- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- T-499-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48324-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. vasario 20 d., pabaiga – 2021 m. birželio 18 d., pusė bausmės atlikta 2019 m. spalio 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. balandžio 9 d. – 1 metai 2 mėnesiai ir 9 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-49 nutarė taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Komisija priėmė tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad A. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika yra vidutinė (48 balai), jis bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas, nuteistojo nuostatos į priežiūrą teigiamos, jis moka priteistus ieškinius ir dirba, be to, A. K. suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 59-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. nepatvirtinamas.
Visų pirma pasakytina, kad Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 59-49 neteisingai nurodytas teisinis pagrindas, pagal kurį taikomas A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šiame nutarime nurodyta, kad vadovaujamasi BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu (nuteistieji faktiškai atliko pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus). Šiuo atveju A. K. buvo paskirta mažesnė, nei šešeri metai, laisvės atėmimo bausmė, todėl Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 59-49 turėjo būti vadovaujamasi BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu (nuteistieji faktiškai atliko vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų). Taigi teismas, spręsdamas dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujasi BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.
A. K. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą, nes jis yra atlikęs daugiau kaip vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, nuteistasis pateikė prašymą lygtinai jį paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 59-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Iš A. K. asmens byloje esančios 2020 m. balandžio 3 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-42 ir kitų bylos duomenų matyti, kad A. K. atlieka pataisos įstaigoje bausmę paprastosios grupės sąlygomis, nepažeidė režimo reikalavimų, nebuvo baustas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose; vieną kartą (2019 m. lapkričio 12 d.) skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose; jis bausmės atlikimo metu dirba (įsidarbino nuo 2018 m. spalio 4 d.); nuo 2020 m. vasario 5 d. A. K. suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų; nuteistasis palaiko ryšius su seserimi; būdamas laisvėje, jis turėtų gyvenamąją vietą seseriai priklausančiame bute, taip pat galėtų įsidarbinti skardininku. Teismas teigiamai vertina aptartą A. K. elgesį, įskaitant darbą, bausmės atlikimo metu, tam tikrų socialinių ryšių palaikymą, tačiau, priešingai nei konstatuojama minėtame nutarime, įvertinus visas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas daro tokią išvadą visų pirma atsižvelgdamas į A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pirmą kartą vertinant nuteistąjį, buvo nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo 29 balai (2019 m. birželio 11 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-104) (asmens bylos I dalis, l. 25–30). 2019 m. lapkričio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-205 užfiksuota, kad A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žymiai padidėjo – iki 48 balų (asmens bylos I dalis, l. 47–53). Pagal paskutinį nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą, kuris buvo atliktas prieš sprendžiant dėl šiuo metu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybės, ši A. K. rizika išliko ta pati, t. y. 48 balai (2020 m. balandžio 3 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-42) (teikimo l. 8–15). Taigi dabartinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, palyginus su prieš tai buvusia, nė kiek nesumažėjo. Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į nustatytą tą patį A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis daro pažangą (jo elgesyje nustatyti esminiai pokyčiai), kuri leistų sumažinti tokią riziką. Be to, itin didelę dalį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sudaro dinaminiai veiksniai (sudaro net 38 balus iš 48 balų, t. y. daugiau kaip tris ketvirtadalius), kurie gali būti mažinami ir į kurių mažinimą yra nukreiptos elgesio koregavimo priemonės. Taigi A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas didele dalimi priklauso būtent nuo paties nuteistojo valios. Todėl vien tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nepažeidė režimo reikalavimų, buvo vieną kartą skatintas, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab kiekvieno nuteistojo pareiga bausmės atlikimo vietoje elgtis tinkamai, pagal taisykles.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K., būtina įvertinti nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Iš teismui pateiktos nuteistojo A. K. asmens bylos medžiagos matyti, kad jis atlieka 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad jis savo veiksmais sukėlė sunkias negrįžtamas pasekmes (vairuodamas automobilį, nors jam tokia teisė buvo atimta, atėmė gyvybę kitam žmogui). Be to, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nustatyta, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus (asmens bylos I dalis, l. 5–9). Svarbu ir tai, kad prieš tai nuteistasis jau buvo teistas vieną kartą už BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymą; A. K. buvo taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino teismo pasitikėjimo ir dėl savo elgesio buvo grąžintas atlikti likusios bausmės. Šiame kontekste vertintinas nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą. Iš 2020 m. balandžio 3 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-42 matyti, kad bausmės atlikimo metu A. K. nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. dalyvavo iki reabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, tačiau ilgalaikėje reabilitacijos programoje dalyvauti nepanoro. Nuteistasis turi žinių dėl alkoholio vartojimo žalos, pasekmių suvokimui stoką; pasekmes linkęs vertinti kaip neigiamą patyrimą sau pačiam; geba susieti savo nusikalstamą elgesį su alkoholio vartojimu, tačiau nemano, kad jo alkoholio vartojimo įpročiai yra (buvo) probleminiai. Reikšminga ir tai, kad A. K. deklaruoja kritišką požiūrį į savipagalbos grupių „Anoniminiai alkoholikai“ užsiėmimus, taip pat kitoms terapinį poveikį turinčioms intervencijoms. Taigi galima daryti išvadą, kad A. K. praeityje turėjo problemų su alkoholio vartojimu, tačiau jis nevisiškai suvokia, kokias neigiamas pasekmes tai gali sukelti jo elgesiui. Be to, jo kritiškas požiūris į galimą pagalbą sprendžiant nuteistojo turimą problemą rodo, kad jis nesiekia, jog būtų padedama, kad ateityje nepasikartotų problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, ar jos bent būtų minimizuotos. Tokia nuteistojo pozicija teismo vertinama neigiamai. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Komisija, 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 59-235 netaikydama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, A. K. rekomendavo dalyvauti Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (asmens bylos I dalis, l. 54–58). Kita vertus, dabartiniu metu svarstant šį klausimą, nenustatyta, kad nuteistasis ėmėsi priemonių atsižvelgti į Komisijos rekomendaciją, t. y. tai rodo jo ignoravimą aptariamu klausimu.
Negalima ignoruoti ir kitų 2020 m. balandžio 3 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-42 nurodytų aplinkybių. Nuteistasis stokoja gebėjimų įžvelgti ir suprasti savo nusikalstamo elgesio priežasčių bei aplinkybių sąsajas su paties veikimu (ar neveikimu), linkęs racionalizuoti praeities nusikalstamumo aplinkybes bei minimizuoti savo indėlį; A. K. pernelyg pasitiki savo gebėjimais ateityje atsispirti negatyviam poveikiui; jis geba atpažinti praeities socialinius veiksnius, kurie turėjo įtakos nusikalstamumui, tačiau anksčiau nebuvo atidus situacijoms, kurios lėmė sąlygas (priežastis) nusikalsti. Taigi nuteistojo ankstesnis gyvenimo būdas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikę aplinkos faktoriai, sietini su asmens nusikalstamo elgesio istorija, gali būti aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikai ir jos valdymui. Atkreiptinas dėmesys į A. K. emocinę gerovę. Nustatyta, kad nuteistasis linkęs socialiai izoliuotis, yra nusivylęs santykiais su kitais žmonėmis, vengia jų ir neieško kontakto (taip pat užfiksuota, kad nuteistasis iš šeimos narių palaiko ryšį tik su savo seserimi, tačiau nebando ieškoti ryšių su savo vaikais); ypač linkęs riboti savo bendravimą, keičiantis gyvenimo situacijoms, jam reikia ilgesnio laiko adaptuotis prie jų; A. K. savivertė pažeminta, jis turi sunkumų pasirūpinti savimi ir aplinka, turi polinkį neigti jausmus ir dėl jų kylančius sunkumus, o juos įveikti asocialiu elgesiu; priežiūros sąlygose nuteistasis geba įprastomis socialinėmis normomis palaikyti savo galios jausmą, efektyviai funkcionuoti. Minėtos A. K. emocinės gerovės problemos glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika, jų nesprendimas, abejingas ar pasyvus požiūris į kylančius sunkumus didintų jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Taip pat nustatyta, kad A. K. tarpasmeniniai įgūdžiai gana socializuoti. Kita vertus, užfiksuota, kad nuteistasis pokalbio metu linkęs pertraukti, į jam užduodamus nepatogius klausimus reaguoja impulsyviai, vengia atsakyti, be to, pokalbio metu linkęs dominuoti. A. K. supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau ignoruoja savo klaidas ir racionalizuoja savo pasekmes; tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip ją supranta, kaip jo elgesys prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; nuteistasis labiau orientuotas į trumpalaikę naudą, nei susitelkęs į ilgalaikius sprendimus. A. K. turi streso įveikos sunkumų, žemą savęs vertinimą, o juos bando kompensuoti vartodamas alkoholį. Nuteistojo samprotavimai, išsikelti tikslai sietini su tęstine darbine veikla, tačiau pasigendama konkretumo, kokiomis priemonėmis ir būdais spręstų galinčias kilti problemas (finansines, šeimines ar paties elgesio). A. K. mąstymo ir elgesio sritis (linkęs leisti įvykiams klostytis sava eiga, pernelyg pasikliauna sėkmės tikimybe, minimizuoja problemas) taip pat yra aktyvus veiksnys pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikai.
Remiantis A. K. nuostatomis, jis stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis, nesilaikyti subkultūros, tačiau iš dalies pritaria jai dėl asmeninio komforto bausmės atlikimo metu. Nuteistasis vis dar patiria sunkumų dėl asmeninės atsakomybės ir kaltės priėmimo savo nusikalstamame patyrime; jo požiūris į tam tikras nusikalstamas veikas kritiškas, tačiau linkęs kai kurias nusikalstamas veikas (plačiąja prasme) racionalizuoti.
Anksčiau apartos aplinkybės, susijusios su A. K. gyvenimo stiliumi, jo emocine gerove, mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis, šiuo metu vis dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Komisija, 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-49 nutardama taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. K., nurodė, kad nuteistasis moka civilinius ieškinius, o jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad, remiantis 2020 m. balandžio 3 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-42, A. K. pagal paties pateiktus rašytinius prašymus atliko du pervedimus po 10 Eur (2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. kovo 24 d.). Taigi nuteistasis savo iniciatyva sumokėjo simbolines pinigų sumas. Be to, A. K. suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų dar tik trumpą laiką, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d. Minėtos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad yra pakankamas pagrindas taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes (A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, asmenybę apibūdinančius duomenis, elgesį iki laisvės atėmimo atlikimo ir jos atlikimo metu, turimas nuostatas, mąstymą ir emocinę gerovę, socialinius ryšius, galimybes adaptuotis laisvėje ir kt.), konstatuoja, kad dabartiniu metu A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra negalimas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kadangi šiuo metu negalima daryti išvados, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 59-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. nepatvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. nepatvirtinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.