- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-07
- Bylos Nr.
- T-871-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48324-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 59-130 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. K. paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. sulaikymo laikas nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 15 d. (dvi dienos). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
Bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. vasario 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. birželio 18 d., 1/3 dalį bausmės nuteistasis atliko – 2019 m. kovo 28 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. birželio 27 d. – 1 metai 11 mėnesių 22 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 59-130 nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Komisija atsižvelgdama į žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 29 balai, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis neturėjimą, mąstymą ir elgesį, demonstruojamą socialiai priimtiną elgseną, bausmės atlikimo metu nestebėta nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimų ar smurtinio elgesio, nuostatas - neišreiškia diskriminacinių, kriminalinę subkultūrą, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, prisiima atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, gailisi, sutinka su priežiūros sąlygomis, šiuo metu stebimus nuteistojo daromus ganėtinus pokyčius, siekiant išvengti pakartotinos nusikalstamos veiklos galimybės, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę (nuteistasis nebaustas), motyvaciją dirbti, turimą darbo patirtį ir turimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, taip pat turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, padarė išvadą, jog lygtinai paleistas A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisija lygtinio paleidimo atveju pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui siūlo nustatyti A. K. šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021 m. birželio 18 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021 m. birželio 18 d.
Prokuroro atsiliepimo negauta.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.
A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. K. Komisijai pristatomas pirmą kartą, praeityje teistas vieną kartą. Amžius pirmojo teistumo metu – 35 metai. Šiuo metu A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už neatsargaus nusikaltimo, susijusio su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusio žmogaus mirtį, padarymą. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, apsvaigimas nuo alkoholio menkina nuteistojo savikontrolę, problemų sprendimo įgūdžių taikymo galimybes. Praeityje paleistas lygtinai po pirmos laisvės atėmimo bausmės A. K. pažeidė probacijos sąlygas, vieną iš jų - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dėl ko buvo grąžintas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. 2013 m. dėl vairavimo išgėrus prarado teisę vairuoti transporto priemones, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis sukėlė mirtimi pasibaigusį autoįvykį. Pats nuteistasis pagrindine priežastimi skatinančia nusikalsti įvardina alkoholį ir neneigia, kad dėl alkoholio vartojimo jam kyla bėdų su teisėtvarka. Tačiau nuteistasis alkoholio vartojimo žalą suvokia tik kaip vartojančiam asmeniui kylančias problemas, jis negeba apibūdinti alkoholio vartojimo dažnumo, teigia, kad dažniausiai gerdavo alų, jo išgėrus daugiau, gerdavo ir degtinę. Nors bausmės atlikimo metu nėra fiksuota alkoholio vartojimo atvejų, tačiau nuteistojo nusikalstama veikla sietina su alkoholio vartojimu ir jo pasėkoje pasireiškiančiu impulsyviu, neapgalvotu elgesiu, smurtu. Bausmės atlikimo laikotarpiu A. K. nebaigė psichoedukacinės programos „Įžanginė grupė“, skirtos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, nelanko Anoniminių alkoholikų susirinkimų. Būdamas laisvėje A. K. taip pat nėra bandęs gydytis nuo žalingo alkoholio vartojimo. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. K. savo alkoholio vartojimo įpročių nevertina kaip pakankamai rimtų, galinčių sukelti žalą ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, jis visiškai nededa pastangų pakeisti savo elgesį, kas teismui kelia pagrįstų abejonių dėl A. K. motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Tuo pačiu nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad A. K. iš esmės pakeitė savo elgesio nuostatas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Čia pažymėtina, kad žalingas alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių nuteistojo nusikalstamo elgesio veiksnių, žalingo alkoholio vartojimo problemos glaudžiai sietinos su žalos sau ir kitiems padarymu, nesigydymas ir tolesnis vartojimas didintų jo nusikalstamumo riziką ateityje.
Nuteistojo A. K. socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, jis demonstruoja socialiai priimtiną elgseną, bausmės atlikimo metu nestebėti nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys, narkotinių medžiagų vartojimo atvejai. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad A. K. linkęs socialiai izoliuotis, yra nusivylęs santykiais su kitais žmonėmis, vengia jų, ypač riboja savo bendravimą keičiantis gyvenimo situacijoms, jam reikia ilgesnio laiko adaptuotis prie jų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija liudija apie pažemintą jo savivertę, prastą saviveiksmingumą, sunkumus brandžiai pasirūpinti savimi bei savo aplinka, polinkį neigti jausmus, dėl jų kylančius sunkumus, juos išveikti asocialiu elgesiu. Nors nuteistasis nėra bandęs savęs žaloti ar žudytis ir šiuo metu suicidinių minčių ar ketinimų neišreiškia, tačiau neneigia praeityje turėjęs minčių nusižudyti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistajam sunku atpažinti kylančias ir jo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčias problemas, lanksčiai jas spręsti, numatyti galimas savo elgesio pasekmes, pasimokyti iš savo patirties, klaidų, jis linkęs elgtis impulsyviai, pasiduoti kitų įtakai. A. K. apskritai palaiko visuomenės vertybes ir normas, supranta įstatymų, elgesio suvaržymų reikalingumą tvarkos visuomenėje palaikymo labui, tačiau šiomis nuostatomis jam nepavyksta visuotinai vadovautis. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimui laisvėje ir gali sėkmingai resocializuotis visuomenėje. A. K. emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio problemos glaudžiai susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika, jų nesprendimas didintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
A. K. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2018 m. kovo 1 d. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas, tačiau ir neskatintas. Nuo 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus pataisos namuose dirba valgykloje tvarkiniu, nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. birželio 21 d. dalyvavo psichokorekcinės Bendravimo grupės kassavaitinių privalomų 10-yje užsiėmimų darbe. Taip pat dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Nuteistasis neišreiškia diskriminacinių, kriminalinę subkultūrą, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, prisiima atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, gailisi, sutinka su priežiūros sąlygomis, Vilniaus pataisos namuose nefiksuota konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais ar tvarkos pažeidimo atvejų. A. K. turi nepilnametę dukrą, kurią būdamas laisvėje remdavo finansiškai, iš artimųjų bendrauja su seserimi. Išėjęs į laisvę A. K. ketina gyventi sesers bute, yra gautas raštas, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju galėtų gyventi nurodytu adresu (ten yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą). Būdamas laisvėje nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini), yra baigęs profesinę technikos mokyklą, skardininkų kursus, jo požiūris į tolesnį mokymąsi dėl darbo teigiamas. Lygtinio paleidimo atveju A. K. ketina dirbti (duomenys neskelbtini), yra gautas raštas, kad bendrovė jį priimtų dirbti. Pagal OASys vertinimo metodiką A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 29 balai. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, konfliktų su priežiūrą vykdančiais pareigūnais neturėjimas, darbas pataisos įstaigoje, darbo bei gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, veiksnius lėmusius A. K. nusikalstamą elgesį, pažangą šiuos veiksnius mažinant, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo emocinę gerovę, pasiruošimą gyvenimui laisvėje bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-130 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-130 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.