- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-04
- Bylos Nr.
- AN2-203-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00448-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Pranas Švedas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. G. atstovo advokato Prano Švedo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo P. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 500 Eur bauda, jos sumokėjimą išdėstant 10 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 150 Eur baudos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. P. G. nubaustas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 21 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. gruodžio 23 d. P. G. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. VMI 2021 m. gruodžio 23 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. G. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. P. G. atstovas advokatas Pranas Švedas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą ir iškeltą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. G. nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2021 m. gruodžio 23 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2019 m., jokiu laikotarpiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai neviršijo jos turto, o nuosavas kapitalas visą laiką siekė ne mažiau kaip 800 000 Eur, teismas klaidingai konstatavo, kad bendrovė buvo nemoki. Pažymima, kad negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais ir nenoras su jais atsiskaityti nėra tapatūs dalykai.
2.2. Nurodoma, jog faktas, kad bendrovė neatsiskaitė su VMI, o VMI nesugebėjo išieškoti mokestinės nepriemokos iš bendrovės, savaime nereiškia, kad bendrovė yra nemoki. Iš bendrovės balanso matyti, kad jos turtas viršija įsipareigojimus keturis kartus, todėl bendrovė negali būti laikoma nemokia.
2.3. Pažymima, kad bendrovės skola VMI susidarė ne iš einamosios bendrovės veiklos, o 2017 m. VMI atlikus mokestinį patikrinimą ir kelis 2009 m. – 2011 m. vykusius sandorius (paskolas) pripažinus dividendais mokesčių tikslais bei jas apmokestinus. Tokį VMI sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijo nuo pat pradžių, tačiau 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT) paliko jį galioti. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria išdėliojo skolos VMI mokėjimus iki 2025 m. kovo 25 d., bendrovė neturėjo didelės mokėtinos sumos VMI ir turėjo pakankamai lėšų einamųjų įsipareigojimų dengimui. Priešingai, nei teigia VMI, buvęs bendrovės direktorius P. G. nuo 2019 m. neturėjo pareigos bendrovei inicijuoti bankroto bylos. Be to, nors ir buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis ir skolos mokėjimas išdėstytas iki 2025 m., tačiau bendrovė ir toliau nesutiko su VMI sprendimu paskirti baudą ir atsisakymą ją panaikinti ginčijo teisme. Galutinis LVAT sprendimas dėl baudos buvo priimtas tik 2022 m. vasario 9 d., kai tuo tarpu VMI bankrotą bendrovei inicijavo dar 2021 m. gruodžio 23 d.
2.4. Nurodoma, kad bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 bendrovių sąrašą, todėl jai iki 2021 m. birželio 30 d. nebuvo skaičiuojami delspinigiai, nevykdomi išieškojimo veiksmai. Dėl COVID-19 apribotos veiklos bendrovei buvo sudėtinga tinkamai vykdyti sudarytą mokestinės paskolos sutartį, ji pateikė prašymą VMI atidėti ir išdėstyti skolos mokėjimą vėlesniems laikotarpiams, tačiau VMI atsisakė tai padaryti ir mokestinės paskolos sutartį nutraukė. Šis nutraukimas buvo ginčijimas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir įsiteisėjęs sprendimas buvo gautas tik 2021 m. spalio 18 d.
2.5. Skunde nurodoma, kad 2021 m. spalio 26 d. bendrovė kreipėsi į VMI dėl neteisminio bankroto proceso UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavimo, tačiau VMI 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakymą, kad nesutinka, kad bendrovės bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka ir 2021 m. gruodžio 23 d. VMI pati kreipėsi į teismą dėl bankroto bendrovei inicijavimo.
2.6. Pažymima, kad bendrovė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė įprastą veiklą, toliau mokėjo Gyventojų pajamų mokestį, SODROS mokesčius. Bendrovė nebuvo skolinga jokiems kitiems asmenims, išskyrus VMI. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei konstatavo teismas, pagrindo ar juo labiau pareigos inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą bendrovės direktorius P. G. nuo 2019 m. neturėjo, nes bendrovė buvo moki, o jos įsipareigojimai neviršijo turimo turto – priešingai, turtas viršijo įsipareigojimus 4 kartus.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, kadangi jos turtas viršijo įsipareigojimus daugiau nei 4 kartus, tačiau bendrovės nemokumas yra nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1407-603/2022, todėl bendrovės nemokumo fakto administracinio nusižengimo byloje net nereikėjo įrodinėti. Šioje nutartyje yra konstatuota tiek tai, kad bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę, tiek tai, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių.
3.2. Nurodoma, jog nors apeliantas teigia, kad negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais ir nenoras atsiskaityti su kreditoriais nėra tapatūs dalykai, tačiau nei bankroto byloje, nei administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad bendrovė nuo mokestinio ginčo pabaigos būtų buvusi pajėgi su kreditoriais atsiskaityti,
3.3. Pažymima, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad bendrovės skola VMI susidarė ne iš einamosios veiklos, o atlikus bendrovės mokestinį patikrinimą, galėtų reikšti nebent dar ankstesnės datos, nuo kurios bendrovė būtų laikoma nemoka, nustatymą, kadangi bendrovė prievolę sumokėti ir deklaruoti mokesčius turėjo ne atlikus mokestinį patikrinimą ar pasibaigus mokestiniam ginčui, o mokesčių įstatymų nustatytais terminais, t. y. dar 2009-2011 metais.
3.4. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad bendrovė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė įprastinę veiklą ir toliau mokėjo gyventojų pajamų mokestį, kadangi bendrovė einamųjų gyventojų pajamų mokesčio sumų nesumokėjo jau nuo 2021 metų birželio mėnesio.
3.5. Atsiliepime teigiama, kad neginčijamai įrodyta, kad bendrovė buvo nemoki ir bendrovės bankrotas iškeltas ne pagal P. G., o pagal VMI pareiškimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatė, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamo nutarimo nei apeliaciniame skunde nurodytais, nei jokiais kitais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
P. G. atstovo advokato Prano Švedo skundas atmestinas
3. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nutarimas yra tikrinamas teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju P. G. buvo nubaustas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą.
5. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodoma, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
6. Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
7. Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos neįvykdymą (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
8. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
9. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 18 d.), nustačius, kad, bendrovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką ir duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra (civilinė byla Nr. eB2-1407-603/2022). Atitinkamai, teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, tenka pareiga tik nustatyti, kada bendrovės vadovui P. G. teko pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
10. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, jog atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, VMI nustatė, jog 2011-2012 m. formaliai sudarytomis paskolų sutartimis, vieninteliam akcininkui P. G., tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė suteikė 1 900 000 Lt paskolų, nors iš tikrųjų išmokėjo dividendus, taip siekdamas išvengti GPM nuo pajamų iš paskirstytojo pelno mokėjimo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuota sumokėti į biudžetą 110 055,60 Eur GPM, 61 177,39 Eur GPM delspinigius ir 33 016,68 Eur GPM baudą (30 proc. mokesčio dydžio). Dėl mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų sumų vyko mokestinis ginčas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundai buvo atmesti. 2020 m. balandžio 24 d. VMI ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria išdėliojo skolos mokėjimus iki 2025 m. kovo 25 d. Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šią sutartį nesumokėjo nei vienos įmokos, todėl sutartis buvo nutraukta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į VMI su prašymu, kuriame prašė atleisti ją nuo paskirtos 33 016,68 Eur GPM baudos sumokėjimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. liepos 29 d. sprendimu bendrovės prašymo netenkino. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 13 d. sprendimu patvirtino VMI sprendimą bei neatleido bendrovės nuo 33 016,68 Eur GPM baudos mokėjimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi šie sprendimai palikti nepakeisti.
11. Nagrinėjamu atveju VMI pareiškime nurodė, jog P. G. apie bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma nuo 2019 m. liepos 18 d., kuomet baigėsi mokestinis ginčas dėl mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų sumų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog P. G. apie bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma nuo 2020 m. birželio mėn. – t.y. nuo tuomet, kada pagal bendrovės ir VMI 2020 m. balandžio 24 d. mokestinės paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti pirmąją įmoką (pirma įmoka turėjo būti sumokėta iki 2020 m. gegužės 25 d., ji nebuvo sumokėta).
12. Iš Juridinių asmenų registro balanso išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas už 2019 m. sudarė 1 058 199 Eur. Tuo tarpu įsipareigojimai sudarė 193 829 Eur. Bendrovės pelnas sudarė 12 447 Eur. Vadovaujantis 2020 m. balanso ataskaita, bendrovės turtas sudarė 1 033 737 Eur, įsipareigojimai – 195 151 Eur. Tuo tarpu vadovaujantis 2021 m. pirmo ketvirčio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaita, bendrovės turtas sudarė 1 023 530 Eur, įsipareigojimai – 197 232 Eur bei patirta 12 288 Eur nuostolio. Taigi, matyti, jog šiuo laikotarpiu bendrovės įsipareigojimai didėjo, o turimas turtas – mažėjo.
13. Nors skunde apeliantas nurodo, kad bendrovės turtas viršijo įsipareigojimus keturis kartus, tačiau pažymėtina, jog didžiąją dalį bendrovės turto sudarė debitorinė skola - 931 757 Eur, bendrovės vadovui P. G., kurią jis įsipareigojo grąžinti 2050 m. birželio 30 d., t.y. jais bendrovė nedisponavo. Vilniaus apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, jog įmonė nedisponuoja debitorinėmis skolomis. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, ši aplinkybė konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Taigi, matyti, jog jau 2019 m. turimi įsipareigojimai ženkliai viršijo turimą turtą.
14. Nustatyta, jog 2020 m. balandžio 24 d. bendrovė sudarė su VMI mokestinės paskolos sutartį, kuria įsipareigojo skolą grąžinti dalimis. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. G. sudarydamas šią sutartį manė, jog bendrovės skolą pavyks grąžinti bei nesuvokė bendrovės finansinės padėties. Visgi, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, jog tai, kad bendrovė yra nemoki P. G., būdamas bendrovės vadovu, privalėjo suvokti tuomet, kai bendrovės neturėjo galimybės sumokėti pirmosios įmokos pagal šią sutartį. Nors skunde pabrėžiama, kad negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais ir nenoras su jais atsiskaityti nėra tapatūs dalykai, visgi, teismo vertinimu, aplinkybė, jog 2020 m. balandžio 24 d. bendrovė sudarė su VMI mokestinės paskolos sutartį, kuria įsipareigojo skolą grąžinti dalimis, rodo, jog bendrovė siekė grąžinti skolą VMI, tačiau dėl savo finansinės padėties nebuvo pajėgi sumokėti nei vienos įmokos. Be to, nors P. G. ir sudarius mokestinės paskolos sutartį, nesutiko su VMI skolos dalimi ir ją ginčijo (ginčas galutinai buvo išspręstas LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-447-968/2022), tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykstant teisminiam ginčui dėl VMI paskirtos baudos ir delspinigių, bendrovei išliko pareigą sumokėti likusį, neginčijamą, įsiskolinimą (t.y. mokesčius ir rinkliavas), tačiau bendrovė neapmokėjo nei dalies įsiskolinimo. Atitinkamai P. G. ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 26 d. (t.y. sekančią dieną po to, kai bendrovė turėjo sumokėti VMI pirmąją įmoką pagal sudarytą sutartį) kilo pareiga atlikti JANĮ numatytus veiksmus (imtis veiksmų, siekiant įveikti įmonės finansinius sunkumus/atkurti įmonės mokumą), pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
15. Be to, skunde nurodoma ir tai, kad dėl COVID-19 apribotos veiklos bendrovei buvo sudėtinga tinkamai vykdyti sudarytą mokestinės paskolos sutartį, ji pateikė prašymą VMI atidėti ir išdėstyti skolos mokėjimą vėlesniems laikotarpiams, tačiau VMI atsisakė tai padaryti ir mokestinės paskolos sutartį nutraukė. Visgi, teismas pažymi, kad VMI 2021 m. balandžio 8 d. išvadoje dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su viruso COVID-19 paplitimu, konstatavo, jog bendrovė finansiniu sunkumus patyrė iš esmės ne dėl COVID-19 pandemijos, kadangi bendrovės finansinių sunkumų pradžia siekia 2015 m. – būtent nuo tada bendrovė realiai neatnaujino veiklos ir negauna pajamų. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendime konstatavo, kad VMI bendrovės finansinę būklę, tame tarpe ir COVID-19 pandemijos poveikį, įvertino tinkamai. Atsižvelgiant į tai, šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Be to, skunde nurodoma, kad bendrovės skola atsirado ne iš einamosios bendrovės veiklos, o 2017 m. VMI atlikus mokestinį patikrinimą ir kelis 2009 m. – 2011 m. vykusius sandorius (paskolas) pripažinus dividendais mokesčių tikslais bei jas apmokestinus. Visgi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl to, kuomet bendrovės vadovas turėjo suvokti bendrovės finansinę padėtį bei kuomet jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, turimų įsipareigojimų turinys reikšmės neturi.
17. Apeliantas nurodo, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė įprastą veiklą, toliau mokėjo Gyventojų pajamų mokestį, SODROS mokesčius. Bendrovė nebuvo skolinga jokiems kitiems asmenims, išskyrus VMI. Apygardos teismas pažymi, kad tai, jog bendrovė vykdė tam tikrą veiką, mokėjo mokesčius, nepaneigia aplinkybės, kad bendrovė buvo nemoki, kadangi kaip jau nurodyta prieš tai, nustatyta, jog bendrovės turtiniai įsipareigojimai tik didėjo, bendrovė neturėjo pakankamai turto, jog galėtų patenkinti kreditoriaus reikalavimus. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė, jog VMI buvo vienintelis bendrovės kreditorius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
18. Taigi būtent išdėstytų aplinkybių visuma ir pagrindžia P. G. veikus tyčia, t. y. suvokiant, jog įmonė yra nemoki, tačiau nesiėmus ne tik jokių aktyvių veiksmų jos mokumui atkurti, tačiau ir nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymi ir tai, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).
19. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad apylinkės teismas, pagrįstai P. G. veiksmuose konstatavo ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėtį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir P. G. atstovo advokato Prano Švedo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.