Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų I. B., A. B. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų I. B. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo atleista nuo dalyvavimo kituose posėdžiuose. 2015-10-27 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų A. B. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo atleistas nuo dalyvavimo kituose posėdžiuose. 2015-10-27 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2014-02-01 apie 18.25 val. Cukraus g., Kėdainiuose trečiojo asmens A. B. vairuojamas automobilis Volkswagen Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis, sugadintos priekinė bei galinė dešinės pusės padangos (eismo įvykio schema, Kauno VPK Kėdainių r. PK pažyma, transporto priemonės techninės apžiūros aktas). Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 100558319 patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono PK priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. B. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2014-02-03 buvo atlikta apgadintos transporto priemonės apžiūra, surašytas techninės apžiūros aktas, nustatyta, jog keičiamos dalys – priekinė dešinės pusės padanga ir galinė dešinės pusės padanga, remontuojamos dalys – priekinis dešinės pusės ratlankis. 2014-02-03 trečiasis asmuo A. B. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų skyriaus 2014-02-07 ekspertizė/sąmata Nr. 1436097 patvirtina, kad remonto darbų kaina yra 1132,81 Lt, atskaičius 348,60 Lt už dalių būklės pagerinimą, nustatyta, kad per eismo įvykį padaryta 784,21 Lt žala. 2014-02-24 buvo priimtas sprendimas išmokėti 784,21 Lt draudimo išmoką automobilio savininkei I. B., kuriai išsiųstas pranešimas apie nuostolių atlyginimą, išmoka pervesta 2014-02-25. Ieškovė Kėdainių rajono savivaldybei 2014-03-03 pateikė pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka. Kėdainių rajono savivaldybė 2014-03-18 raštu atsakė, jog atsisako apmokėti pretenzijoje nurodytą sumą, kol nebus įsiteisėjusio teismo sprendimo.

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 p.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

Atsakovė neneigė tos aplinkybės, kad yra Cukraus g., Kėdainiuose, valdytoja. Atsakovė, būdama vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, saugaus eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovė privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsižvelgiant į policijos pareigūnų nustatytą duobės dydį ir gylį akivaizdu, kad duobė atsirado per ilgą laiką, todėl turėjo būti pastebėta, kelio danga suremontuota arba, negalint to padaryti dėl svarbių priežasčių, pažymėta atitinkamais ženklais ar atitvarais. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Cukraus g., Kėdainiuose, būklę ar, kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta, nepateikė. Konstatuotina, kad atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos Cukraus g., Kėdainiuose, būklei pataisyti ir suremontuoti.

Atsakovės teigimu byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Su šiuo teiginiu teismas nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; pareigūnų E. S., R. T. tarnybiniai pranešimai (minėtuose dokumentuose yra akivaizdi rašymo klaida, nustatyta, kad įvykis buvo vasario mėn. įrašyta per klaidą sausio mėn.), nuotraukos bei A. B. paaiškinimas patvirtina, kad ginčo duobė nebuvo paženklinta, dėl ko trečiojo asmens automobilis buvo apgadintas. Taigi priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai pripažintini didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Taip pat tai, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, patvirtina ir 2014-02-01 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pažyma, kurioje nurodyta, kad sugadinta automobilio dešinė pusė, 2014-02-03 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodytos keičiamos dalys – priekinė dešinės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga bei remontuojamos dalys – priekinis dešinės pusės ratlankis. Taigi Transporto priemonės techninės apžiūros akte bei policijos pareigūnų tyrimo medžiagoje nustatyti automobilio sugadinimai atitiko transporto priemonės sugadinimų lokalizaciją. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą, taip pat, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Ieškovė, kaip transporto priemonės draudikas, su transporto priemonės draudėja I. B., vadovaudamiesi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, sudarė transporto priemonės „Volkswagen Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2012-11-28 redakcija) bei transporto priemonių draudimo liudijime numatytą draudimo sąlygų variantą, pasirinktą draudėjo. Nurodytų taisyklių 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, draudikas, t.y. ieškovė apskaičiavo draudimo išmokos dydį nustatydama, jog dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio išmokėtina 784,21 Lt (227,12 EUR) draudimo išmoka, t.y. ne visa nustatyta nuostolių suma – 1132,81 Lt, kadangi iš šios sumos buvo išminusuota 348,60 Lt suma už keistų dalių būklės pagerinimą. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių pagrindu ir pateiktais transporto priemonės sugadintų ir remontuotų dalių išlaidas patvirtinančiais įrodymais, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje.

Taigi, nurodytos išlaidos automobilio remontui ir keičiamų detalių įsigijimui pagal automobilio sugadinimo pobūdį, laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, detalių keitimo reikalingumą ir kainą nenustatyta. Atsakovė, nors ir nesutikdama su ieškiniu ir ginčydama ieškovės nustatytos ir pašomos priteisti žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, jog automobilio remonto darbai nebuvo techniškai būtini ar nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai ir padangos kaina buvo mažesni, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.). Vadovaujantis jau minėta įrodinėjimo taisykle pripažintina, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kėdainių rajono savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Cukraus g., esančią Kėdainiuose, bei užtikrinti saugų eismą, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovė, būdama Cukraus g., Kėdainiuose, valdytoja, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, dėl ko atsirado žala. Darytina išvada, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovė – Kėdainių rajono savivaldybė. Ginčo atveju yra visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad ieškovė buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 227,12 Eur (784,21 Lt) turtinės žalos atlyginimas.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Pagal kasacinio teismo praktiką, kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2015-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-04 civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 pažymėjo, kad atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Atsakovė 2014-03-18 raštu atsakė ieškovei į pareikštą pretenziją, todėl ieškovė ikiteismines kompensacines palūkanas paskaičiavo nuo 2014-03-19 iki 2015-08-21. Atsakovė paskaičiavo, kad palūkanų suma yra 16,52 Eur (227,12 Eur (skola) x 0,05 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 531 (pradelstų dienų skaičius). Atsakovė nors ir nesutikdama su palūkanų dydžiu nepateikė jokių ieškovės skaičiavimą paneigiančių įrodymų ar savo skaičiavimo, koks turėtų būti palūkanų dydis. Be to, atsakovei nuo 2014-03-18 buvo žinoma apie atsiradusią regresinę prievolę, todėl atsakovė galėjo imtis aktyvių veiksmų, kad palūkanos būtų mažesnės arba jų apskritai nereikėtų mokėti. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei 16,52 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo priteisto žalos atlyginimo, nes atsakovės neįvykdyta prievolė yra piniginė, atsakovė yra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą ir įstatyme nenustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 2 d., 6.261 str.).

Atsakovės teigimu, ne tik Kėdainių rajono savivaldybė, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kėdainių miesto gatvių priežiūrą. Teismas pažymi, kad kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali būti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininką (valdytoją) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų prižiūrėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius viešuosius kelius ir gatves, užtikrinti juose saugų eismą. Atsakovės argumentai dėl nepakankamo finansavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje pareikštas reikalavimas yra grindžiamas atsakovės deliktine atsakomybe, kylančia dėl jos neveikimo vykdant savivaldybei priskirtas savarankiškas funkcijas. Nepakankamo finansavimo ar netinkamo lėšų kelių priežiūrai ir remontui paskirstymo klausimai spręstini atskira tvarka. Teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai jog už Kėdainių miesto gatvių priežiūrą yra atsakinga ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo dalyką ir ribas, nenagrinėtini. Tokios pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas (2015-08-31 nutartis civilinėje byloje e2A-1227-264/2015).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 243,64 Eur sumos (227,12 Eur skola + 16,52 Eur palūkanos), nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str., 93 str.).

Iš atsakovės priteistina -3,33Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( pašto išlaidos), valstybei (CPK 79 str., 88 str., 93 str. 96 str., ).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 307 str., 310 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės, į. k. 111103885, 227,12 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 12 ct) turtinės žalos, 16,52 Eur (šešiolika eurų 52 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 243,64 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 ;

Priteisti iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės, į. k. 111103885, 3,33 Eur (tris eurus 33 ct) išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.