- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2-2925-433/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32335-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- V. Ž., S. Ž.
- Atsakovas
- G. K., V. K.
- Advokatai
- Paulius Snukiškis, Aurimas Keidūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų S. Ž. ir V. Ž. ieškinį atsakovams V. K. ir G. K. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovų ieškinyje nurodoma, kad ieškovams S. Ž. ir V. Ž. (toliau kartu - Ieškovai), bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį kiekvienam) priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas). 2021 m. birželio 4 d. apie apie 14.20 val. Bute buvo pastebėti įtrūkimai vonios ir tualeto kapsulės perimetre, o vėliau tą pačią dieną apie 22.00 val., dėl, kiek žinoma, po atliekamų remonto darbų (po vonios ir tualeto kapsulės pašalinimo ir galimai netinkamo vamzdynų paruošimo remonto darbams), iš viršuje esančio kaimynų buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Atsakovų butas) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio atsakovams V. K. ir G. K. (toliau kartu - Atsakovai), buvo pastebėta, kad sunkiasi ir teka vanduo, o šią aplinkybę patvirtina vaizdo įrašai. Vanduo iš atsakovų buto tekėjo iki 2021 m. birželio 5 d. maždaug 06.50 val. Dėl 2021 m. birželio 4 d. įvykio, kuomet iš atsakovų buto sunkėsi ir nutekėjo vanduo, suskilinėjo Buto virtuvės, tualeto kambario bei vonios lubos, suskilo tualeto kambario sienų plytelės, įtrūko koridoriaus sienų apdaila, įtrūko virtuvės siena, sutrūkinėjo virtuvės sienos plytelių siūlių glaistas. Atsakovų bute 2021 m. rugpjūčio 9 d. atliekant radiatorių keitimo darbus, buvo sugadintos Buto lubos radiatorių vamzdžių buvimo vietose - buvo fiziškai išjudinti padavimo vamzdžiai, dėl ko aplink vamzdžius stipriai ištrupėjo lubų apdaila. Be to, dėl aptariamo įvykio Buto svetainėje iš atsakovų buto pratekėjo vanduo, palikdamas rudas žymes ant vamzdžio. Aptariamas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašai. Dėl iš atsakovų buto nutekėjusio vandens Butui padarytus sugadinimus patvirtina nuotraukos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 20 d. parengė Butui padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitą Nr. 210920V-04 (toliau - Ataskaita), kurioje pateikė išvadą, kad Butui padarytų nuostolių suma yra 2 000,69 Eur. Ataskaitoje konstatuoti šie Butui padaryti pažeidimai (Ataskaitos 6 lapas): 1) suskilinėjusios virtuvės, tualeto kambario bei vonios lubos; 2) susikilusios tualeto kambario sienų plytelės; 3) įtrūkusi koridoriaus sienų apdaila; 4) įtrūkusi virtuvės siena, bei sutrūkinėjęs virtuvės sienos plytelių siūlių glaistas. Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad Buto apžiūros metu buvo įvertinta labai plona pertvara tarp vonios ir WC kambarių, dėl ko, perklijuojant plyteles WC kambaryje, galimi sienų apdailos pažeidimai ir vonios kambaryje (Ataskaitos 6 lapas). Ieškovai kreipėsi į Atsakovus su 2021 m. spalio 18 d. pretenzija, prašydami iki 2021 m. lapkričio 1 d. ieškovams atlyginti padarytą žalą. Pretenzija atsakovams buvo įteikta 2021 m. spalio 27 d., tačiau iki šiol atsakovai neatlygino ieškovams padarytos žalos. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai. UAB „Mano Būstas Sostinė“ raštas patvirtina faktą, kad atsakovų butas yra virš ieškovų buto. Vadinasi, nekyla jokių abejonių, kad Butui žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančio atsakovų buto. Atsakovai netinkamai naudojosi savo butu dėl ko kilo gadinantis Butą poveikis, todėl aptariamu aspektu atsakovo veiksmai yra neteisėti. Kaip matyti iš ataskaitos, kurioje yra pateikta lokalinė sąmata (Ataskaitos 7 - 8 lapai), Butui buvo padaryti 2 000,69 Eur dydžio nuostoliai. Kaip nurodyta Ataskaitoje, nuostoliai nustatyti atkuriamąja verte išlaidų (kaštų) metodu, kuris geriausiai parodo išlaidas, reikalingas Buto remontui/atstatymui iki pradinės būklės (Ataskaitos 6 lapas). Ataskaita nekelia jokių abejonių dėl lokalinės sąmatos ir Ataskaitoje pateiktos išvados teisingumo. Ataskaitoje nurodyti Butui reikalingų remonto darbų, išlaidų, medžiagų, mechanizmų ir kt. kainos yra realios, pagrįstos ir nekeliančios jokių abejonių. Už Ataskaitos parengimą, pagal 2021 m. spalio 5 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą FP Nr. 21-242 ieškovė S. Ž. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 150 Eur ir tai yra laikytina protingomis išlaidomis, susijusiomis su žalos įvertinimu. Darytina išvada, kad nustatyta antroji atsakovų civilinės atsakomybės kilimo sąlyga - žalos padarymo faktas - kadangi dėl atsakovų veiksmų, ieškovams buvo padaryta 2 150,69 Eur (2 000,69 Eur + 150 Eur) dydžio žala. Butas priklauso ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 dalį kiekvienam. Tuo tarpu atsakovams jų butas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, atitinkamai atsakovų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė, kadangi atsakovus sieja bendri neteisėti veiksmai neigiamų padarinių ieškovams atžvilgiu. Ieškovai pirminiame ieškinyje suformulavo tokius reikalavimus: 1) priteisti ieškovei S. Ž. solidariai iš atsakovų 1150,35 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti ieškovui V. Ž. solidariai iš atsakovų 1000,34 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Po byloje atliktos statybų ekspertizės ieškovai patikslino savo reikalavimus ir prašo: 1) priteisti ieškovei S. Ž. solidariai iš atsakovų 592,80 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti ieškovui V. Ž. solidariai iš atsakovų 592,79 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovų V. K. ir G. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovai su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Ieškinį prašoma atmesti dalyje dėl 2064,69 Eur dydžio žalos atlyginimo. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovai sutinka, kad 2021 m. birželio 4 d. iš Atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto sunkėsi ir nutekėjo vanduo į ieškovams priklausantį butą. Kaip matyti iš ieškovų kartu su ieškiniu pateiktos filmuotos medžiagos, vanduo į ieškovams priklausantį butą prasisunkė ties bendrų namo vamzdynų šachta, kuri yra įrengta ieškovams priklausančio buto koridoriuje, patalpoje pažymėtoje indeksu 24 - 1. Dėl minėto įvykio buvo sugadintos patalpoje, kurios indeksas 24 - 1, tinkuotos, dažytos lubos, ant kurių matyti dėmės šalia kur buvo užpilta (plokštuma - 6 kv. m.). Kitų sugadinimų dėl 2021 m. birželio mėn. 4 d. įvykusio vandens pratekėjimo, nustatyta nebuvo (2021-06-10 sugadinto, apgadinto turto apžiūros aktas, žalos Nr. IFPS 0003119). Dėl šio įvykio ieškovai patyrė 275,60 eur dydžio žalą (tiesioginių išlaidų). Ieškovams dėl 2021 m. birželio mėn. 4 d. įvykio patirti tiesioginiai nuostoliai, atlikus išmokos mažinimo išskaitą - 86,00 eur, buvo išmokėti 2021-12-09 d., išmokėta suma - 229,53 eur (2021-12- 09 pranešimas Nr. IFPS0003119 pridedamas). Kadangi ieškovams draudimo bendrovė neatlygino - 86,00 Eur dydžio patirtų tiesioginių nuostolių dėl 2021-06-04 įvykusio apliejimo už kurį yra atsakingi atsakovai, todėl atsakovai sutinka atlyginti ieškovų patirtus nuostolius dėl apliejimo - 86,00 eur sumą. Ieškinyje yra nurodoma, kad 2021 m. birželio 4 d. įvykio metu, kuomet iš atsakovų buto sunkėsi ir nutekėjo vanduo, suskilinėjo Buto virtuvės, tualeto kambario bei vonios lubos, suskilo tualeto kambario sienų plytelės, įtrūko koridoriaus sienų apdaila, įtrūko virtuvės siena, sutrūkinėjo virtuvės sienos plytelių siūlių glaistas. Su šiais ieškovų teiginiais atsakovai sutikti negali, kadangi šie teiginiai neatitinka tikrovės yra melagingi, šiais teiginiais ieškovai klaidina teismą, taip siekdami nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Pagrindinis dokumentas, paneigiantis ieškovų teiginius, kad dėl 2021 m. birželio 4 d. įvykio, kuomet iš atsakovų buto sunkėsi ir nutekėjo vanduo, suskilinėjo Buto virtuvės, tualeto kambario bei vonios lubos, suskilo tualeto kambario sienų plytelės, įtrūko koridoriaus sienų apdaila, įtrūko virtuvės siena, sutrūkinėjo virtuvės sienos plytelių siūlių glaistas yra jau atsiliepime aptartas 2021 m. birželio 10 d. sugadinto, apgadinto turto apžiūros aktas, žalos Nr. IFPS 0003119, kuris yra sudarytas ieškovų iniciatyva. Minėtame akte yra konstatuota, kad dėl vandens apliejimo buvo sugadintos 6 kv. m. lubų plotas, esantis patalpoje, kurios indeksas 24-1. Ieškovai sutiko su minėtame akte nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, taip pat sutiko su žalos nustatymu ir paskaičiavimu, jų neginčijo. 2021 m. birželio 10 d. sugadinto, apgadinto turto apžiūros akte, žalos Nr. IFPS 0003119, fiksuota patalpose pažymėtose indeksais 24 -1; 24-2; 24-3; 24-4 lubų trūkimai, patalpose pažymėtose indeksais 24-1; 24-4 sienų trūkimai, patalpoje pažymėtoje indeksu 24-2 sienų plytelių trūkimai. Akte išvardinti trūkimai nėra pripažinti, kaip 2021 m. birželio 4 d. įvykusio apliejimo pasekmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 20 d. parengta Butui padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitą Nr. 210920V-04, kurioje pateikta išvadą, kad Butui padarytų nuostolių suma yra 2 000,69 Eur, nepatvirtina aplinkybių, kad už ataskaitoje išvardintose patalpose nustatytus trūkumus yra atsakingi atsakovai. Minėtoje ataskaitoje nėra aptartos nustatytų buto trūkumų atsiradimo priežastys, taip pat nėra nustatytas atsakovų ryšis su nustatytais ieškovams priklausančių patalpų trūkumais. Ataskaitoje yra pateiktas išlaidų paskaičiavimas, kuris patvirtina tik tą aplinkybė, jog nustatytų buto trūkumų remontas galimai galėtu kainuoti ataskaitoje nurodytą sumą. Tačiau ataskaitoje minimų ieškovų bute nustatytų trūkumų atsiradimo priežasčių nepatvirtina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 20 d. parengta Butui padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitoje Nr. 210920V-04, pateikta lokalinė sąmata 2021 m. 04 mėn. kainomis yra klaidinga, t. y. sąmata parengta sąmoningai padidinant buto atstatymo darbų kainas. Ataskaitoje nurodyta, kad sąmata sudaryta naudojantis SISTELA programa, todėl įvedus ieškovų pateiktoje sąmatoje suvestus duomenis į programa SISTELA, pasirinkus 2021 m. balandžio mėn. kainas, bei patikslinus faktinius sąmoningai klaidingai įrašytus matavimo vienetus, sąmatoje įvardintų buto atstatymo darbų suma sumažėja iki 1394,38 eur. Skirtumas, tarp ieškovų pateiktų buto atstatymo darbų vertės ir faktinės vertės yra 606,31 Eur. Šioje sąmatoje yra įtraukta suma, kuri ieškovams jau yra atlyginta vadovaujantis 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimais Nr. IFPS0003119, todėl iš atsakovų paskaičiuotos sąmatos sumos turėtų būti atimta ieškovams atlyginta suma (1 394,38 - 405,64), todėl galutinė buto atstatymo darbų vertė galėtų būti - 988,74 Eur. Papildomai atsakovai kreipėsi į UAB „Sistela“, kuri 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė lokalinės sąmatos patikrinimo aktą, kurio buvo nustatytas akivaizdus ieškovo nesąžiningumas, rengiant buto atstatymo darbų kaštų paskaičiavimo sąmatą, nepagrįstai padidinant sąmatos sumą. Ieškovų teismui pateiktoje sąmatoje norint padidinti sąmatos sumą yra parinkti brangiau įkainuotų darbų kodai pakeičiant šių darbų aprašymus, o tai sąlygojo nepagrįstą buto atstatymo darbų kainos padidėjimą. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio nuostatomis padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai šaliai turi būti atlyginta tiek, kiek ši šalis prarado, nei daugiau, nei mažiau. Turtas turi būti atstatytas į tą būklę kurią jis buvo iki žalos padarymo, kitu atveju būtų laikoma, kad kita šalis nepagrįstai praturtėjo kitos šalies sąskaita. Tai gi nagrinėjamu atveju nustatant žalą turtui būtina nustatyti kokios būklės turtas buvo iki žalos padarymo momento. Nėra ginčo, kad iki žalos padarymo momento turtas buvo naudojamas, o tai reiškia, kad šiam turtui turi būti skaičiuojamas natūralus nusidėvėjimas, kuris šiuo atveju ieškovų pateiktuose dokumentuose nėra aptartas. Nenustačius turto nusidėvėjimo lygio ir nepritaikius turto nusidėvėjimo koeficiento, nėra galimybės nustatyti faktiškai patirto žalos dydžio, o tai kartu leidžia neginčytinai konstatuoti, kad nėra galimybės įvertinti turto atkūrimo į buvusią turto padėti. Iš esmės aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti faktą, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti patirtos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju sienų ir lubų įtrūkimų priežastys nėra susijusios su ieškovų buto apliejimu iš atsakovams nuosavybės teise valdomo buto. Atsakovų bute atliekamo paprastojo remonto darbai nesukėlė žemiau esančio buto defektų (sugadinimų). Buto defektai (sugadinimai) galėjo atsirasti ir dėl natūralaus tiek buto, tiek pastato konstrukcijų nusidėvėjimo (jų deformacijų) ir (arba) dėl pastatą veikiančių išorinių vibracijų (sukeliamų transporto ar kaimyniniuose sklypuose ar pastatuose vykdomų statybos darbų). Byloje nėra duomenų, kad atsakovų bute atliekamo remonto metu būtų nukrypta ar pažeisti kokie nors remonto metu vykstantys technologiniai procesai, pažeista darbų vykdymo sauga ar kaip nors kitaip nukrypta nuo remonto vykdymo technologinių procesų. Į bylą teikiamos šalių laiptinės nuotraukos, kurios patvirtina aplinkybę, kad namo laiptinės pirmo, antro, trečio, ketvirto aukštų sienos yra skilusios, taip pat matomas sienų skylimų taisymo žymės. Šios aplinkybės patvirtina, kad namo sienų skylimai yra fiksuojami ir buvo fiksuojami dar iki atsakovams pradedant remontuoti butą ir šie namo sienų defektai nėra sąlygoti atsako veiklos. Iš esmės, byloje ieškovai kaip priežastinį ryšį tarp atsakovų bute vykusio remonto darbų ir jų bute nustatytų defektų, įrodinėja kaip 2021 birželio 4 d. įvykusio apliejimo pasekmę, tačiau ši aplinkybė yra paneigta 2021 m. birželio 10 d. sugadinto, apgadinto turto apžiūros aktu, žalos Nr. IFPS 0003119. Neginčitinai galima teigti, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieškovų bute nustatytų buto defektų priežastinis ryšys nėra nustatytas. Minėtų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovai nėra atsakingi už žalą kuri kilo ne dėl atsakovų veiksmų, atsakovų veiksmuose nėra nustatyta neteisėta veikla. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir tarp ieškovų butui nustatytų nuostolių, atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieškovų bute nustatytų defektų šalinimo kaštų. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas V. Ž. ir ieškovų atstovas pilnai palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinio argumentus ir motyvus.
Teismo posėdžio metu atsakovas G. K. ir atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai atsakovų atstovas nurodė, kad priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į nusidevėjimą bei į tai, kad atsakovams buvo išmokėta 229,53 Eur draudimo išmoka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas). Butas buvo užlietas iš viršuje esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Be to, 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovų bute atliekant radiatorių keitimo darbus, ieškovų butui buvo padaryta papildoma žalą – butas buvo užlietas buto lubos radiatorių vamzdžių buvimo vietose. Ieškovų užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 20 d. parengė ieškovų butui padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitą Nr. 210920V-04 (toliau - Ataskaita), kurioje nurodė, kad ieškovų butui padarytų nuostolių suma yra 2 000,69 Eur. Ieškovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovai žalos neatlygino. Atsakovai nesutikdami su parengta sąmatą, kreipėsi į UAB „Sistela“ dėl lokalinės sąmatos patikrinimo ir 2021 m. gruodžio 20 d. UAB „Sistela“ pateikė lokalinės sąmatos patikrinimo aktą, kurio buvo nustatyti tam tikti netikslumai su ieškovų iniciatyva parengta sąmata, sąmatoje nurodyta suma – 1584,45 Eur. Be to, draudimo kompanija ieškovams išmokėjo iš viso 229,53 Eur Eur.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriasus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Nagrinėjamu atveju taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atsakomybė be kaltės. Nesant bent vienai sąlygai, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Todėl pareiga įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (patalpų apliejimo), žalą tenka ieškovams (CK 6. 246, 6.247, 6. 249 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo atsakovams bei žalos atlyginimo priteisimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų butas buvo užlietas iš būtent iš aukščiau esančio atsakovams priklausančio buto. Byloje ginčo dėl to nėra.
Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 ir kt.). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).
Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai, patikslinę reikalavimus, prašo priteisti ieškovei S. Ž. solidariai iš atsakovų 592,80 Eur žalos atlyginimą bei ieškovui V. Ž. solidariai iš atsakovų 592,79 Eur žalos atlyginimą. Atsakovai su ieškovų reikalavimais nesutinka. Pirma, teigia, kad žalos dydis neatitinka tikrovės. Antra, teigia, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieškovų bute nustatytų buto defektų priežastinis ryšys nėra nustatytas, todėl ieškinys turi būti atmestas.
CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.
Nagrinėjamu atveju teismui neturint specialių statybos srityje žinių, siekiant objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes – nustatyti kokios yra ieškovų buto apgadinimo (defektų) priežastys, bei kokia padarytų apgadinimų (defektų) šalinimo darbų kaina, t. y. buto remonto atstatymo darbų kaina, teismas 2022 m. geęgužės 25 d. nutartimi byloje skyrė statybos ekspertizę. Ekspertizę byloje atliko teismo paskirtas ekspertas prof. dr. Sigitas Mitkus. 2022 m. liepos 18 d. ekspertizės akte Nr. 22-47 ekspertas nurodė, kad: „prielaida, kad Buto Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo yra atmestina“; dėl koridoriaus, virtuvės lubų, pertvaros, tualeto sienų plytelių, lubų ir šildymo vamzdžių sandūros, ištrupėjusių plytelių siūlių glaisto virtuvėje nurodė: „labiau tikėtina šių apgadinimų priežastis – Bute Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytini statybos (griovimo) darbai“. Buto apgadinimų (defektų) šalinimo kainą ekspertas nustatė 1039,08 Eur su PVM (atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio mėn. galiojusius įkainius).
Teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus išvados, kuriomis remiasi teismas, yra parengtos specialiųjų žinių ir ilgametę statybos srityje darbo patirtį turinčio specialisto. Be to, ekspertas yra pasirašęs eksperto priesaiką, kas reiškia, jog jis laikomas įspėtu dėl atsakomybės melagingos išvados ir paaiškinimų davimą. Eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus kvalifikacija byloje nėra nuginčyta. Teismo manymu, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus kompetencija bei jo pateiktomis išvadomis, jas vertinti kritiškai. Todėl teismas priimdamas sprendimą, vadovaujasi būtent prof. dr. Sigito Mitkaus parengtomis išvadomis, išdėstytomis ekspertizės akte.
Byloje esantys duomenys bei eksperto pateikta išvada pavirtina, kad žala ieškovams padaryta dėl atsakovų kaltės, Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia - bendro pobūdžio taisyklės elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui , pažeidimu, t. y. buto savininkų nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).
Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).
Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, esant visoms atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, teismas daro išvadą, kad būtent atsakovai kalti dėl įvykių, kurių metu buvo padaryta žala ieškovų turtui. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo kompanija ieškovams išmokėjo 229,53 Eur draudimo išmoką, todėl atsižvelgiant į eksperto nustatyta Butui padarytų apgadinimų (defektų) šalinimo kainą – 1 039,08 Eur, iš atsakovų priteistinos žalos dydis atitinkamai mažintinas, ir ieškovams atitinkančiai turto daliai, iš atsakovų solidariai priteistinas 809,55 Eur (1 039,08 Eur – 229,53 Eur) žalos atlyginimas, t. y. kiekvienam ieškovui po 404,78 Eur.
Atsakovų atstovai argumentai, kad šiuo atveju būtina taikyti nusidevėjimą atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys (nuotraukos, vaizdo įrašai) patvirtina, kad butas buvo ieškovų prižiūrėtas bei suremontuotas, t. y. geros būklės, todėl reikalavimas dėl turto nusidėvėjimo lygio nustatymo atmestinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovams iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 809,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyjke nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisimaos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovai už ieškinį sumokėjo 48,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovų 121,00 Eur už liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus dalyvavimą teismo posėdyje, 900,00 Eur už atliktą teismo ekspertizę ir 150,00 Eur ataskaitos parengimą. Teismas ieškovų reikalavimą dėl 121,00 Eur išlaidų už liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus dalyvavimą teismo posėdyje atmeta kaip neįrodytą, kadangi nėra aišku kaip minėta suma buvo apskaičiuota (nėra pateiktas paaiškinimas ir/ar detalizacija). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies (patenkinta 68 proc. reikalavimų), ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 33,00 Eur (48,00 Eur x 68 proc.), 612,00 Eur už ekspertizės atlikimą, 102,00 Eur už ataskaitos parengimą, bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalies, 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnis).
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovai prašo priteisti 800,00 Eur už teisinę pagalbą advokatui,
Teismas sprendžia, kad ieškovai iš viso patyrė 1898,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 68 proc. reikalavimų), ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1290,64 Eur (1898,00 Eur x 68 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).
Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovams, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovai prašo priteisti 1691,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1350,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 242,00 Eur užstatas už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje bei 99,99 Eur sąmatos tikrinimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, ir 9 punktai).
Atsakovams, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atmesta 32 proc. ieškinio reikalavimų, priteistinos 541,44 Eur (1691,99 Eur x 32 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (CPK 88 straipsnis).
Byloje patirta 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kiekvienai šaliai tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija (13,44 Eur x 47 proc. / 2) ir (13,44 Eur x 53 proc. / 2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – nurodyta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis valstybės naudai nepriteistina iš šalių (CPK 92 straipsnis).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 404,78 Eur (keturių šimtų keturių 78 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (404,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 404,78 Eur (keturių šimtų keturių 78 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (404,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovams S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1290,64 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270,72 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270,72 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.