Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-11 · Civilinė byla Nr. e2S-428-357/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
e2S-428-357/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02491-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Alverona“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Bodesa“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „Alverona“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-428-357/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02491-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alverona“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bodesa“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Alverona“ dėl delspinigių, nuostolių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius UAB „Bodesa“ pateikė teisme pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Alverona“ dėl 32948,34 Eur delspinigių, 31047,63 Eur nuostolių, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininko nekilnojamam ir/ar kilnojamam turtui, piniginėms lėšoms ir/ar turtinėms teisėms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Bodesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo 63995,97 Eur sumai skolininkui UAB „Alverona“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir turtines teises, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti. Turto nesant, ar esant nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai skolininkui UAB „Alverona“ priklausančias banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Bodesa“.

3. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į reikalavimo pobūdį, reikalavimus ir pareiškimo priedus, sprendžia, kad yra reali grėsmė teismo įsakymo tinkamam įvykdymui. Prašoma išieškoti suma laikytina didele, prievolių įvykdymas nėra užtikrintas jokiomis kitomis priemonėmis. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, skolininko atžvilgiu yra inicijuota civilinių bylų dėl skolų išieškojimo kitiems kreditoriams, kas teismui papildomai leidžia spręsti apie grėsmę realiam teismo įsakymo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Alverona“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodė, kad turi skolininko pasirašytus dokumentus, kuriais skolininkas pripažino savo skolą. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad kreditorius priskaičiavo delspinigius ir atliko skolininko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pareiškimas grindžiamas vienašaliais kreditoriaus sandoriais, tačiau nenurodomi įrodymai, kurie sudaro pagrindą sudaryti tokius vienašalius sandorius, t.y. pagrindžiantys kreditoriaus reikalavimo teisę Skolininkui remiantis tariamu prievolių nevykdymu.

4.2. Sutinkamai su CPK 435 str. 3 d. spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Paminėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas ne tik negali, bet ir neturi teisės vertinti tikėtiną reikalavimo pagrįstumą (CPK 144 str.1 d.). Nenustatęs tikėtino reikalavimo pagrįstumo teismas neturi teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas nėra grindžiamas dokumentiniais įrodymais, todėl supaprastintas civilinis procesas yra negalimas, o pagrįsti reikalavimą liudytojų parodymais galima tik paduodant ieškinį. Todėl jau pareiškimo priėmimo stadijoje buvo galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

4.3. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, kad kreditorius nepateikė duomenų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, kad skolininkas elgiasi nesąžiningai.

4.4. Kreditorius ir skolininkas turi priešpriešinius reikalavimus, iš kurių skolininko reikalavimas kreditoriui yra patvirtinamas kreditoriaus pasirašytais atliktų darbų aktais, 2019-01-14 skolų suderinimo aktu ir PVM sąskaitomis faktūromis. Tuo tarpu kreditoriaus reikalavimas skolininkui niekuo nepatvirtinamas ir gali būti įrodytas tik apklausiant liudytojus ir skiriant teismo ekspertizę skolininko atliktų darbų kokybei nustatyti. Skolininkas nesutinka su kreditoriaus pretenzijomis dėl darbų terminų ir kokybės. Tokiu būdu kreditorius neturėjo teisės įskaityti skolininko reikalavimą. Be to, kreditoriaus pareiškimas apie įskaitymą skolininkui nėra įteiktas.

4.5. Neteisėtai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrikdė skolininko veiklą, kadangi skolininkas negali atsiskaityti už darbus su subrangovais ir įsigyti statybines medžiagas. Skolininkas vykdo statybos darbus modernizuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto, todėl skolininko veiklos sutrikdymas dėl sustabdytų ar užsitęsusių statybos darbų gali paveikti daugelio asmenų interesus.

4.6. Skolininko įstatinis kapitalas sudaro 70000 Eur, t.y. kapitalo suma, iš kurios gali būti dengiami bendrovės patirti nuostoliai, todėl nėra grėsmės, kad teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas ar apsunkintas jo vykdymas.

Atsiliepimas

5. Kreditorius UAB „Bodesa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Skolininkas, bandydamas įrodyti savo tariamai gerą finansinę padėtį, teismui pateikė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad skolininko įstatinį kapitalą sudaro 70 000 Eur. Tačiau skolininko pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas bei jame nurodyta informacija apie priimtą skolininko akcininko sprendimą padidinti įstatinį kapitalą neįrodo ir nepatvirtina skolininko geros finansinės padėties.

5.2. Skolininko pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas tik patvirtina apie skolininko akcininko priimtą sprendimą padidinti įstatinį kapitalą. Kaip numato LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 49 str. 4 d., dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. ABĮ 49 str. 7 d. numato, kad įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. Kaip matyti iš Valstybės Įmonės Registrų centras, skolininko įstatinis kapitalas nėra padidintas lig šiol.

5.3. Skolininkas į bylą nepateikė absoliučiai jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, nenurodė jokios informacijos apie savo turimą turtą, turimas išlaidas, įsipareigojimus, skolas bei kitas mokėtinas sumas. Dėl šios priežasties, net ir nėra jokios galimybės objektyviai spręsti apie skolininko neva gerą finansinę padėtį ir ši aplinkybė, kaip nurodyta, yra neįrodyta.

5.4. Viešojoje erdvėje yra pateikta informacija, kad skolininkas nuolat turi skolų Sodrai ir teisminių procesų dėl skolų kitiems skolininko kreditoriams priteisimo. Tai reiškia, kad šios skolininko mokestinės prievolės bei skolos kitiems kreditoriams taip pat būtų dengiamos iš skolininko nurodyto įstatinio kapitalo, kuris galbūt bus padidintas įstatymų nustatyta tvarka.

5.5. Nors kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), tačiau tai nereiškia, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, preliminariai nevertina tokio pareiškimo pagrįstumo. Remiantis CPK 435 str. 2 d., teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, be kita ko, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, bet kuriuo atveju preliminariai įvertina tokio pareiškimo pagrįstumą ir tik tada priima teismo įsakymą ir, jeigu prašoma, taiko laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia teismo teisė yra įtvirtinta įstatyme (CPK 433 str. 1 d. 7 p.).

5.6. Šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nevertina nei skolininko atsikirtimų į kreditoriaus reikalavimą, nei kreditoriaus kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pareikštų įrodymų, t. y. teismas nenagrinėja bylos iš esmės.

Atsiliepimas

5.7. Skolininko teiginiai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis neva negali atsiskaityti už darbus su subrangovais ir įsigyti statybines medžiagas, yra melagingi, kadangi: areštuotas pirmiausia yra nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas bei turtinės teisės; areštuotu turtu naudotis galima, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neapriboja skolininko kasdieninės komercinės veiklos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Skolininkas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: juridinių asmenų registro išrašo kopiją, 2019 m. sausio 14 d. skolų suderinimo akto kopiją, 2018 m. lapkričio 19 d. skolininko atsakymo į kreditoriaus pretenziją kopiją. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

9. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tik juridinių asmenų registro išrašo kopija gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes. Kreditoriui buvo suteikta galimybė su šiuo įrodymu susipažinti ir dėl jo pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos nepranešus skolininkui, todėl šis įrodymas prijungtinas. Kitus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kaip nesusijusius su apeliacijos objektu.

10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi teisę spręsti, ar nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Nesant bent tikėtinai pagrįsto reikalavimo, taip pat nesant pagrindo matyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo užtikrinti. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, jog atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio (pareiškimo) reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo (pareiškėjo) reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 16 d. teismo įsakymu patenkino kreditoriaus pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą, taip pat vėliau priėmė kreditoriaus pareikštą ieškinį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo) yra preliminariai pagrįstas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino preliminarų reikalavimų pagrįstumą, byloje nėra duomenų, kad kreditoriaus reikalavimas preliminariai nėra pagrįstas.

13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ši bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė visų pirma reiškia, kad kreditorius pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi įrodyti jų taikymo būtinumą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus jų taikymo kriterijus, o skolininkas, pirmosios instancijos teismui įvertinus, kad įrodymai buvo pakankami, turi įrodyti, kad jos finansinė padėtis yra gera ir laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nebuvo pagrindo.

14. Kreditoriaus UAB „Bodesa“ prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareiškimo reikalavimais ir yra skirtos užtikrinti būsimo, galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymą. Arešto mastas nagrinėjamu atveju atitinka kreditoriaus reikalavimo sumą.

15. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui (skolininkui), t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašoma išieškoti suma laikytina didele, prievolių įvykdymas nėra užtikrintas jokiomis kitomis priemonėmis. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis skolininko atžvilgiu yra inicijuota civilinių bylų dėl skolų išieškojimo kitiems kreditoriams, kas papildomai leidžia spręsti apie grėsmę realiam teismo įsakymo įvykdymui.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė jokių praeitų ar einamųjų metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ar kitų įrodymų (pvz., viešųjų registrų duomenų), kurie atspindėtų dabartinę įmonės turtinę padėtį, turtimo turto pobūdį, vertę, santykį su trumpalaikiais įsipareigojimais ir pan., nors būtent pats apeliantas, teigdamas, jog jam reikalavimo suma nėra didelė, turi pateikti savo turtinę padėtį atspindinčius duomenis ir įrodymus. Kita vertus, net ir apelianto su atskiruoju skundu pateikti įrodymai neleidžia teismui daryti išvados, jog skolininko finansinė padėtis yra gera. Kaip pagrįstai nurodė kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą, skolininko pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas bei jame nurodyta informacija apie priimtą skolininko akcininko sprendimą padidinti įstatinį kapitalą neįrodo ir nepatvirtina skolininko geros finansinės padėties.

18. Apeliantas paduodamas atskirąjį skundą turėjo galimybę paneigti prezumpciją, jog reikalaujama suma jam nėra didelė, taip pat, jog nėra rizikos galimai palankaus sprendimo įvykdymui (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.), tačiau jo pateikti dokumentai geros turtinės padėties neįrodo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad skolininkas nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, reikalavimas yra preliminariai pagrįstas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias pasaugos priemones teismo atliekamas preliminarus ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi kaip yra sprendžiama dėl ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodytos aplinkybės dėl priešpriešinių reikalavimų, iš kurių skolininko reikalavimas kreditoriui yra patvirtinamas kreditoriaus pasirašytais atliktų darbų aktais, skolų suderinimo aktu ir PVM sąskaitomis faktūromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje negali būti vertintinos.

20. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai pažymi, jog kreditoriaus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius iškiltų grėsmė pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų įsitikinti, jog apeliantas susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais.

21. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad laikinosios apsaugos priemonės sutrikdė jo veiklą, kadangi skolininkas negali atsiskaityti už darbus su subrangovais ir įsigyti statybines medžiagas, vertintinos kaip deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo skolininko teisių daugiau nei būtina būsimo, galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Manytina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

23. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė