Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-397-929/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-06
Bylos Nr.
1-397-929/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
M. M.
Nukentėjusysis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-397-929/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18869-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam M. M.,nukentėjusiajai T. P. (M.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-21 – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. – 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 val. visuomenės labui, vadovaujantis BK 64-1 str. – bausmė sumažinta 1/3 – galutinė bausmė 4 mėn viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 val. visuomenės labui. 2016-02-17 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2014-04-07 teismo sprendimą privalo T. M. naudai mokėti savo nepilnamečio vaiko V. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui lėšas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-04) iki dukros pilnametystės kiekvieną mėnesį mokant po 144,81 eurus (500 litų) dydžio (pajamų), į mėnesį iki jos pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2014-04-07 iki 2014-06-30, nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30, nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30, nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30, nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 visiškai nemokėjo priteistų alimentų, o laikotarpiais nuo 2014-07-01 iki 2014-07-31, nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-31, nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31, nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31, nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31, nuo 2016-05-01 iki 2016-11-22 mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos alimentų sumos ir tuo vengė pareigos išlaikyti savo vaiką V. M., dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas 4114,64 eurų sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis M. M., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dirba už minimalią algą ir turi kitų finansinių įsipareigojimų. Kiekvieną mėnesį iš jo atlyginimo išskaičiuoja išlaikymą vaikui. Apie 2014-04-07 teismo sprendimą, kuriuo ja jam priteista mokėti pinigus dukros išlaikymui nesenai sužinojo. Kai prasidėjo ši byla, buvusi žmona T. M. buvo kažkokius dokumentus atsiuntusi per „feisbuką“, bet jis jais nesidomėjo. Teismo sprendimą atsiuntė T. M. per „feisbuką“. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo pinigų savo dukros išlaikymui, teisingai nurodytos faktinės aplinkybės. Tačiau kai galėjo, mokėjo. T. M. duodavo grynų pinigų, už darželį vaikui mokėjo. Vaiko išlaikymui kas mėnesį išskaičiuoja iš jo atlyginimo, kartais 30 eurų, kartais 25 eurus. Iš jo atlyginimo negali išskaičiuoti visos priteistos sumos, kadangi turi kitų įsipareigojimų, paskolų. Pirko įvairius daiktus, elektronikos prekes. Paskui prarado darbą ir negalėjo sumokėti paskolų. Jo atlyginimas yra minimalus - 320 eurų, dirba oficialiai. Nuo 2014 m. ne visada dirbo oficialiai. Tiksliai laikotarpio neatsimena, kada dirbo neoficialiai. Sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi. Buvo laikas, kai pilnai išlaikė dukrą. Paskui prasidėjo teismai, buvusi žmona neleido su dukra susitikti, neleido jai pirkti žaislų. Kai gyveno su T. M., dirbo oficialiai, padėdavo ir jo mama. Į buvusios žmonos sąskaitą pervesdavo tai 50, tai 60 eurų. Už vaiko darželį, kai gyveno su T. M., mokėjo jis. Dabar iš jo atlyginimo išskaičiuoja apie pusę priteistos sumos. Daugiau nieko nedaro, kad padengtų visą įsiskolinimą. Yra baigęs 9 klases. Dirba statybininku. Gauna minimalų atlyginimą, pačiam reikia pinigų. Turi kitą dukrą 17 metų.

Liudytoja S. K., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2014 m. balandžio mėn. 11 d. T. M. pateikė vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo vaikui, skolininko M. M. gyvenamą vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Skolininkui siųsti dokumentai grįžo su atžyma, kad persikraustė. Patikrinus gyvenamąją vietą, jis buvo registruotas (duomenys neskelbtini). Pagal užklausą bankams, M. M. turėjo 7 sąskaitas, jos buvo areštuotos, lėšų jose nubuvo. Vykdomosios bylos užvedimo metu duomenų, kad skolininkas dirba, nebuvo. 2016 m. išsiaiškino, kad jis dirba, nusiuntėme vykdomąjį raštą į UAB (duomenys neskelbtini). Darbovietei buvo išsiųstas vykdomasis raštas su patvarkymu, kad pervestų po 114, 81 eurų kas mėnesį į pareiškėjos nurodytą sąskaitą, kad įsiskolinimas sudaro 3749,47 eurų ir išskaityti jį iš skolininko užmokesčio viršijančio MMA iki 70 procentų ir iki 50 procentų atlyginimo dalies neviršijančios MMA. Skolininko adresą nurodė pati išieškotoja, jis atitiko registro duomenis. Jos nuomone, realiai skolininkas apie priteistą išlaikymą sužinojo nuo vykdomojo dokumento užregistravimo darbovietėje, tačiau jis turėjo susipažinti su vykdomąja byla 2014 m. birželio mėn., kai buvo areštuotos jo sąskaitos. Nuo 2015-11-20 M. M. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), ar jis dirbo iki šio laiko, duomenų neturi. Išsiuntėme vykdomąjį raštą į darbovietę, toliau išmokėjimų nekontroliavo. Sąskaitą, į kurią pervesti pinigus, nurodė tą, kurią nurodė T. M.. Dėl galimybių mokėti išlaikymą, tai skolininkas Vilniuje nuomoja būstą, minimalaus atlyginimo tam nepakanka.

Nukentėjusioji T. P. (M.), apklausiama teismo posėdyje teismui paaiškino, kad du metus su M. M. bandė tartis, kad jis jai padėtų išlaikyti vaiką. Jis sakė, kad turi daug kitų įsipareigojimų. Jis norėjo sūnaus, o gimė dukra, todėl ir išsiskyrė su ja. M. M. jai nepadėdavo, smurtaudavo. Dukra V. M. gimė (duomenys neskelbtini). Dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi nepraėjus metams nuo jos gimimo. Padavė pareiškimą dėl skyrybų ir dėl alimentų priteisimo 2014 m. Apie tai M. M. informavo, tačiau jis netikėjo. Kai juos išskyrė, jam iš karto visus dokumentus ir teismo sprendimą nusiuntė per „feisbuką“. Procese M. M. nedalyvavo, jį informavo žodžiu apie teismo procesą. Po skyrybų jis dingo iš jos ir vaiko gyvenimo, nieko nemokėjo. Kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, iš jo nieko negavo. Šiais metais kreipėsi į policiją. Iš kaltinamojo darbovietės pinigus išlaikymui jai pradėjo pervedinėti šiais metais, pervesdavo 19, 20, 25 38 eurus. Jis jai mokėdavo tai 20 eurų, tai 50 eurų. Ji buvo nurodžiusi tik vieną sąskaitą, kuri yra byloje, į kurią turi būti pervestas išlaikymas vaikui. Į jokias kitas sąskaitas pinigai pervedami nebuvo. Nežino kokia šiuo metu yra kaltinamojo turtinė padėtis., nes su juo negyvena. Su M. M. jie kartu gyveno metus. Padėdavo jo mama, gaudavo alimentus iš pirmojo vyro. Jis visą žiemą nedirbo. Kartais padirbėdavo neoficialiai. M. M. 4 metus gyveno pas jos močiutę, nuomojo kambarį. Jis vaikui nieko nepirko, kartais paprašytas močiutės, nuvesdavo į darželį, nes ji tuo metu dirbo Vilniuje. Už vaiko darželį mokėjo ji.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sprendimu iš atsakovo M. M. priteistas išlaikymas nepilnametei V. M., gimusiai 2012 m. kovo 22 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-04) iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str., įrodyta. Kaltinamasis teismo posėdyje pripažino inkriminuojamo nusikaltimo faktines aplinkybes, t. y. kad kaltinime nurodytais laikotarpiais nevykdė ar iš dalies vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimu nustatytos pareigos mokėti savo nepilnamečio vaiko - V. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui lėšas. Tačiau nurodė, kad apie minėtą teismo sprendimą sužinojo vėliau. Šiuo metu gauna minimalų atlyginimą, todėl mokėti visos priteistos sumos neturi galimybių, praeityje yra pirkęs dukrai būtinų daiktų, davęs buvusiai sutuoktinei T. M. pinigų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 str. iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y., žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011 ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo iš M. M. po 500 litų (144,81 eurų) periodinėmis įmokomis V. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui antstolių kontorai buvo pateiktas vykdyti 2014-04-11. Buvo pradėtas priverstinis vykdymas ir nustatyta, kad M. M. turi sąskaitas bankuose, visos sąskaitos buvo areštuotos, tačiau jokių pinigų iš sąskaitų gauta nebuvo. 2014-04-01 buvo patikrinti Sodros duomenys ir nustatyta, kad M. M. niekur nedirba. 2016-04-04 nustatyta, kad jis nuo 2015-11-20 nuolat dirba UAB (duomenys neskelbtini). Į minėtą bendrovę antstolė išsiuntė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo. Patvarkyme buvo nurodyta, kad po 144,81 eurų bendrovė gali siųsti pinigus tiesiogiai T. M. į jos asmeninę sąskaitą arba daryti pašto perlaidą. Iš byloje esančio T. P. (M.) sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyti tik keli pavieniai atvejai, kai paties kaltinamojo M. M. ar iš jo darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesti pinigai vaiko išlaikymui. Iš minėtos bendrovės 2016-05-16 T. M. (P.) buvo pervesta 29,76 eurų. Pervestų pinigų sumos akivaizdžiai neatitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimu nustatyto vaiko išlaikymo dydžio. Byloje taip pat nustatyta, kad M. M. 2014 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini), 2015 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepaisant to, lėšų dukros išlaikymui jis nemokėjo. Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK vyr. tyrėjos 2016-09-23 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad nustatyti kokį atlyginimą M. M. gavo dirbdamas minėtose bendrovėse bei patvirtinti, kad buvo mokamos priteistos lėšos dukros išlaikymui, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko (b. l. 154).

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M., būdamas darbingas, kurį laiką oficialiai niekur nedirbo, o įsidarbinęs - konkrečių duomenų apie savo gaunamas pajamas neteikė. Pastaruoju metu iš jo darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) į T. M. (P.) sąskaitą yra pervestos tik simbolinės sumos vaikui išlaikyti, kurios neatitinka teismo sprendimu kaltinamajam nustatyto išlaikymo dydžio. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog T. M. būtų blogos sveikatos, kuri neleistų jam dirbti, priešingai, inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu jis yra jauno amžiaus, fiziškai darbingas asmuo, turi statybininko profesiją. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nededa realių pastangų, kurios liudytų jo ketinimus prisidėti prie vaiko išlaikymo, o priešingai – neteikė žinių apie savo pajamų šaltinius, turtą ir net tikrą gyvenamąją (buvimo) vietą (raginimas vykdyti teismo sprendimą jam buvo neįteiktas, antstoliui jo faktinė gyvenamoji vieta buvo nežinoma). Be to, kaip jis pats nurodė teismo posėdyje, jis negali mokėti visos priteistos sumos vaiko išlaikymui, nes turi įsiskolinimų už paimtas paskolas, kurios buvo skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad M. M., žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaiko išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek ir susirandant tinkamą darbą, tiek dirbant darbo biržoje pasiūlytą darbą, tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Kaltinamasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, vengė teikti teismo priteistas lėšas savo vaikui išlaikyti.

Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Todėl ta aplinkybė, kad M. M., kaip jis pats nurodė teismo posėdyje, yra pirkęs dukrai daiktus, mokėjęs už vaikų darželį, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už vengimą išlaikyti vaiką.

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. M. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 164 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas, vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į tai, kad M. M. padarė tyčinį, nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 164 str. 1 d., 11 str. 3 d.) priskiriamą nusikalstamą veiką; į tai, kas šis nusikaltimas trunkamojo pobūdžio; į M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į jo asmenybę – M. M., dirbantis, išsituokęs, vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad M. M. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 164 str., skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismo nuomone, tokios bausmės paskyrimas atitiks M. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-664-851/2016).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., ir skirti jam laivės apribojimo vieneriems metams bausmę, įpareigojant M. M. visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė