Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-05-23 · Civilinė byla Nr. e2-807-446/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
e2-807-446/2017
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00455-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
Valstybės įmonės Tytuvėnų miškų urėdijos
Atsakovas
R. N.
Advokatai
Rima Adomonienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-807-446/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00455-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.4 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Tytuvėnų miškų urėdijos ieškinį atsakovui R. N. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Valstybės įmonė Tytuvėnų miškų urėdija teismui pateiktu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašo priteisti iš atsakovo R. N. valstybei 8 270,80 Eur žalą aplinkai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, t. y. valstybei 93 Eur žyminio mokesčio, ieškovei – 200 Eur už advokato padėjėjos pagalbą rengiant ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad R. N. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės Tytuvėnų miškų urėdijos Šiluvos girininkijos Papušinio draustinio miško kvartalo Nr. 908 sklype Nr. 23, tęsdamas nusikalstamą veiką per du kartus nupjovė ir pavogė 7 vnt. žalių drebulės medžių, 15 vnt. žalių beržo medžių ir 1 vnt. sausą eglės medį, iš viso 14,26 kietmetrius medžių, padarydamas Valstybės įmonei Tytuvėnų miškų urėdijai 608,66 Eur turtinę žalą.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-138-471/2016 R. N. buvo pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteistas viešųjų darbų bausme 1 metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 5 d.

Ieškovė Valstybės įmonė Tytuvėnų miškų urėdija ieškinyje nurodo, kad jai padaryta 158,98 Eur turtinė žala atsakovo R. N. yra atlyginta, o 449,68 Eur vertės mediena buvo grąžinta ieškovei dar iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, t. y. visa ieškovei atsakovo nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala yra atlyginta, tačiau nėra atlyginta atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai padaryta žala, kurios dydis yra 8 270,80 Eur, ją ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala, o valstybiniai miškų pareigūnai – kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui.

Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-125/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Paprastai fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-675-219/2015).

Pažymėtina, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išaiškino, kad, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei kitas Lietuvos Respublikos CK ir kitų teisės aktų nuostatas.

Ieškovės Valstybės įmonės Tytuvėnų miškų urėdija pateiktais medienos tūrio (kelmų apmatavimo aktu, biržės taksavimo lapu), žalos dydžio paskaičiavimais (aktais dėl žalos aplinkai ir miško valdytojui), paremtais įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis metodikomis, kuriais paskaičiuotas aplinkai atsakovo R. N. neteisėtais, nusikalstamais veiksmais – vagyste (savavališku kirtimu) padarytos žalos dydis – 8 270,80 Eur, abejoti nėra jokio pagrindo.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Duomenų apie tai, kad atsakovas R. N. savo nusikalstamais veiksmais aplinkai padarytą žalą būtų atlyginęs, byloje nėra, todėl ieškovės Valstybės įmonės Tytuvėnų miškų urėdija reikalavimas priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovės, kaip valstybinio miško valdytojos, paskaičiuotą 8 270,80 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 80 ct) dydžio žalą aplinkai, kurią atsakovas padarė neteisėtai nupjaudamas ir pavogdamas 7 vnt. žalių drebulės medžių, 15 vnt. žalių beržo medžių ir 1 vnt. sausą eglės medį, iš viso 14,26 kietmetrius medžių, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės Valstybės įmonės Tytuvėnų miškų urėdija reikalavimas priteisti valstybei nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo R. N. taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 93 Eur (8 270,80 Eur x 3 procentai x 50 procentų x 75 procentai) dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka yra atleistas, ir 1,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 94,39 Eur priteistina valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Remianstis CPK 98 straipsnio nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – taikomas 2,5 koeficientas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė Valstybės įmonė Tytuvėnų miškų urėdija už ieškinio parengimą jos interesus atstovavusiai, t. y. ieškinį parengusiai advokato padėjėjai Rimai Adomonienei sumokėjo 200 Eur. Kadangi ši suma neviršija Rekomendacijose patvirtinto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai turėtas atstovavimo išlaidas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, iš atsakovo R. N. ieškovei Valstybės įmonei Tytuvėnų miškų urėdija yra priteistina 200 Eur už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262-263 straipsniais ir 428 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 8 270,80 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų 80 ct) žalą aplinkai, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. gegužės 19 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,39 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų (žalą aplinkai valstybei sumokant įmokos kodu 5440, o bylinėjimosi išlaidas sumokant įmokos kodu 5660).

Priteisti iš R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonei Tytuvėnų miškų urėdija, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Vilma Raščiuvienė