Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-147-891/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
1S-147-891/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48324-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-147-891/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48324-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 59-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. (toliau ir – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. vasario 20 d., pabaiga – 2021 m. birželio 18 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2019 m. spalio 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. balandžio 9 d. buvo 1 metai 2 mėnesiai ir 9 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-49 (toliau ir – nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Lygtinio paleidimo atveju Komisija siūlė teismui nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi Komisijos nutarimo nepatvirtino. Pirmiausia, apylinkės teismas konstatavo, kad A. K. atitinka formaliuosius įstatyme nustatytus kriterijus, kuriems esant galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pabrėžė, kad Komisija, taikydama A. K. lygtinį paleidimą, nepagrįstai rėmėsi BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes A. K. nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija 6 metų laisvės atėmimo, todėl spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo vadovavosi tinkamu, tai yra BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas minėtoje nutartyje teigiamai įvertino A. K. elgesį, įskaitant darbą, bausmės atlikimo metu, tam tikrų socialinių ryšių palaikymą, tačiau sprendė, kad priešingai nei konstatuojama Komisijos nutarime, įvertinus visas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo įsitikinimu, kad minėtoje nutartyje aptartos aplinkybės, susijusios su A. K. gyvenimo stiliumi, jo emocine gerove, mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis, šiuo metu vis dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistasis A. K. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra jam taikymo.

5. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino jo asmenybę, sprendimą priėmė aiškiai nukrypdamas nuo šiuo metu formuojamos teismų praktikos, dėl ko skundžiama nutartis yra nepagrįsta bei naikintina. Nuteistasis pažymi, kad jis prašė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tai yra su paleistam nuteistajam taikytinu suvaržymu, jo visiška kontrole, nors jo atžvilgiu jau galima taikyti lygtinį paleidimą ir be intensyvios priežiūros (yra atlikęs reikiamą bausmės dalį). Taip pat teigia, kad jis jau dabar nėra izoliuotas nuo visuomenės, nes bausmę atlieka be sargybos būryje ne pataisos įstaigoje, todėl neizoliuoto asmens pakartotinas izoliavimas be jokių pagrindų neturi jokios teisinės galios. A. K. skunde taip pat tvirtina, kad nagrinėjamu atveju negalima remtis vien psichologo padarytomis nepagrįstomis išvadomis socialinio tyrimo aspektu. Anot nuteistojo, jis lanko ir lankė jam nustatytus kursus, vykdo socialinės reabilitacijos priemones, o jo požiūris į alkoholinių gėrimų vartojimą yra neigiamas, todėl vien tarpusavio santykių su psichologe išreiškimas socialinio tyrimo išvadoje ir jos asmeninis suinteresuotumas jam pakenkti dėl išreikštos nuomonės, negali būti priežastimi netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nuteistojo įsitikinimu, vertinant teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais jo asmenybės pokyčiais neturėtų kilti, nes jis vykdo rekomendacijas, numatytas socialinės reabilitacijos plane, neturi nuobaudų, turi darbą bei profesiją, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama probacijai atlikti, ką pagrįstai įvertino Komisija. Be to, jis jau dabar kasdien gyvena tarp visuomenės atstovų, todėl teigti, kad jis yra pavojingas bei turi būti izoliuotas yra neteisinga. Nuteistojo manymu, jis pasiekė būtinąją pažangą ir juo galima pasitikėti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų (kurias A. K. atitinka), bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo A. K. Socialinio tyrimo išvadoje (teikimo b. l. 8-15) konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 48 balais, kas yra artimesnis žemesnei vidutinės rizikos ribai rezultatas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo ankstesnio vertinimo A. K. nusikalstamo elgesio rizikos balai nepakito. Taip pat pažymėtina, kad didesnę dalį, tai yra net 38 balus, pakartotinio A. K. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys A. K. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, alkoholio vartojimas, problemų identifikavimo stoka, turi finansinių įsiskolinimų/ieškinių, žemas savi-veiksmingumas, požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą bei visuomenę.

9. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. K. nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos alkoholio vartojimas – nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ankstesnį labai sunkų nusikaltimą jis taip pat įvykdė alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Be to, nurodyta, kad A. K. alkoholį yra vartojęs ir pirmosios bausmės atlikimo metu laisvės atėmimo įstaigoje, dėl ko buvo baustas ir turėjęs nuobaudų, taip pat ir lygtinio paleidimo metu (yra pažeidęs probacijos sąlygą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų). Kaip matyti iš minėtos išvados, A. K. neneigia, kad dėl alkoholio vartojimo jam kyla problemų su teisėsauga. Kad jo požiūris į alkoholinių gėrimų vartojimą yra neigiamas, jis nurodo ir savo skunde. Taip pat iš minėtos išvados matyti, kad šios bausmės atlikimo metu A. K. nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. dalyvavo iki reabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo atvejai nenustatyti. Kita vertus, toje pačioje išvadoje pažymėta, kad A. K. nepanoro dalyvauti ilgalaikėje reabilitacijos programoje, nuteistasis turi žinių dėl alkoholio vartojimo žalos pasekmių suvokimui stoką, pasekmes linkęs vertinti kaip neigiamą patyrimą sau pačiam, geba susieti savo nusikalstamą elgesį su alkoholio vartojimu, tačiau nemano, kad jo alkoholio vartojimo įpročiai yra (buvo) probleminiai, taip pat deklaruoja kritišką požiūrį į savipagalbos grupių „Anoniminiai alkoholikai“ užsiėmimus, taip pat kitoms terapinį poveikį turinčioms intervencijoms, interviu metu (2019 m. spalio 25 d.) yra teigęs, kad ir esant įpareigojimams lankyti savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus ateityje, atsisakys juos lankyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad po paskutinio jo svarstymo Komisijoje, iki pakartotinio svarstymo, A. K. buvo pateiktos rekomendacijos, tarp kurių ir rekomendacija dalyvauti Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupių veikloje, tačiau per beveik 6 mėnesius A. K. rekomendacijos neįgyvendino (reabilitacijos programoje nedalyvavo). Taigi, esant tokiems duomenims, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. nevisiškai suvokia, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti alkoholio vartojimas jo elgesiui. Be to, nors šios bausmės atlikimo metu A. K. alkoholio vartojimo faktų neužfiksuota, tačiau ankstesnis sistemingas ir žalingas alkoholio vartojimas, A. K. kritiškas požiūris į galimą pagalbą sprendžiant jo turimą problemą, Komisijos rekomendacijų ignoravimas ir motyvacijos stoka teismui kelia pagrįstų abejonių dėl A. K. gebėjimo būnant laisvėje kontroliuoti polinkį alkoholiniams gėrimams, kurių vartojimas glaudžiai sietinas su jo nusikalstamomis veikomis, ir siekti, jog ateityje ši problema nepasikartotų ar būtų minimizuota. Šią abejonę dar labiau sustiprina Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, jog A. K. išėjęs į laisvę gyventų vienas ir kad nedideliu atstumu nuo jo būsimos gyvenamosios vietos galimai nelegaliai prekiaujama alkoholiu. Taigi nuteistojo gyvenimo sąlygos taip pat nebūtų apsauginis veiksnys.

10. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis A. K. stokoja gebėjimų įžvelgti ir suprasti savo nusikalstamo elgesio priežasčių bei aplinkybių sąsajas su paties veikimu (ar neveikimu), linkęs racionalizuoti praeities nusikalstamumo aplinkybes bei minimizuoti savo indėlį, pernelyg pasitiki savo gebėjimais ateityje atsispirti negatyviam poveikiui, geba atpažinti praeities socialinius veiksnius, kurie turėjo įtakos nusikalstamumui, tačiau anksčiau nebuvo atidus situacijoms, kurios lėmė sąlygas (priežastis) nusikalsti. Nuteistojo ankstesnis gyvenimo būdas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikę aplinkos faktoriai, sietini su asmens nusikalstamo elgesio istorija, gali būti aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikai ir jos valdymui. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę Socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad A. K. savi-veiksmingumas žemas, kai kuriose situacijose jam būdingas nepasitikėjimas savimi, kas gali sudaryti sąlygas paklusti kitų asmenų poveikiui. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija keliama prielaida, kad A. K. emocinės gerovės problemos glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika, jų nesprendimas, abejingas ar pasyvus požiūris į kylančius sunkumus didintų jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Dėl nuteistojo mąstymo ir elgsenos pažymima, kad ši sritis (linkęs leisti įvykiams klostytis sava eiga, pernelyg pasikliauna sėkmės tikimybe, minimizuoja problemas) yra aktualus veiksnys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Taigi, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, aplinkybės, susijusios su A. K. gyvenimo stiliumi, jo emocine gerove, mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis, šiuo metu vis dar leidžia abejoti dėl galimybės toliau taisyti A. K. neizoliuotą nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje A. K. iš tikrųjų sugebės elgtis tinkamai ir teisėtais būdais spręsti iškilsiančias problemas. Nuteistojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju negalima remtis psichologo padarytomis išvadomis socialinio tyrimo aspektu, nes, anot jo, psichologė yra suinteresuota jam pakenkti dėl jo išreikštos nuomonės, yra visiškai nepagrįsti. Jokių objektyvių duomenų, kad A. K. Socialinio tyrimo išvadą surašiusi Resocializacijos skyriaus specialistė norėtų kažkaip pakenkti A. K., turėtų asmeninį suinteresuotumą pateikti neteisingus duomenis apie A. K., nei asmens, nei teikimo bylose nėra, tokių duomenų nenustatė ir A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nagrinėję apylinkės ir apygardos teismai.

11. Priešingai nei nuteistasis teigia skunde, apylinkės teismas objektyviai įvertino jo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Komisijos nutarime, Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai A. K. charakterizuojančius duomenis. Iš teismo nutarties matyti, kad išsamiai buvo įvertintas A. K. elgesys bausmės atlikimo metu (režimo reikalavimų laikymasis, priteistų ieškinių mokėjimas ir pan.), įskaitant darbą, tam tikrų socialinių ryšių palaikymą, tai yra teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai ir į tai buvo atsižvelgta priimant sprendimą. Be to, nuteistasis skunde nevisiškai pagrįstai teigia, kad jis vykdo rekomendacijas, numatytas socialinės reabilitacijos plane. Iš asmens bylos matyti, kad 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 59-235 Komisija nutarė netaikyti A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei pataisos įstaigai ir A. K. pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti reabilitacijos programose – Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupių veikloje iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; pradėti savarankiškai dengti priteistą ieškinį. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, per beveik 6 mėnesių laikotarpį iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. K. Komisijos rekomendacijų neįgyvendino. A. K. Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimų nelankė bei lankymo galimybėmis nesidomėjo, jo savanoriškas 20 € pervedimas civilinio ieškinio dengimui vertintinas tik kaip formalus veiksmas, o ne nuoširdus siekis atlyginti padarytą žalą. Tai leidžia manyti, kad nuteistasis nėra motyvuotas spręsti problemų, susijusių su aktualiu kriminogeninių veiksnių valdymu ir vis dar patiria sunkumų orientuotis į savęs realizavimą dabartinėje socialinėje aplinkoje, į savo resocializacijos bei integracijos procesą.

12. Aptartos Socialinio tyrimo išvados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. yra visiškai suprantamas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad Komisija nebuvo vieninga spręsdama dėl A. K. taikytino lygtinio paleidimo – net du komisijos nariai buvo prieš A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad A. K. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, kad pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Juolab, kai jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidė probacijos sąlygas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atitinkamu laiku būti namuose, laikytis elektroninės stebėjimo tvarkos, dėl ko buvo grąžintas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, o vos išėjęs į laisvę (po kelių mėnesių nuo išėjimo iš pataisos įstaigos) vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi, A. K. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos integruotis į visuomenę, gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad A. K. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys