Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dianos Labokaitės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. atstovės advokatės R. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-950/2016 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. K. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama padidinti iš atsakovo A. K. nepilnamečiams vaikams - sūnui V. K. ir dukrai E. K. 2010 m. rugsėjo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, priteisiant iš jo po 200 Eur mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad teismo nustatytas išlaikymas po 43,44 Eur (150 Lt) kiekvienam vaikui turi būti padidintas, kadangi nuo 2010 m. iš esmės pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiams vaikams natūraliai augant ir vystantis padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma. Be to, atsakovas išlaikymo tinkamai neteikė, dėl ko susidarė itin didelio dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Nurodė, kad atsakovas nuolat gyvena ir dirba Norvegijoje, jo gaunamas darbo užmokestis siekia 3 000 Eur per mėnesį. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį sutiko išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams padidinti iki 80 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad ieškovė nepateikė vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų apskaičiavimo ar detalizacijos. Jo nuomone, bendra 400 Eur suma vaikų išlaikymui yra nereali, nes nepilnamečiai vaikai yra sveiki, neturi specialiųjų poreikių. Nurodė, kad patenkinus ieškinį, jis netektų savo asmeniniam pragyvenimui skiriamų lėšų, kadangi, nors ir nuolat gyvena Norvegijoje, tačiau yra bedarbis, verčiasi atsitiktinio pobūdžio darbais, nuomojasi būstą, moka komunalinius mokesčius, privalomą draudimą. Jo turtą sudaro tik Norvegijoje įsigytas automobilis, kuris jam būtinas įveikiant didelius atstumus, tačiau patiria išlaidas automobilio draudimui ir kelių mokesčiams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, pakeitė 2010 m. rugsėjo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-120-543/2010, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikui dydį, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis - po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. gruodžio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; priteisė ieškovei iš atsakovo 6 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovo valstybei 11,24 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei surinktais įrodymais, nustatė, jog ginčo šalių nepilnamečių vaikų dėl jų amžiaus, dėl būtinybės lankyti ugdymo įstaigas ir lavinti papildomus gabumus, būtinybės tokio amžiaus nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo yra akivaizdžiai padidėję, kas teismo vertinimu sudaro pagrindą išlaikymo sumas padidinti.Teismas nurodė, kad keičiant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį privaloma įvertinti jų abiejų tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Teismas nustatė, kad ieškovė jokio vertingo nekilnojamojo turto neturi, gauna 800 Eur darbo užmokestį, o objektyvių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nebuvo pateikta. Teismas, įvertinęs netiesioginius įrodymus byloje atsakovas nuolat gyvena Norvegijoje, kurioje bendras pragyvenimo lygis yra itin aukštas ir net keletą kartų viršija bendrąjį pragyvenimo lygį Lietuvje, kad atsakovas nuo 2014 m. balandžio 1 d. Norvegijoje nuomojasi 4 kambarių butą, už jo nuomą mokėdamas 5000 NOK (t. y. 540,00 Eur per mėnesį), kad yra išsimokėtinai įsigijęs automobilį „Opel Insignia 1.8 Edition“, kurio vertė 200 000 NOK (t. y. 21 612,74 Eur), už kurį kiekvieną mėnesį moka 4 109,11 NOK (t. y. 444,00 Eur) dydžio periodines įmokas, kad atsakovas 2014 m. gavo 259 682 NOK (t. y. 28 062 Eur) grynųjų pajamų, kad am atstovaujančiai advokatei byloje už teisines paslaugas sumokėjo 600 Eur, kad nėra duomenų apie atsakovo turimas sveikatos problemas, trukdančias dirbti, apie jo neįgalumą ir kitus išlaikytinius, padarė išvadą, kad atsakovas gauna ne mažesnes pajamas nei 2014 m., todėl įvertinęs jo išlaidas (1 000 Eur/mėn), teismas sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nei yra nustatytas 2010 m. rugsėjo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu.Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui iš esmės atitinka teismų praktikoje orientaciniu laikomą pusė minimalios mėnesinės algos sumą (190 Eur).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovo atstovė prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą ir priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, sumažinti iki 80 Eur kiekvienam vaikui, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 87 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimą;Teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas;Teismas byloje šališkai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas neįvertino, kad 2014 m. turto deklaracijoje buvo nurodyta, jog iš atsakovo buvo atskaičiuota 84 150 NOK, todėl atsakovo gauta grynųjų pinigų sumą 2014 m. buvo 175 532 NOK, o ne 259 682 NOK. Teismas taip pat iš gaunamos sumos neatskaičiavo 11 180 NOK atsakovo sumokėtų palūkanų. Atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus 121 099 NOK vertino kaip įrodymą, patvirtinantį atsakovo gerą turtinę padėtį. Byloje yra rašytinis įrodymas apie atsakovo nuo 2015 m. nutrauktus darbo santykius. Atsakovas nuo 2015 m. neturi nuolatinės darbo vietos ir neturi pastovaus pajamų šaltinio, todėl neturi galimybės pateikti turto deklaracijos. Aukštas pragyvenimo lygis Norvegijoje lemia ir didžiulius mokesčius; Teismas nepagrįstai vertindamas atsakovo turtinę padėtį akcentavo advokatei sumokėtos sumos už teisines paslaugas dydį. Advokatei sumokėtą sumą atsakovas pasiskolino. Kadangi byloje buvo paskelbta atsakovo paieška, bylą jis turėjo vesti per mokamą advokatą. Važinėjimas iš Norvegijos į teismo posėdžius, kurių buvo net trys, atsakovui būtų kainavę žymiai brangiau, pasinaudoti nemokama teisine pagalba atsakovas neturėjo galimybės, nes asmenims deklaravusiems išvykimą iš Lietuvos, nemokama teisinė pagalba neteikiama; Teismas vadovaudamasis orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi neatsižvelgė į tai, kad atsakovui tenka pareiga teikti išlaikymą dviem vaikams, todėl bendra priteista suma viršija mėnesinės algos sumą. Teismas priteisdamas kiekvienam vaikui po 200 Eur išlaikymą, visą vaikų išlaikymo naštą perkėlė atsakovui vienam, ieškovę visiškai atleisdamas nuo pareigos išlaikyti vaikus;Teismas nepagrįstai padidintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Atsiliepime ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinio skundo motyvus deklaratyviais, paremtais teisės aiškinimu, o ne įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliantas A. K. 2017 m. sausio 10 d. pateiktu prašymu prašo prie bylos prijungti naują įrodymą: 2016-10-18 pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2016-376-PD)-67. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu naują įrodymą atsisakytina priimti, kadangi jis gautas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, apeliantas jo pateikimo būtinumo neargumentavo, be to, pateiktas įrodymas nei paneigia, nei patvirtina apeliacinio skundo argumentų.

Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių

Byloje nustatyta, kad 2010-09-16 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo nutraukta ieškovės D. K. ir atsakovo A. K. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, atsakovas A. K. įsipareigojo nepilnamečių vaikų - sūnaus V. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros E. K. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti 43,44 Eur (150,00 Lt) dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui. Nors ieškovė D. K. nepateikė preliminaraus nepilnamečių vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų paskaičiavimo ar kitokios tokių išlaidų detalizacijos, tačiau akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus šešeriems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiams vaikams natūraliai augant ir vystantis padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje priteisto nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymo po 43,44 Eur kas mėnesį jų būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2016-07-01 minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 380,00 Eur. Pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 190,00 Eur, iš esmės atitinka ieškovės D. K. prašomą padidinti nepilnamečiams vaikams teiktino mėnesinio išlaikymo sumos dydį - 200,00 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į atsižvelgiant ir į abiejų ginčo šalių nepilnamečių vaikų amžių, augančius poreikius stiprinti sveikatą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigas ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui ir kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų - V. K. ir E. K. - poreikius.

Dėl šalių turtinės padėties įvertinimo

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12). Ji dirba UAB „Norfos Mažmena“, jos gaunamas darbo užmokestis apie 800,00 Eur per mėnesį. (b. l. 86). Atsakovas A. K. Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Iš byloje pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas A. K. nuolat gyvena Norvegijoje. Jis nuo 2014-04-01 Norvegijoje nuomojasi 4 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą moka 5000 NOK (t.y. 540,00 Eur) per mėnesį (b. l. 43-53). A. K. taip pat yra išsimokėtinai įsigijęs automobilį „Opel Insignia 1.8 Edition“, kurio vertė - 200000,00 NOK (t.y. 21612,74 Eur). Už nurodytą automobilį atsakovas kiekvieną mėnesį moka 4109,11 NOK (t.y. 444,00 Eur) dydžio periodines įmokas (b. l. 60-62). Pateikta mokesčių deklaracija už 2014 m. liudija, kad nurodytu laikotarpiu (t.y. 2014 m.), A. K. gavo 259682,00 NOK (t.y. 28062,00 Eur) grynųjų pajamų (b. l. 57-59). Duomenų apie tai, kad A. K. turėtų sveikatos problemų, trukdančių dirbti, ar būtų neįgalus, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas A. K. pagal savo turtinę padėtį gali teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, negu nustatyta 2010 m. rugsėjo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, t.y. po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė jo gautą 2014 metais grynųjų pinigų sumą, nes iš 259 682,00 NOK buvo atskaičiuota 84 150 NOK (atsiskaitymai, susiję su darbo pajamomis), todėl jo gauta 2014 m. grynųjų pinigų suma buvo 175 532 NOK. Taip pat teismas iš šios sumos neatskaičiavo 11 180 NOK atsakovo sumokėtų palūkanų, skolos, kito kapitalo išlaidų ir atsiskaitymo, o turimus kreditorinius įsipareigojimus, kurie siekia 121 099 NOK nepagrįstai vertino, kaip įrodymą, patvirtinantį gerą turtinę padėtį, nes apelianto nuomone, turimi kreditoriniai įsipareigojimai apsunkina jo turtinę padėtį.Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2015 metų neturi nuolatinės darbo vietos ir kitaip vertina savo turtinę padėtį, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau tai nepaneigia jo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tokio dydžio, kuris užtikrintų būtiniausių poreikių patenkinimą, t.y. po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, nes apelianto nuomone, padidintas išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė D. K. su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 16 d., todėl pirmosios instancijos teismas padidintą išlaikymą pagrįstai priteisė nuo šios datos, nes pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.