Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. N., jos atstovui advokatui V. K., institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą – Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovui A. S., nukentėjusiajai E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 12 d. L. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2015 m. gruodžio 27 d. apie 17 val. 13 min. aikštelėje, esančioje F. Martišiaus g. 1, Prienuose, atbuline eiga vairuodama automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kliudė E. V. priklausantį aikštelėje stovintį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino jo kairės pusės priekinį sparną ir kairės pusės priekines dureles, dėl ko padaryta 208,02 Eur žala, įvykio metu žmonės nenukentėjo. L. N. iš eismo įvykio pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Tokiais veiksmais L. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

L. N. teismo posėdžio metu sutiko, kad padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y., kad automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga apsukinėdama automobilį kliudė joje stovintį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Neginčija, kad svetimam automobiliui dėl to padaryta žala, tačiau mano, kad 200 Eur nėra didelė. Pažeidėja nesutinka, kad iš įvykio vietos piktybiškai pasišalino apie įvykį nepranešusi policijai. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 27 d. buvo sutarusi su draugais susitikti picerijoje, esančioje šalia Prienų policijos komisariato. Atvažiavusi prie picerijos automobilį norėjo pastatyti šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilį ketino statyti priekiu, bet po to, kad būtų lengviau išvažiuoti, manevruodama jį priparkavo galu. Grįžusi iš picerijos po kelių valandų iš tos pačios aikštelės automobiliu išvažiavo. Kitą dieną, t.y. 2015 m. gruodžio 28 d., Prienuose automobiliu važiavo ji, sesuo ir mama, kuri automobilį vairavo. Įvažiavus į kiemą, iš paskos privažiavo policijos pareigūnai, priėjęs prie automobilio pareigūnas, paklausęs kas važinėja daugiau automobiliu, pasakė, kad šiuo automobiliu vakar dieną buvo padarytas eismo įvykis. Policijos pareigūnui ji pripažino, kad tą dieną ji vairavo automobilį. Pareigūnui pasiūlius, išlipusi apžiūrėjo savo automobilį, pareigūnas parodė apgadintą kairės pusės jų automobilio buferį, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad sugadintas jos automobilio dešinės pusės buferis. Nesutinka, kad jai inkriminuojamų pažeidimų padarymo dieną ji iš įvykio vietos pasitraukė savavališkai. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą įgijusi tik prieš tris mėnesius, įvykio metu buvo tamsus paros metas, automobilyje grojo garsi muzika ir ji nejautė jokio smūgio ar kontakto su kitu automobiliu. Paaiškino, kad jokios priežasties bėgti iš įvykio vietos jai nebuvo, automobilis buvo draustas, praeityje nebuvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš aikštelės išvažiavo tik po kelių valandų po sąlyčio, t.y. apie 22 valandą, ši vieta jai yra gerai žinoma, nes pro minėtą aikštelę eidavo į mokyklą, žino, kad yra vaizdo kameros. Jeigu ji būtų supratusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, būtų išlipusi iš automobilio pasižiūrėti ar nepadaryta žala, nuėjusi į policiją ar palikusi raštelį. Patvirtino, kad žino ką reikia daryti įvykus eismo įvykiui.

Nuketėjusioji E. V. paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 27 d. į darbą automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko apie 8.00 val., automobilį pasistatė aikštelėje ir niekur su juo visą dieną nebuvo išvažiavusi. Tą dieną Prienų policijos komisariate ji užtruko ilgiau, nes turėjo įskaitinį įvykį, darbą baigė apie 22.30 val. Išėjusi važiuoti namo pastebėjo, kad sunkiai atsidarė automobilio vairuotojo dureles, girgždėjo, kadangi buvo tamsu ir skubėjo namo, grįžusi apie tai pasakė vyrui. Kitos dieną rytą apžiūrėjęs automobilį vyras pamatė, kad į automobilį atsitrenkta, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, palindęs po kairės pusės priekinėmis durelėmis. Kadangi darbo metu niekur nevažiavo, įtarė, kad į automobilį kažkas įvažiavo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje savo transporto priemonę paliko ryte atvykusi į darbą. Dėl įvykio pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą. Susipažinusi su vaizdo medžiaga teigia, kad L. N., atsitrenkusi į jos automobilį, turėjo pajusti smūgį, nes atsitrenkus į automobilį, šis net susvyravo. Paaiškino, kad atsitrenkusi į automobilį, vairuotoja grįžta į priekį, vėl apsisuka, vėl apsisuka atgal, pavažiuoja iki jos automobilio, jį apšviečia šviesomis, pažiūrėjusi ką padarė ir matomai nusprendusi, kad automobilio nesugadino, išvažiuoja. Automobilis suremontuotas, į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos kreipėsi, tačiau kol nėra priimtas sprendimas, išmokos draudimas jai nemokėjo. Automobilio remontas kainavo 200 Eur, remontavo privačiai automobilio sparną ir dureles. Nurodė, kad automobilis draustas AB „Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės ir „Kasko“ draudimu, automobilyje signalizacijos nuo smūgio nėra.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas A. S. paaiškino, kad L. N. turėjo pajausti smūgį atsitrenkusi į kitą automobilį. Policijos pareigūnė L. L. tarnybiniame pranešime nurodžiusi, kad L. N. sustabdžius automobilį policijos pareigūnui B. patvirtino, kad ji atsitrenkė į automobilį, neneigė, kad jautė kontaktą, tačiau jai atrodė, kad automobiliui apgadinimų nepadarė. Kitą dieną 2015 m. gruodžio 29 d. L. N. policijos komisariate pasiaiškinime nurodė kitokias aplinkybes, neigė jautusi kontaktą.

Advokatas V. K. nurodė, kad L. N. nebuvo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio, ji turėjo nedidelį vairavimo stažą, moka Kelių eismo taisykles, yra Prienų gyventoja, žinojo, kad aikštelė yra kameros, transporto priemonė apdrausta. Paaiškino, kad palikusi apie dvi valandas automobilį aikštelėje su draugais bendravo picerijoje, po ko į ją sugrįžo ir nuvažiavo. Jeigu ji būtų pajutusi kontaktą su kitu automobiliu, būtų elgusis kitaip. Ant L. N. šeimos automobilio nėra apgadinimų, jo remontuoti nereikia. Esant šioms individualioms aplinkybėms ATPK 130 straipsnis neturėtų būti taikytinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. N. sutinka, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tai yra, kad buvo sukeltas eismo įvykis. Iš Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK VPS Kelių policijos grupės specialistės L. L. 2016 m. sausio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio ir įvykio schemos (b.l. 2, 3) matyti, kad tiriant E. V. pareiškimą dėl jai priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Martišiaus g. 1, Prienuose, sugadinimo ir vaizdo kamerų pagalba nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 27 d. 17.13 val. į stovintį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga atsitrenkia automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po susidūrimo apsisuka priekiu į stovintį automobilį VW Passat, privažiuoja prie jo arčiau; E. V. pareiškime (b.l. 4) nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 27 d. apie 9.00 val. automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti aikštelėje, esančioje F. Martišiaus g. 1, Prienuose, tą pačią dieną 22.40 val. sugrįžusi prie automobilio pastebėjo, kad apgadinta automobilio kairės pusės sparnas ir durelės; L. N. 2015 m. gruodžio 29 d. paaiškinime pripažįsta 2015 m. gruodžio 28 d. vairavusi automobilį Opel Vectra, kurį apie 19.30 val. pasistatė stovėjimo aikštelėje prie Picerijos; iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų, automobilių nuotraukų (b.l. 11-16) matyti, kad automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas priekinis prie vairuotojo durelių kairės pusės sparnas 45-65 cm aukštyje, nubraukti dažai, priekinės vairuotojo pusės durelės atidaromos liečiasi su priekiniu sparnu ir automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio bamperio kampas apgadintas 48-60 cm aukštyje, kairės pusės bamperio kampe nutrupėję dažai, padarytos žalos dydį nurodo „Ergo“ draudimas duomenys dėl padarytos 208,02 Eur žalos (b.l. 18). Byloje pateiktas ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas kompaktinis diskas (b.l. 22) aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad L. N. vairuotas automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga manevruodamas aikštelėje automobilio užpakaline galine dešine dalimi atsitrenkė į aikštelėje stovinčio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę kairę pusę, ties vairuotojo durelėmis, nuo ko stovėjęs automobilis ženkliai sujudėjo. Tokiais veiksmais L. N. padarė šiam automobiliui apgadinimus, kurie užfiksuoti pridedamose nuotraukose ir vaizdo įraše esančiose fotonuotraukose ir, kurie sutampa su eismo įvykio schemoje pažymėtais ir teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimais pagal L. N. transporto priemonės manevravimą aikštelėje, judėjimo trajektoriją, palikto stovėti automobilio vietą ir kita rašytine bylos medžiaga (b.l. 2-3, 11-12). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad L. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir tai nulėmė transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su pažeidimu, numatytu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje t.y., kad ji pasitraukė iš įvykio vietos, mano kad byla dalyje šioje dalyje turi būti nutraukta. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Taigi, įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad L. N., vairuodama transporto priemonę ir keisdama važiavimo kryptį, t.y. važiuodama atbuline eiga, nevykdė pareigos imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neįsitikino, kad nekliudys stovinčio svetimo automobilio ir jį apgadino, tuo E. V. padarydama turtinę žalą. Tokie L. N. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo požymius.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad L. N., atsitrenkusi į automobilį ir apgadinusi E. V. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie eismo įvykį nepranešusi policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji susijusi. Nors L. N. neigia padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, sau palankiai aiškindama įvykio aplinkybes, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes paneigia stebėjimo kamerų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad automobiliui Opel Astra manevruojant atbuline eiga ir galinės dalies dešiniu bamperiu kontaktavus su automobiliu VW Passat, pastarasis akivaizdžiai sujuda. Beje, priešingai nei nurodė L. N., sąlyčio pajutimą patvirtina ir tolimesni po kontakto atsitrenkus į nukentėjusiosios automobilį pažeidėjos veiksmai, o būtent tai, kad L. N., atsitrenkus į aikštelėje stovėjusį E. V. priklausantį automobilį, nuo ko šis ženkliai sujuda, L. N., pajutusi smūgį, manevruoja pirmyn, kas rodo, kad ji suvokia ir supranta, kad atbuline eiga toliau važiuoti nebegalima, nes kontaktas (pasipriešinimas) akivaizdus, kas trukdo jai užbaigti atgalinį manevrą. Šio pažeidimo sudėtį patvirtina ir tolimesni L. N. veiksmai po smūgio, ji vairuojamu automobiliu apsisuka, iki automobilio VW Passat privažiuoja priekiu, jį apšviesdama žibintais, sustoja prie įvykusio smūgio vietos, pro vairuotojo langą/virstelėjusi dureles pasižiūri ar nėra sugadintas svetimas automobilis, todėl ir šiuo aspektu darytina išvada, jog ji suvokė buvus automobilių sąlytį. Be to, tokias aplinkybes patvirtina E. V., ne tik kaip nukentėjusio asmens, bet ir kaip pareigūnės, turinčios profesinės patirties, paaiškinimai teismo posėdyje, kad automobilių kontaktas buvęs akivaizdus, o automobilio VW Passat signalizacija nesuveikė dėl to, jog automobilyje jos nebuvo. Automobilių apžiūros aktuose ir nuotraukose užfiksuoti apgadinimai, kuriuose matyti, kad automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas priekinis prie vairuotojo durelių kairės pusės sparnas 45-65 cm aukštyje, nubraukti dažai, priekinės vairuotojo pusės durelės atidaromos liečiasi su priekiniu sparnu ir automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio bamperio kampas apgadintas 48-60 cm aukštyje, už apgadinto automobilio remontą E. V. sumokėjo asmeniškai 200 Eur, todėl ir šių įrodymu pagrindu teismas vertina, kad automobilių smūgis buvęs pakankamai stiprus, o L. N., netgi, jos parodymais, automobilyje grojant muzikai privalėjo pajausti ir jautė smūgį. Tos aplinkybės, kad pareigūnai pradžioje nurodė, jog apgadintas pažeidėjos automobilio kairys, o ne dešinys, kaip vėliau paaiškėjo iš filmuotos medžiagos, bamperis, nešalina L. N. atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes akivaizdžiai matomas dešinio bamperio apgadinimas ir kairės pusės bamperio kampe nutrupėję dažai. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuoti automobilių apgadinimai sutampa su vaizdo kamera užfiksuota pažeidėjos automobilio judėjimo trajektorija bei automobilių sąlyčio taškais, dėl ko atsirado nurodyti apgadinimai. Kaip pripažino pati L. N., jos šeimos automobilis senas, buvę apgadinimų ir iš anksčiau, dėl ko nelaiko esant dėl eismo įvykio padarytai žalai jos automobiliui. Taigi, teismas, įvertinęs nurodytų įrodymų visetą, daro išvadą, kad L. N., važiuodama nedideliu greičiu atbuline eiga, pasak jos net ir grojant muzikai, atsitrenkė vairuojamo automobilio galine dalimi į nukentėjusiosios automobilį ir juto smūgį. Taigi, L. N. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, apie tai nepranešusi policijai, kai privalėjo tai padaryti pagal Kelių eismo taisyklių 234 punkte nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Dėl to nurodytos aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. N. neslėpė įvykio pėdsakų, pripažino vairavusi automobilį, kviečiama atvyko į policiją, davė paaiškinimus, eismo įvykio aplinkybių tyrimo neapsunkino, automobilis buvo apdraustas, iš stovėjimo aikštelės išvažiavo po kelių valandų po eismo įvykio, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinamos kaip šalinančios jos atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (ATPK 127 straipsnio 2 dalis).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pasekmes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad L. N. kaltės dėl paties eismo įvykio buvimo fakto neneigė, ant rytojaus, paklausus patruliuojančiam pareigūnui dėl vakarykščio vairavimo, prisipažino vairavusi šeimos automobilį, nesiekė nuslėpti įvykio pėdsakų, kviečiama atvyko į policiją, davė paaiškinimus, galisi dėl savo poelgio. L. N. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta „Kasko“ ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ginčo dėl žalos atlyginimo nėra. L. N. yra jauno amžiaus, administracinių nuobaudų neturi, šis padarytas pažeidimas pirmas, ji turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, yra pirmo kurso architektūros specialybės studentė, savarankiško pajamų šaltinio neturi, neprieštarauja atlyginti padarytą žalą dėl nukentėjusiosios susiremontuoto automobilio. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad L. N. paskyrus administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies ribose, bauda būtų ryškiai per griežta ir neproporcinga ir nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio bylose administracinio teisės pažeidimo bylose ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinat teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-3/2014, 2AT-6/2014). Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad L. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriama nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t.y. paskiriant mažesnę, nei sankcijoje numatytą piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nuobaudos subendrintinos paskiriant galutinę nuobaudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., 313 str. 3 d.,

nutaria:

L. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirti 500,00 Eur (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

L. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir L. N. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.