- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-401-755/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- R. R. Š., O. D., S. V., N. G., A. I., V. G., Z. B., A. Ž., V. L., G. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-12-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-930-1005/2019 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams R. R. Š., O. D., S. V., N. G., A. I., V. G., Z. B., A. Ž., V. L. ir G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 10 814,16 Eur už pagrindinės vandentiekio bei nuotekų tinklų magistralės statybą bei prašė priteisti iš atsakovės R. R. Š. 170 Eur už vandentiekio ir nuotekų įvado projektą ir 348 Eur už įvado įrengimą, o iš atsakovų O. D., S. V., N. G. ir A. I. - po 348 Eur už įvadų nuo pagrindinės vandentiekio bei nuotekų tinklų magistralės į atsakovų sklypus įrengimą bei priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2010 metų pavasarį į ieškovą kreipėsi atsakovai su prašymu nutiesti lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus sodų bendrijoje (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini). Įvyko susirinkimas, kuriame dalyvavo atsakovai R. R. Š., O. D., S. V., N. G., A. I., V. G., Z. B., A. Ž., V. L., G. K., kurie nusprendė dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos. Susirinkime buvo aptartos sutarties sąlygos: ieškovas nurodė darbų atlikimo kainą 50 000 litų (14 481 Eur), buvo sutarta, kad avansu ieškovui bus sumokėta 15 000 litų medžiagų įsigijimui, likusi suma - po darbų užbaigimo. 2010-06-02 žodinės sutarties pagrindu su visais atsakovais buvo susitarta dėl lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų paklojimo.
3. 2010-09-01 ieškovui buvo sumokėtas 10 000 litų (2896,20 Eur) avansas, o 2010-09-16 5000 litų (1448 Eur) avansas medžiagų įsigijimui. Statybos darbai buvo pradėti 2010-09-27, o užbaigti 2011 m. spalio mėnesį, tačiau paslėptų darbų aktas, vamzdynų slėginio bandymo aktas buvo surašyti prieš tinklų pajungimą eksploatacijai, t. y. 2012-09-20. Darbų eigoje ieškovui taip pat papildomai buvo sumokėta: 2011-08-13 už ekskavatoriaus darbą prie prastūmimo 100 litų (28,96 Eur); 2011-08-26 už darbus 1650 litų (477,87 Eur); 2011-09-02 ieškovo samdytam ekskavatoriaus operatoriui J. K. sumokėti 600 litų (173,77 Eur); 2011-10-13 šulinių kasėjo darbui apmokėti 600 litų (173,77 Eur); 2011-10-14 kanalizacijos šulinių sumontavimui ir kanalizacijos pajungimui 900 litų (260,65 Eur); 2012-06-25 ieškovo samdytam ekskavatoriaus operatoriui J. K. sumokėti 1000 litų (289,62 Eur). Viso už sutartus darbus, iš suderėtų 50 000 litų (14 481 Eur) ieškovas gavo tik 5748,84 Eur, todėl atsakovų įsiskolinimas už sutartus darbus sudaro 8 732,16 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2019-12-31 sprendimu ieškovo K. K. patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. K. 236 Eur žyminio mokesčio ir 81,37 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
5. Nustatė, kad ieškovas K. K. parengė lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projekto dokumentus ir dalyvavo gaunant statybos leidimą. Projektavimo darbų kaina 2000 litų. 2011-04-18 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas patvirtina, kad su ieškovu buvo atsiskaityta, nors pats ieškovas pinigų gavimo faktą neigia.
6. Atsakovai už vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimą sunešė skirtingo dydžio įnašus. Sodininkai, kurie norėjo įsivesti ir vandentiekio, ir nuotekų tinklus turėjo mokėti po 6000 litų, o tie, kurie norėjo įsivesti tik vandentiekį – po 4000 litų, dalis asmenų - V. G. ir Z. B. buvo išvis atleistos nuo įnašų mokėjimo, nes trasa turėjo eiti per jų sklypą. G. K. ieškovui sumokėti 1900 litų už papildomus darbus neįėjo į 50 000 litų sumą, ir jis su pagrindiniu vandentiekio ir nuotekų tinklų projektu nėra susijęs. Todėl sprendė, kad atsakovams negali būti taikoma solidarioji atsakomybė.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad statybos rangos sutartis buvo žodinė su fiksuota kaina, t. y., 50 000 litų, nes pats ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingą darbų kainą, be to, pats patvirtino, kad pabaigus darbus, dar tiksliai nežinojo, kiek jam skolingi atsakovai, kadangi nesant tinklų „pririšimo“, tiksliai nežinojo sunaudotų medžiagų kiekio.
8. Nustatė, kad atsakovai išreiškė valią, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Atsakovė R.R. Š. buvo atsakinga už dokumentų derinimą, atsakovas S. V. - už piniginių įnašų surinkimą, kiti atsakovai išreiškė savo valią, dalyvaudami susirinkimuose ir įmokėdami įnašus. Ieškovo atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų magistralės tiesimo darbai iš esmės atitiko atsakovų lūkesčius įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus. Tarp šalių nėra sudarytos rašytinės statybų rangos sutarties, kurioje būtų aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl ginčo objekto pastatymo bei įrengimo, tačiau teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, jog tarp šalių susiklostę santykiai labiausiai panašūs į statybos rangos santykius.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra aiškus žodinės statybos rangos turinys. Pats ieškovas teisme nurodė, kad susirinkime su sodų bendrijos gyventojais sutarė dėl 50 000 litų sumos, tačiau kas mokės pinigus, nesutarta, darbų pradžia irgi nebuvo aptarta. Be to, ieškovas teigia, kad vandentiekio įvadų įrengimas neįėjo į 50 000 litų sumą. Savo ruožtu atsakovai nurodo, kad už 50 000 litų sumą ieškovas turėjo įrengti ir vandentiekio įvadus.
10. Nustatė, kad ieškovas K. K. yra gavęs už darbus 17 650 litų (10 000 + 5 000 +100+1 650+900), dar 2200 litų (1 000+600+600) priskiria prie jam sumokėtų sumų, o 8 000 litų sumą neigia gavęs.
11. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad, įrengiant vandentiekio ir nuotekų tinklus jis atliko visus sutartus darbus bei darbus, kurie patikslintame ieškinyje įvardijami kaip papildomi darbai (R. R. Š. parengtas įvado projektas už 170 Eur ir įvado įrengimas už 348 Eur; O. D., S. V., N. G. ir A. I. įvadų už 348 Eur (kiekvienam atsakovui) įvedimas; nutiesti vandentiekio tinklai Aviečių gatvėje už 1448 Eur; lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų brėžinių koregavimas už 232 Eur; lauko ir nuotekų tinklų projektavimas Gandrų gatvėje už 232 Eur).
12. Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė tik 6 104,51 litų dydžio išlaidas bei įrodė, kad UAB „Aukštaitijos kasyba“ sumokėjo 5 000 litų sumą. Visos kitos išlaidos, kurias nurodo turėjęs ieškovas, be paties ieškovo paaiškinimų nėra niekuo pagrįstos, todėl jas teismas laikė neįrodytomis. Byloje esantys kasų išlaidų orderiai, sulyginus jų išdavimo datas, leidžia pagrįstai manyti, kad tam tikrais laikotarpiais (2011 m. rudenį) ieškovas K. K. atlikinėjo tam tikrus darbus, nors lygiagrečiai dirbo ir atsakovų samdyti asmenys. Ieškovas K. K. nebuvo visiškai nusišalinęs nuo projekto. Taigi, vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinio bandymo aktą bei paslėptų darbų patikrinimo aktą (t. 2, b. l. 144-145) 2012-10-09 ieškovui su vienu iš atsakovų S. V. (dar įvardinus S. V. ir objekto savininku), neturėjo būti sudėtinga surašyti. K. K. iš tikrųjų laikė asmeniu, turinčiu teisę tokius dokumentus surašyti, kadangi dalį darbų K. K. atliko ir už tų darbų trūkumus jam galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.
13. Nustatė, kad atsakovės R. R. Š. atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų statyboms (medžiagoms ir paslaugoms, kurios buvo objektyviai reikalingos atstatyti gerbūvio darbus ir pabaigti tiesti tinklus) buvo išleista 25 797,38 litų suma. Todėl padarė išvadą, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo pastatyti ne tik ieškovo pastangomis, bet ir atsakovų atskirai pirktomis prekėmis ir paslaugomis, todėl šiai dienai veikiantys minėti tinklai nelaikytini įrodymu, pagrindžiančiu, jog ieškovas atliko visus sutartus darbus.
14. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad su ieškovu už vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus iš tikrųjų yra atsiskaityta pagal faktiškai atliktus darbus, nors šalys ir nesilaikė CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Taip pat teismas vertino, kaip labiau tikėtina, kad ieškovas gavo 8 000 litų sumą iš R. R. Š., nes ieškovas, būdamas pilnamečiu, atsakingą projektuotojo bei statybininko darbą dirbančiu ir didelę gyvenimišką patirtį turinčiu asmeniu, nebūtų išrašęs finansinės atskaitomybės dokumentų didelei pinigų sumai ir jų atidavęs kitam asmeniui, jei nebūtų pinigų gavęs.
15. Atmetus patikslinto ieškinio pagrindinius reikalavimus, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu K. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-12-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-930-1005/2019 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už ieškovui K. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Prie skundo pridėjo VĮ Registrų centras paieškos išrašų kopijas.
17. Teigia, kad sprendimas yra neteisėtas, nes nebuvo tinkamai įvertinti įrodymai, neišaiškintos esminę reikšmę teisingo teismo sprendimui turinčios fakto aplinkybės, nebuvo apklausta atsakovė, su kuria ieškovas derino vandentiekio įvedimo darbus ir kainą, ir dabartinė tinklų savininkė R. R. Š. ir kiti svarbūs liudytojai. Teismas nenurodė, kad ieškovas gali pasinaudoti galimybe pateikti papildomus įrodymus.
18. Mano, kad teismo sprendime neatsakyta į svarbų klausimą, kodėl vandentiekio ir nuotekų tinklų nuosavybė įregistruota tik 2014-11-07, kai darbų pabaigos aktas surašytas 2012-12-09. Faktiškai ieškovas, kol nebuvo atsiskaityta už atliktus darbus, dokumentų atsakovei R. R. Š. neatidavė. UAB „Pasvalio vandenys“ direktoriaus nurodymu aktas buvo perduotas tik po 2 metų. Iki tol ieškovas negavo atsiskaitymo už darbus, susijusius su UAB „Pasvalio vandenys“ užsakymais, todėl buvo reikalaujama atiduoti aktą atsakovei R. R. Š., kad tinklus R. R. Š. įteisintų. Šiuo aspektu faktinės aplinkybės byloje neištirtos. Todėl mano, kad yra neatskleista bylos esmė.
19. Ieškovas nurodė, kad sutartus darbus pradėjo 2010-09-27, o baigė atlikti 2012 m. rugsėjo mėnesį. Teigia, kad ieškovas darbus atliko laiku ir tinkamai, priėmimo perdavimo aktai pateikti ir pasirašyti, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovų prievolės visiškai atsiskaityti. Teismas skundžiamame sprendime aktų reikšmės teisiniu požiūriu faktiškai nevertino, pasisakė tik labai siaurai (kad vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinio bandymo aktą bei paslėptų darbų patikrinimo aktą (t. 2, b. 1. 144-145) 2012-10-09 su vienu iš atsakovų S. V. neturėjo būti sudėtinga surašyti). Toks vertinimas laikytinas materialinės teisės normų pažeidimu, kas turėjo įtakos neteisingo teismo sprendimo priėmimui.
20. Atsakovės R. R. Š. atstovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus (kasos išlaidų orderius ir sąskaitas faktūras), kuriais įrodinėja, jog ne ieškovas K. K., o sodų bendrijos gyventojai patys savarankiškai organizavo bei apmokėjo už vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos projekto užbaigimą. Viso atsakovės R. R. Š. atstovo pateikti dokumentai už 25 797, 38 litų (7 471,43 Eur) už išlaidas prekėms ir paslaugoms. Teismas tokį pinigų apskaitos (išlaidų) būdą vertino teigiamai, t.y. iš buhalterinio raštingumo pusės nevertino kritiškai. Apeliantas su tuo nesutinka.
21. Kasos pajamų išlaidų orderis yra ne šiaip buitinis dokumentas, kurį surašyti gali bet kuris fizinis asmuo, o buhalterinės apskaitos dokumentas, išduoti kasos išlaidų orderį gali ne bet kas, o asmuo, atsakingas už įmonės kasos vedimą. Bylos atveju kasos išlaidų orderiai išduoti Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)”. Byloje nėra duomenų apie SB „(duomenys neskelbtini)” egzistavimą, nėra dokumentų apie bendrijos vadovą (pirmininką), buhalterį (kasininką) - šių asmenų paskyrimą, remiantis bendrijos įstatais. Pagal VĮ Registrų centras duomenis skundo rengimo metu, (duomenys neskelbtini) miesto sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota tik 2018-11-28, visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus įstatus bei steigimo sutartį. Įrodymų apie 2010-2011-2012 ir vėlesniais metais teisėtai veikusią (įregistruotą) SB „(duomenys neskelbtini)” byloje nėra. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras vandentiekio ir nuotekų privalomam įregistravimui pateiktuose dokumentuose (prieduose) (2010 m. projektavimo sąlygose, 2010-07-30 Pasvalio savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokole, 2010-06-02 UAB „Pasvalio vandenys” techninėse sąlygose, darbų užsakovas nurodytas ne SB „(duomenys neskelbtini)”, o R. R. Š..
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas atsakovų buhalterinę tvarką vertindamas teigiamai, faktiškai kuria precedentinę praktiką. Išrašyti kasos išlaidų orderiai, kuriuos į bylų pateikė V. Š., neatitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų. Nėra patvirtinimo, kad minėtus kasos išlaidų orderius pasirašė ieškovas K. K.. Daugumoje kasos išlaidų orderiuose nurodyti rekvizitai, kad SB „(duomenys neskelbtini)s“ įmonės vadovas yra K. K.. Keletu atveju (2012 m.) įmonės vadovu nurodyta R. Š.. Visuose dokumentuose (kasos išlaidų orderiuose) kasininku nurodytas S. V..
23. Apelianto manymu, yra padaryti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Ieškovas K. K. pažymi, kad niekada nebuvo išrinktas (paskirtas) SB „(duomenys neskelbtini)” vadovu, neliepdavo pasirašyti kasos išlaidų orderiuose ir pats nepasirašydavęs, kad gavo/išmokėjo įvairias pinigų sumas. Faktiškai visais atvejais grynuosius pinigus, kaip matyti iš bylos, išdavė (taip nurodyta buhalteriniuose dokumentuose - kasos išlaidų orderiuose), kasininkas (taip įvardytas) S. V.. Tačiau ieškovui (apeliantui) žinoma, kad S. V. niekada nebuvo SB „(duomenys neskelbtini)” kasininku, kaip ir ieškovas niekada nebuvo SB „(duomenys neskelbtini)” įmonės (bendrijos) vadovu (pirmininku). Ieškovo ginčijamuose kasos išlaidų orderiuose nėra ieškovo parašų, dokumentai surašyti vienasmeniškai S. V.. Apeliantas pažymi, kad yra išmokėtos pinigų sumos asmenims, apie kuriuos ieškovas nėra girdėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
24. Kasos išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu išmokami pinigai. Pinigai išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos išlaidų orderį. Teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, pripažindamas, jog visi S. V. panaudoti pinigai buvo panaudoti vandentiekio ir nuotekų tinklų SB „(duomenys neskelbtini)” veikloje. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovės R. R. Š. atstovo pateikti ir teismo sprendime aptarti įrodymai patvirtina, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų statyboms (medžiagoms ir paslaugoms, kurios buvo objektyviai reikalingos atstatyti gerbūvio darbus ir pabaigti tiesti tinklus) buvo išleista 25 797,38 litų suma.
25. Faktinę aplinkybę kad buvo susitarimas (žodinė sutartis) su fiksuota kaina, t. y. 50 000 litų pripažino visi atsakovai. Pažymi, kad tokia suma minima bendrijos gyventojų susirinkime, teisme tai patvirtino ir patys atsakovai. Tačiau teismas vertino kritiškai ieškovo nurodytas skirtingas sumas procesiniuose dokumentuose ir ikiteisminio tyrimo apklausoje ir tuo pagrindu nepripažino fiksuotos sandorio sumos. Šalys pripažino faktus, todėl atmesti šią reikšmingą ginčui aplinkybę nebuvo teisinio pagrindo, yra neteisinga. Iš esmės ieškovo nurodytos sumos nėra skirtingos. Ieškovas galėjo ir suklysti, nurodydamas 52000 Lt ar kitas sumas, bet tai pripažino ir patvirtino teismo posėdyje ir sutiko dėl 50000,00 Lt fiksuotos sandorio kainos. Ieškovo nuomone, teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad statybos darbų kaina nėra 50 0000 Lt.
Šalies argumentai
26. Ieškovas nesutinka su teismo vertinimu, kad su ieškovu už vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus yra atsiskaityta pagal faktiškai atliktus darbus. Tinklai yra veikiantys, kitų rangovų nėra, todėl mano, kad teismas turėjo laikyti, kad ieškovas atliko sutartus darbus ir su juo turi būti atsiskaityta.
Atsiliepimas
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą O. D. prašo palikti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-12-31 sprendimą nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad palaiko savo poziciją išsakytą atsiliepimuose.
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą.
29. Nurodo, kad ieškovas visiškai ignoravo procesą - neteikė jokių rašytinių įrodymų, nepageidavo susipažinti su atsakovų pateiktais rašytiniais įrodymais, jų nevertino ir jiems neprieštaravo. Didžioji dalis byloje esančių įrodymų buvo įvertinti atlikto ikiteisminio tyrimo metu.
30. Teigia, kad jis apskaitą vedė savo iniciatyva, klojant vandentiekio – kanalizacijos magistralę susibūrusiems sodininkams ir sodo bendrijoje gyvenantiems asmenims. Tuo metu susibūrę asmenys nebuvo įmonė, apskaitą tvarkė savo žiniai. Darbai buvo atliekami ne sodo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, o septyniems sodininkams ir dviem gyventojams. Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ įteisinta 1997-08-20 Nr. 713, 2018-11-30 įvykusiame sodininkų bendrijos susirinkime patvirtinti nauji įstatai. Apeliantas šio klausimo ieškinyje nekėlė.
31. Ieškovui rengiant vandentiekio - kanalizacijos vamzdyną nuo sklypo Nr. 6 iki Nr. 8 buvo netinkamai paklota 44 metrai – su priešingu nuolydžiu, ieškovas magistralės neperklojo, sodininkui V. L. liko neįrengti 32 metrai vandentiekio - kanalizacijos magistralės. Ieškovas nuo darbų nusišalino ir pasirodė po dviejų metų, kai darbai buvo baigti. Jam atvykus, S. V. 2017 m. pasirašė du aktus, kurie buvo užpildyti 2012 metais.
Atsiliepimas
32. Atsakovas A. I. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
33. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino ir sutiko su išlaidų buvimu ir piniginių sumų išmokėjimu. Apskaitos dokumentai jau buvo įvertinti ir ikiteisminio tyrimo metu. Bendrijos registracijos klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apelianto argumentai yra nepagrįsti.
34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai Z. B., N. G., V. L. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nes jis yra nepagrįstas ir prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
35. A. R. R. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti.
36. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas reikalavimo dėl atsakovės vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų įteisinimo klausimo nekėlė, dėl šios faktinės aplinkybės nebuvo jokio ginčo, todėl mano, kad tai nesusiję su nagrinėjama byla.
37. Apeliantas turėjo galimybę išsiaiškinti visus klausimus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašydamas apklausti liudytojus, tačiau tokių prašymų nepareiškė. Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuota teisinė pagalba, tik teismui priėmus nepalankų ieškovui sprendimą, jo atstovas tapo netinkamu. Liudytojas A. M., kurį prašė apklausti apeliantas, davė išsamius paaiškinimus, dėl tų pačių aplinkybių byloje yra pateikti UAB „Pasvalio vandenys“ rašytiniai įrodymai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmė.
38. Patikrinimo aktai, kuriuos ieškovas reikalavo pateikti atsakovę, buvo pas patį ieškovą. Aktus pasirašė ieškovas ir atsakovas S. V., kuris davė parodymus teisme, ir dėl jų teismas pasisakė sprendime.
39. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino ir sutiko su išlaidų buvimu ir piniginių sumų išmokėjimu, kuriuos patvirtina byloje esantys įrodymai, liudytojo J. K. parodymai. Sutartys ir atlikti darbai su UAB „Liutenas“ patvirtina, kad ne visus darbus atliko ieškovas.
40. Apelianto keliamas bendrijos registracijos klausimas nesusijęs su nagrinėjama byla. Nurodo, kad atsakovė dalyvavo posėdžiuose ir apeliantas turėjo visas galimybes jai užduoti klausimus, be to, teismo posėdžiuose dalyvavo jos atstovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
42. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl skolos už rangos darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
43. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Byloje nesant rašytinės vartojimo rangos sutarties, šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos turinys turėjo būti nustatomas pagal šalių paaiškinimus, bylos netiesioginius rašytinius įrodymus, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2010 m. birželio mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovas sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nutiesti lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, parengti vandentiekio ir nuotekų įvado projektą bei įrengti patį įvadą atsakovei R.R. Š., taip pat atsakovams O. D., S. V., N. G. ir A. I. įrengti įvadus nuo pagrindinės vandentiekio bei nuotekų tinklų magistralės į šių atsakovų sklypus. Sutarta bendra darbų kaina apie 50 000 Lt. Tiksli kaina, atlikimo terminai ir kt. sąlygos nebuvo sutartos, nes nebuvo aiškus sunaudotų medžiagų kiekis.
45. Byloje nustatyta, kad ieškovas K. K. parengė lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projekto dokumentus ir dalyvavo gaunant statybos leidimą. Sutarta šių darbų kaina 2000 Lt. 2011-04-18 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvite užfiksuota, jog buvo suteikta paslauga „(duomenys neskelbtini)s“ sodų bendrijos vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimas“ už 2000 litų, jį pasirašė ieškovas. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už parengtą lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą su ieškovu buvo atsiskaityta.
46. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui 2010-09-01 buvo sumokėta 10 000 litų avansas, o 2010-09-16 dar 5 000 litų avansas medžiagų įsigijimui (t. 1, b. l. 50). Ieškovas iš S. V. 2011-08-13 gavo 100 litų, 2011-08-26 gavo 1 650 litų, 2011-10-14 gavo 900 litų (t. 2, b. l. 167;172). Taip pat ieškovas patikslintame ieškinyje prie jam sumokėtų sumų priskyrė pinigų sumas, kurios S. V. buvo išmokėtos J. K. (pagal 2011-09-02 – 600 litų, 2012-06-25 – 1000 litų) bei 600 litų sumą, kurią S. V. išmokėjo 2011-11-13 šulinių kasėjui M. B.. Taigi, byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad ieškovas gavo 17 650 litų (10000 + 5000 +100+1650+900), dar 2 200 litų (1000+600+600) priskiria prie jam sumokėtų sumų, o 8000 litų (2000+6000 Lt) sumą neigė gavęs.
47. Pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras nustatyta, kad jos yra išrašytos bendrai 19 667,17 litų sumai ir pagal 2010-09-07 krovinio važtaraštį 461,10 litų sumai, iš jų 2010 metais sąskaitos faktūros yra išrašytos 11 973,23 litų, o 2011 metais - 7 693, 94 litų sumoms. Pagal pinigų priėmimo kvitus ieškovas yra sumokėjęs bendrą 6 104,51 litų sumą bei UAB „Aukštaitijos kasyba“ už ekskavatoriaus nuomą sumokėjo 5 000 litų. Kitų išlaidų ieškovas nepagrindė. Atsakovės R.R. Š. atstovo pateikti dokumentai patvirtina 25 797,38 litų išlaidas prekėms ir paslaugoms, įrengiant vandentiekio ir nuotekų tinklus.
48. Ieškovas nurodo, kad jis atliko visus sutartus darbus, todėl atsakovai turi pareigą su juo atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovo argumentais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atliko tik dalį darbų, už kuriuos yra atsiskaityta. Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė tik 6 104,51 Lt dydžio išlaidas ir byloje nustatyta, kad sumokėjo 5 000 Lt UAB „Aukštaitijos kasyba“, taigi ieškovas pagrindė tik 11 104,51 Lt išlaidų. Vien žodinio ieškovo paaiškinimo, kad jis atliko visus darbus, šiam faktui pagrįsti nepakanka.
49. Netgi jeigu vertinti, kad ieškovo pateiktos teismui 2010-2011 m. sąskaitos faktūros, kurios yra išrašytos 19 667,17 litų + 2010-09-07 krovinio važtaraštis 461,10 litų sumai, patvirtina ieškovo turėtas išlaidas 25 128,27 Eur sumai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai liko ieškovui skolingi. Bylos duomenys patvirtina, kad jis yra gavęs iš atsakovų 27 850,00 Lt. Nors ieškovas neigė 8 000 Lt gavimą iš atsakovės Š., tačiau byloje esantys mokėjimo kvitai, kuriuos pasirašė pats ieškovas, patvirtina aplinkybę dėl 8 000 Lt sumokėjimo ieškovui. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, paneigiančių šių lėšų sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, labiausia tikėtina, gavo iš atsakovės 8 000 Lt, laikytina pagrįsta. Taigi konstatuotina, kad atsakovai savo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus ieškovui yra įvykdę.
50. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis atliko visus sutartus darbus bei papildomus darbus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Priešingai nei ieškovas, atsakovai nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad jie patys savarankiškai organizavo ir sumokėjo už vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos projekto užbaigimą bei pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Byloje atsakovų pateikti mokėjimo kvitai, (kasos išlaidų orderiai ir sąskaitos faktūros), sutartis su UAB „Liutenas” patvirtina apie atliktus darbus ir pirktas paslaugas, medžiagas tuomet, kai vyko vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba (2010-2012 metais). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovo reikalavimas sumokėti už darbus yra nepagrįstas, kadangi jo nurodytas kaip atlikti darbų kiekis yra faktiškai neatliktas.
51. CK 6.687 straipsnio 1 dalis nustato, jog užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju vandentiekio ir nuotekų statybos darbai buvo baigti 2012 metais, 2012-10-09 pasirašytas paslėptų darbų aktas Nr. 1 bei slėginio vamzdyno sandarumo hidraulinio bandymo aktas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po darbų atlikimo atsakovams būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamo atsiskaitymo už darbus. Ieškovas atsakovams pretenzijas pradėjo reikšti tik 2018 m., t.y. praėjus net 6 metams po darbų atlikimo ir 4 metams po vandentiekio ir kanalizacijos tinklų registracijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalims nesudarius rašytinės sutarties, sutarties ginčo atveju, įrodinėjimo procesas yra sunkesnis.
52. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
53. Reikšminga ir tai, jog ieškovas žodinę rangos sutartį sudarė su fiziniais asmenimis jų asmeniniams poreikiams tenkinti, tad statybos rangos sutartis vertintina kaip vartojimo rangos sutartis ( CK 6.672-6.680 str.). Pagal žodinės rangos sutarties sudarymo metu ( 2010 metų pavasarį) galiojusį teisinį reglamentavimą ( CK 6.188 straipsnio 6 dalis ) bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, taikoma šio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutarčių aiškinimo taisyklė. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kolegijos vertinimu, nėra teisinių prielaidų spręsti, jog tos pačios taisyklės neturėtų būti taikomos, kai sprendžiama dėl žodinės sutarties sąlygų nustatymo ir jų vertinimo.
54. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip savo srities profesionalas, nesudarydamas rašytinės sutarties, turi prisiimti ir to neigiamus apsunkinto įrodinėjimo padarinius. Šiuo konkrečiu atveju, siekdamas nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas rėmėsi bylos dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, padarė pagrįstą išvadą, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo pastatyti ne tik ieškovo, bet ir atsakovų pirktomis medžiagomis ir paslaugomis.
55. Ieškovo teigimu, nebuvo atskleista bylos esmė, nes byloje nebuvo apklausta atsakovė R. Š., tačiau nenurodė, kokie teisiniai ar faktiniai klausimai dėl to nebuvo atskleisti. Byloje pateikti duomenys, kolegijos vertinimu, yra pakankami nustatyti teisiškai reikšmingoms faktinėms bylos aplinkybėms (susitarimo kainai, apimtims, darbų atlikimo aplinkybėms). Ieškovo prašomi apklausti liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje. Atsakovę viso proceso metu atstovavo jos atstovas, o tai yra laikoma tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nėra prašęs pripažinti šios atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Ieškovas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, todėl skundo argumentas, kad teismas jam nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, vertinamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovas ir apeliacinės instancijos teismui papildomų įrodymų nepateikė ir nenurodė kokie jie galėtų būti.
57. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl vandentiekio registracijos viešame registre , galimai netinkamo buhalterijos tvarkymo , SB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos momento nėra susiję su nagrinėjama byla, nes byla yra dėl galimos skolos už rangos darbus priteisimo, kurioje ieškovas turėjo įrodyti, kad jis atliko statybos darbus pagal užsakovo (atsakovų) užduotį ir juos negavo sutarto dydžio atlygio. Todėl teismas nepriima ir nevertina ieškovo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų – VĮ „Registrų centras“ išrašo (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teisme turėjo būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.
58. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skunde apelianto nurodomos naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl ginčo byloje nustatinėtų aplinkybių reikšmės apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantas šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu savo reikalavimų pagrindu, pirmosios instancijos teisme nesivadovavo (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
59. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais sprendžiama , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą , tad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai apie turėtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.