumažėjimo yra kaltas pats L. N., o ne analogiško automobilio vertė yra mažesnė, nes šioje baudžiamojoje byloje buvo netinkamai nustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020) ir atsižvelgdamas į tai, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, teismas sprendžia, jog nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma automobilio BMW 530 d., 2007 m., vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, šiuo konkrečiu atveju – 5890 Eur. Kaltinamajam nustatytinas šešių mėnesių šios sumos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2020 m. kovo 12 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai buvo apribota kaltinamojo nuosavybės teisė automobiliui BMW 5ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) . Teismui apsisprendus iš kaltinamojo išieškoti automobilio vertę atitinkančią sumą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintinas, o automobilis BMW 5ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas kaltinamajam.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu L. N. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teises sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. N. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

L. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. N. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti L. N. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš L. N. konfiskuotinos transporto priemonės – BMW 5ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5890 eurų (penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų), nustatyti šešių mėnesių šios sumos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti, automobilį BMW 5ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti kaltinamajam L. N..

L. N. skirtų kardomųjų priemonių – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

I. L. N., kad:

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. N. Navickienei, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė