Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Halineta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Halineta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-21400-861/2016 pagal kreditoriaus UAB „Mawi Invest“ pareiškimą skolininkui UAB „Halineta“ dėl teismo įsakymo išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Halineta“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-21400-861/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 9 p. numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismui teismo sprendime (nutartyje) esant padarytai aiškiai teisės normos taikymo klaidai ir šio sprendimo neperžiūrėjus apeliacinio proceso tvarka. Nurodė, kad kreditorius UAB „Mawi Invest“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo reikalavo priteisti iš skolininko UAB „Halineta“ 50 000 Lt skolą, esant nepasibaigusiam skolininko prievolės įvykdymo terminui. Pažymėjo, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo sąmoningai nurodė neteisingą skolininko UAB „Halineta“ adresą Švitrigailos g. 10-24, Vilniuje, kuriuo įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdė. Bendrovė faktiškai vykdo veiklą ir priima korespondenciją adresu Pramonės g. 97, Vilniuje. Apie tai, kad yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 įsakymas civilinėje byloje, pareiškėjas sužinojo tik 2015-07-27, kai lankėsi antstolio V. Č. kontoroje, todėl laikė, kad procesiniai terminai paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra pažeisti. Suinteresuotas asmuo UAB „Mawi Invest“ atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-15 nutartimi pareiškėjo UAB „Halineta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Nurodė, kad teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą skolininkui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Pagal teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo įteikimo tvarką pats skolininkas yra atsakingas už procesinių dokumentų priėmimo užtikrinimą jo Juridinių asmenų registre įregistruotu adresu, o nevykdant šios pareigos, neigiamos pasekmės dėl nesužinojimo laiku apie siunčiamų procesinių dokumentų turinį tenka pačiam šios pareigos nevykdančiam juridiniam asmeniui, nagrinėjamu atveju skolininkui UAB „Halineta“.Teismas sprendė, jog pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog priimdamas ginčijamą įsakymą, teismas neteisingai taikė materialines ar procesines teisės normas. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepaneigia kreditoriaus reikalavimo, dėl kurio išduotas ginčijamas teismo įsakymas, pagrįstumo, tuo pačiu ir nepatvirtina neteisingo bylos išsprendimo, t. y. priimto teismo įsakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Halineta“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-21400-861/2016. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Tarp UAB „Halineta“ ir kreditoriaus UAB „Mawi Invest“ buvo sukurti tik paskoliniai teisiniai santykiai, šalims sudarant 2013-08-13 paskolos sutartį. Pasak pareiškėjo, sudarant trišalę reikalavimų įskaitymų sutartį UAB „Halineta“ ir UAB „Mawi Invest“ sutiko padidinti skolos sumą pagal paskolos sutartį įskaitydami UAB „Neries verslas“ priešpriešinius reikalavimus. Po trišalio reikalavimų įskaitymo susitarimo sudarymo UAB „Halineta“ 47 444,48 Lt (13 740,87 Eur) paskolą, privalo grąžinti iki 2017-12-31. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju kreditorius neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo, nes faktiškai nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas, todėl neatnaujinus proceso ir iš esmės neišsprendus susiklosčiusios teisinės padėties, kreditoriui suteikiama teisė reikalauti neva susiformavusios skolos apmokėjimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-21400-861/2016, nors tokios teisės kreditorius neturi. Suinteresuotas asmuo UAB „Mawi Invest“ atsiliepimo į pareiškėjo UAB „Halineta“ atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nenustatyta pagrindo atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008). Todėl proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Mawi Invest“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „Halineta“ atžvilgiu, civilinės bylos Nr. L2-21400-861/2016. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-28 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Halineta“ kreditoriaus UAB „Mawi Invest“ naudai 13 740,87 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-28) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-08-12 buvo gautas pareiškėjo (skolininko) UAB „Halineta“ prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. L2-21400-861/2016 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog priimdamas ginčijamą įsakymą, teismas neteisingai taikė materialines ar procesines teisės normas, 2016-12-15 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Pareiškėjas UAB „Halineta“, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme, nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą, nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas, nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra nurodęs, kad aiški teisės taikymo klaida kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010). Atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Halineta“ iš esmės grindžia tuo, kad tarp UAB „Halineta“ ir kreditoriaus UAB „Mawi Invest“ buvo sukurti tik paskoliniai teisiniai santykiai, šalims sudarant 2013-08-13 paskolos sutartį. Sudarant trišalę reikalavimų įskaitymų sutartį UAB „Halineta“ ir UAB „Mawi Invest“ sutiko tik padidinti skolos sumą pagal paskolos ,sutartį įskaitydami UAB „Neries verslas“ priešpriešinius reikalavimus. Po trišalio reikalavimų įskaitymo susitarimo sudarymo UAB „Halineta“ 47 444,48 Lt (13 740,87 Eur) paskolą privalo grąžinti iki 2017-12-31. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju kreditorius neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo, nes faktiškai nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas, todėl neatnaujinus proceso ir iš esmės neišsprendus susiklosčiusios teisinės padėties, kreditoriui suteikiama teisė reikalauti neva susiformavusios skolos apmokėjimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-21400-861/2016, nors tokios teisės kreditorius neturi. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.Pažymėtina, jog apeliantas skolos, dėl kurios priteisimo kreditoriaus naudai išduotas teismo įsakymas, iš esmės neginčija, tačiau nurodo, jog skola priteista nepagrįstai, nes jos grąžinimo terminas teismo įsakymo priėmimo dieną nebuvo suėjęs. Kaip matyti iš apelianto procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių, apeliantas pačią skolą ir jos grąžinimo terminą kildina iš 2013-08-13 Paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „Halineta“ ir UAB „Mawi Invest“, bei 2013-08-14 Susitarimo prie 2013-08-13 paskolos sutarties (b. l. 34-35, 36). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš kartu su kreditoriaus UAB „Mawi Invest“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktų dokumentų bei paties 2016-04-28 teismo įsakymo matyti, jog kreditorius į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi ir teismo įsakymas išduotas, remiantis ne 2013-08-13 Paskolos sutartimi, o 2013-08-30 Trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Neries verslas“, UAB „Mawi Invest“ ir UAB „Halineta“ (b. l. 3). Apeliantas bando įtikinti, jog sudarant Trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį UAB „Halineta“ ir UAB „Mawi Invest“ tik sutiko padidinti skolos sumą pagal Paskolos sutartį, jokių kitų, išskyrus paskolinius, teisinių santykių tarp UAB „Halineta“ ir UAB „Mawi Invest“ nebuvo. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog pradinė UAB „Halineta“ skolos suma Trišalėje reikalavimų įskaitymo sutartyje yra nurodoma 45 500 Lt (Trišalės sutarties 3 punktas). Tuo tarpu 2013-08-13 Paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 70 000 Lt dydžio paskolos suteikimo skolininkui UAB „Halineta“, 2013-08-14 Susitarime prie 2013-08-13 paskolos sutarties išdėstant paskolos grąžinimo terminus, t. y. numatant, kad dalis paskolos sumos – 20 000 Lt, grąžinama iki 2014-12-31, 24.00 val., likusi 50 000 Lt dydžio paskolos dalis – iki 2017-12-31 24.00 val. Taigi 2013-08-13 Paskolos sutartyje (taip pat 2013-08-14 Susitarime prie paskolos sutarties) ir 2013-08-30 Trišalėje reikalavimų įskaitymo sutartyje nurodytos apelianto skolinių įsipareigojimų sumos kreditoriui UAB „Mawi Invest“ skiriasi. Be to, iš Trišalės sutarties matyti, jog skolininko UAB „Halineta“ skola kreditoriui UAB „Mawi Invest“ atsirado ne Paskolos sutarties pagrindu, o susidarė už neapmokėtas paslaugas (Trišalės sutarties 3 punktas). Trišalėje reikalavimų įskaitymo sutartyje jokių nuorodų į šalių sudarytą 2013-08-13 Paskolos sutartį nėra. Taigi nustatytos aplinkybės paneigia tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad teismo įsakymas išduotas dėl 50 000 Lt paskolos sumos pagal 2013-08-13 Paskolos sutartį ir 2013-08-14 Susitarimą prie 2013-08-13 paskolos sutarties priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog apeliantas neįrodė, kad priimdamas 2016-04-28 įsakymą, teismas neteisingai taikė materialines ar procesines teisės normas, taip pat nepaneigė kreditoriaus reikalavimo, dėl kurio išduotas ginčijamas teismo įsakymas, pagrįstumo.Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad apelianto išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-21400-861/2016. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.