- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-73-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48324-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Jurbarko rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinus 1/3, galutinė bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir bausmės atlikimo pradžią A. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.
Į bausmės atlikimo laiką A. K. įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. spalio 13d. iki 2016m. spalio 15 d.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – tris metus uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Priteista iš A. K. J. K. 4 500Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500Eur bylinėjimosi išlaidų, viso 5 000 Eur.
Priteista iš A. K. L. K. 5 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ J. K. 3 259 Eur padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ L. K. 2 500 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad jis, apsvaigęs nuo alkoholio, 2016m.spalio 12d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 26, vairuodamas R. P. priklausantį automobilį ,,Volkswagen Sharan“,v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,127,129 punktų reikalavimus, tai yra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, nebuvo atidus ir dėmesingas, gyvenvietės ribose važiuodamas 53 km/h greičiu, nakties metu, esant ribotam matomumui, vairuodamas automobilį ne mažiau 21 sekundę, nestebėjo kelio aplinkos, laiku nepastebėjo kelio važiuojamojoje dalyje buvusio dviratininko K. K. ir jį kliudydamas automobiliu mirtinai sužalojo.Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai, priimdami A. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas šiam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo ankstesnius teistumus, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir padarė išvadą, kad apeliantui skirtina sankcijoje numatytą bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis mažesnis negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Visos įvertinos aplinkybės teismui nesudarė pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl paminėtų aplinkybių nematė ir BK 75 straipsnio taikymo pagrindų. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, taikyti jam BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių, kad jis visiškai pripažino kaltę, pagal galimybes atlygino dalį žalos, sutiko su civiliniais ieškiniais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jam, grįžusiam iš laisvės atėmimo vietos, buvo sunku susirasti nuolatinį darbą, iki to jis dirbo pavienius darbus pas gyventojus, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai. Nurodo, kad teismas įvertino aplinkybę, kas eismo įvykį įtakojo ir paties žuvusiojo KET pažeidimai, nes jis važiavo dviračiu neblaivus, tamsiu paros metu be šviesą atspindinčios liemenės, tačiau neįvertino dar svarbesnės aplinkybės – kad susidūrimas vyko apelianto važiuojamosios dalies pusėje, nes dviratininkas išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą. Prašo atsižvelgti, kad jis turi darbą ir greitu laiku galės atlyginti padarytą žalą, ko negalės padaryti būdamas pataisos namuose, ir toks teismo sprendimas netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo pakenks ne tik paties apelianto, bet ir nukentėjusiųjų asmenų interesams. Patys nukentėjusieji, suprasdami šią aplinkybę, prašė teismo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. A. K. nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi šeimą ir augina bei išlaiko nepilnamečius vaikus, kad pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes.
6.1. Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, teismui privalu vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat būtina atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos, skiriant bausmes, nuostatas. BK 61 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Esant dviem nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, įvertinus kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 54 str. 2 d.), A. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos vertinimu, paskirta bausmė savo dydžiu nėra per griežta, atitinka jo asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistajam teismas teisingai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu.
6.2 Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Taigi, nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai, dar kruopščiau įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos.
6.3. A. K. anksčiau yra teistas už tyčinį labai sunkų nusikaltimą, buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos prieš terminą, tačiau dėl netinkamo elgesio grąžintas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus tik keliems mėnesiams po išėjimo iš pataisos įstaigos, teistumui neišnykus, kas rodo nuteistojo polinkį pažeidinėti įstatymus. Nors šiuo nuosprendžiu A. K. nuteistas už neatsargų nusikaltimą, tačiau aplinkybė, kad jis, būdamas girtas, kai po įvykio jo kraujyje nustatyta 2,97 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumas), vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, taip sukeldamas realią grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rodo jo neatsakingumą ir nenorą paisyti nustatytų taisyklių. Apeliaciniame skunde A. K. teigia, kad jau daugiau jis nenusikals, dirbs, atlygins padarytą žalą, nevartos alkoholio, tačiau kaip matyti iš jo elgesio iki nusikaltimo padarymo, jis nerodė noro pasitaisyti, nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu. Apylinkės teismas pagrįstai iš A. K. darbovietės pateiktų duomenų nelaikė pakankamai patikimais, nes 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikta pažyma patvirtina, jog A. K. bendrovėje dirba nuo šios dienos (t. 3, b. l. 43), ir tą pačią, pirmą nuteistojo darbo dieną, bendrovės direktorius teismui pateikia rekomendaciją, kurioje A. K. apibūdinamas kaip darbus atliekantis nepriekaištingai, pareigingas, sąžiningas, tarnybinių nuobaudų neturintis asmuo (t. 3, b. l. 45).
6.4. Negalima sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prisipažinimą padarius nusikaltimą, susitarimą su nukentėjusiaisiais dėl turtinės žalos atlyginimo. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino tai, kad nuteistasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad dalinai atlygino padarytą žalą, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios įtakojo mažesnės už sankcijos vidurkis bausmės paskyrimą. Tačiau kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nurodytos aplinkybės, esant prieš tai išdėstytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos šeiminės aplinkybės ir tai, kad jis jau turi darbą ir galės greičiau nukentėjusiems atlyginti padarytą žalą, nei atlikdamas realią bausmę, nelaikytinos prioritetinėmis ir leidžiančiomis spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam taikymo. Įvertinus nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pasekmes, apelianto asmenybę, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tiek nuteistojo šeimos bei nukentėjusiųjų interesai dėl skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės gali nukentėti labiau nei visuomenės interesai.
7. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, ir padarė teisingą išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį A. K. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.