- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-436-796/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5346-965/2018 pagal ieškovo A. G. (A. G.) patikslintą ieškinį atsakovui V. L. dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 16 798,00 Eur sumos nuo civilinės bylos Nr. 2-620-479/2015 iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio padavimo dieną 2018 m. balandžio 19 d. procesinės palūkanos sudarė 3 230,74 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino savo reikalavimą ir iš atsakovo prašė priteisti 3 325,08 Eur procesines palūkanas skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 23 d. iki skolos sumokėjimo dienos 2018 m. birželio 5 d. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. L. B. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolininko V. L., vykdomasis raštas buvo išduotas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriuo teismas priteisė iš V. L. 2 317,00 Eur, gautų pardavus turtą, ir 14 481,00 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį nevykdymą, iš viso 16 798,00 Eur, L. B. naudai. 2016 m. liepos 8 d. L. B. ir A. G. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę į skolininko V. L. skolą, atsiradusią pagal Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015, kuria tenkino A. G. prašymą ir vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą, pakeitė išieškotoją L. B. į išieškotoją A. G.. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m gruodžio 6 d. nutartimi netenkino V. L. skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį. Šios nutarties pagrindu 2017 m. gruodžio 13 d. antstolė vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog tokiu būdu A. G. buvo perleista teisė iš skolininko reikalauti ir gauti su skolos gražinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos: (duomenys neskelbtini) dėl 101 357,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. B. išieškotojo V. L. naudai (antstolis A. Selezniovas); (duomenys neskelbtini) dėl 16 798,00 Eur skolos išieškojimo L. B. naudai (antstolė L. Neniškienė). 2017 m. birželio 6 d. antstolis patvarkymu (duomenys neskelbtini) atliko priešpriešinių piniginių sumų tarpusavio įskaitymą. 2017 m. birželio 6 d. antstoliui priėmus patvarkymą (duomenys neskelbtini) skolininko V. L. prievolė sumokėti L. B. 16 798,00 Eur skolą baigėsi. Nurodė, kad dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3301-889/2018 yra paduotas atskirasis skundas Klaipėdos apygardos teismui, byla neišnagrinėta, todėl antstolės patvarkymas pakeisti išieškotoją nėra įsiteisėjęs ir ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį. Taip pat nurodė, jog procesinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos nuo priešieškinio padavimo dienos (nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2017 m. birželio 6 d. ), kai buvo atliktas priešpriešinių piniginių sumų tarpusavio įskaitymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui A. G. priteisė iš atsakovo V. L. 2 510,49 Eur procesinių palūkanų, apskaičiuotų nuo 16 798,00 Eur sumos už laikotarpius nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 6 d. ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 5 d.; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo V. L. ieškovui A. G. 407,94 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo A. G. į valstybės biudžetą priteisė 75,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą pakeitė iš dalies – ieškovo V. L. ieškinį patenkino. Atsakovės L. B. priešieškinį patenkino iš dalies. Netaikė restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikė restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė iš atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101 357,00 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. L.. Taikydamas restituciją, priteisė iš V. L. 2 317,00 Eur, gautų už turto pardavimą, ir 14 481,00 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso 16 798,00 Eur, atsakovei L. B.. Nustatė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 101 357,00 Eur dydžio kompensacija. Išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimas dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareikštas.
5. Teismas taip pat nustatė, jog 2016 m. liepos 8 d. L. B. ir A. G. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria L. B. perleido reikalavimo teisę į visas iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 kylančias pradinio kreditoriaus teises į skolininko V. L. skolą, kuri sutarties sudarymo dieną sudarė 16 798,00 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu buvo atmestas V. L. ieškinys dėl L. B. ir A. G. 2016 m. liepos 8 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 16 d. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini), pakeitė išieškotoją L. B. į išieškotoją A. G..
6. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 atsakovės L. B. priešieškinis dėl 16 798,00 Eur skolos priteisimo buvo priimtas 2014 m. birželio 23 d., todėl procesinės palūkanos ieškovo naudai skaičiuotinos nuo 2014 m. birželio 23 d., iki teismo sprendimas buvo įvykdytas, t. y. iki 2018 m. birželio 5 d. V. L. į antstolės Laimos Neniškienės depozitinę sąskaitą įnešus 17 064,36 Eur pagrindinės skolos sumą.
7. Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl 101 357,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. B. išieškotojo V. L. naudai 2017 m. birželio 6 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) atliko priešpriešinių piniginių sumų – 16 798,00 Eur tarpusavio įskaitymą. 2018 m. gegužės 25 d. antstolio patvarkymu (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas 2017 m. birželio 6 d. patvarkymas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo. Teismas konstatavo, kad atsakovas V. L. žinojo, kad jo prievolė sumokėti 16 798,00 Eur skolą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. yra įvykdyta atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir baigėsi, todėl tuo metu, kai galiojo priešpriešinių sumų įskaitymo padariniai, jis negali būti laikomas atsakingu už procesinių palūkanų mokėjimą ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. neprivalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas.
8. Teismas nurodė, jog ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 16 798,00 Eur sumos nuo 2014 m. birželio 23 d. (priešieškinio priėmimo dienos) iki 2017 m. birželio 6 d. ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t. y. iki 2018 m. birželio 5 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas V. L. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei ir ieškovui ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
9.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo taisykles, ieškovo prašymas priteisti procesines palūkanas nuo priešieškinio, kuriame nebuvo pareikštas reikalavimas jas priteisti, priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
9.3. Ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas teismo turėjo būti perkvalifikuotas į reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 įsiteisėjo 2016 m. liepos 7 d., todėl būtent nuo šio momento ieškovas įgijo teisę skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas iki 2018 m. birželio 5 d., kai V. L. visiškai įvykdė prievolę.
9.4. Sutiktina su teismo nuostata, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. (panaikintas įskaitymas), kai galiojo priešpriešinių sumų įskaitymo padariniai, apeliantas negali būti laikomas atsakingu už procesinių palūkanų mokėjimą ir neprivalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas.
Atsiliepimas
10. Ieškovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo visas ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 nutartimi priteisė L. B. iš V. L. 2 317,00 Eur, gautų pardavus turtą, ir 14 481,00 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso 16 798 Eur.
10.2. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu procesinės palūkanos nėra nauja CK neįtvirtinta palūkanų rūšis, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos.
Šalies argumentai
10.3. V. L. laikomas praleidusiu prievolės įvykdymo terminą nuo to momento, kai L. B. kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl netinkamo pavedimo sutarties vykdymo, todėl būtent nuo to momento turi būti pradedamos skaičiuoti kompensuojamosios palūkanos.
10.4. Ieškovas turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti procesines palūkanas jau po teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo civilinėje byloje, kurioje pradinei kreditorei L. B. iš atsakovo V. L. buvo priteista skola.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia visiškai naujais teisiniais argumentais, kurie nebuvo nurodyti nei atsiliepime į ieškinį, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas nuo tokių atsakovo argumentų nesigynė, neturėjo galimybės dėl jų atsikirsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio procesines palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovo prašymas priteisti procesines palūkanas nuo priešieškinio, kuriame nebuvo pareikštas reikalavimas jas priteisti, priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas teismo turėjo būti perkvalifikuotas į reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 įsiteisėjo 2016 m. liepos 7 d., todėl būtent nuo šio momento ieškovas įgijo teisę skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas iki 2018 m. birželio 5 d., kai V. L. visiškai įvykdė prievolę. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą pakeitė iš dalies – ieškovo V. L. ieškinį patenkino. Atsakovės L. B. priešieškinį patenkino iš dalies. Netaikė restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikė restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė iš atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101 357,00 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. L.. Taikydamas restituciją, be kita ko, priteisė iš V. L. 2 317,00 Eur, gautų pardavus turtą, ir 14 481,00 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso 16 798,00 Eur, atsakovei L. B.. Nutarė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 101 357,00 Eur dydžio kompensacija. Išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimas dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos 16 798,00 Eur sumos nebuvo pareikštas. 2016 m. liepos 8 d. L. B. ir A. G. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią L. B. perleido reikalavimo teisę į skolininko V. L. skolą, atsiradusią Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016, pagrindu. 2018 m. kovo 26 d. A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 16 798,00 Eur sumos nuo civilinės bylos Nr. 2-620-479/2015 iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl palūkanų skaičiavimo nuo priešieškinio priėmimo dienos 2014 birželio 23 d., atsakovo atstovas su tokia pozicija sutiko. Atsakovas nesutiko su apskaičiuotų procesinių palūkanų dydžiu ir sutiko su palūkanų mažinimu iki 2 503,37 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 16 798,00 Eur sumos nuo 2014 m. birželio 23 d. (priešieškinio priėmimo dienos civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015) iki 2017 m. birželio 6 d. ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t. y. iki 2018 m. birželio 5 d.
16. Bylos duomenimis, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, apskaičiuotas nuo priešieškinio kitoje byloje, t. y. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015, priėmimo dienos (2014 m. birželio 23 d.) už teismo priteistą ir nesumokėtą 16 798,00 Eur sumą iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo dienos, t. y. iki 2018 m. birželio 5 d., V. L. į antstolės Laimos Neniškienės depozitinę sąskaitą įnešus 17 064,36 Eur pagrindinės skolos sumą. Nustatyta, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 reikalavimas dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareikštas.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama dėl ginčo esmės (šiuo atveju dėl 16 798,00 Eur priteisimo) išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Taigi, ieškovas turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas jau po procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pagrindinėje civilinėje byloje.
18. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
19. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurių kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos įmonė Compagnie Industrielle de Pelleteries, S. A. v. UAB „Vobekra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2011). Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).
20. Atsižvelgiant į šias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo taisykles, ieškovo prašymas priteisti procesines palūkanas nuo priešieškinio, kuriame nebuvo pareikštas reikalavimas jas priteisti, priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos ieškovo naudai tik nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Kadangi ieškovo A. G. ieškinys, kuriuo jis prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 16 798,00 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2014 m. birželio 23 d. (priešieškinio priėmimo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (2018 m. birželio 5 d.), teisme buvo priimtas 2018 m. balandžio 12 d., pagal minėtą teismų praktiką, 5 procentų procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, ieškovui iš atsakovo galėtų būti priteisiamos tik nuo 2018 m. balandžio 12 d.
21. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju susidaro tokia situacija, kai ieškovo naudai priteisiant tik procesines palūkanas nuo ieškinio dėl palūkanų priteisimo priėmimo teisme dienos (civilinės bylos iškėlimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovas iš esmės praranda teisę prašyti priteisti jo patirtus nuostolius (palūkanų forma) už laikotarpį nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d nutarties, kuria jam buvo priteista iš atsakovo 16 798,00 Eur skola, priėmimo iki šios civilinės bylos iškėlimo dienos. Tokia situacija pažeistų ieškovo teises ir neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas priteisimo, kuri buvo suformuota paskolos teisinių santykių srityje ir į kurią turėtų būti atsižvelgta ir nagrinėjamoje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-830/2003).
22. Skolininkui neįvykdžius prievolės, t. y. kreditoriui nesumokėjus teismo priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas įgyja naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad skolininkas nevykdė prievolės atlyginti priteistą sumą po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti kreditoriui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas; CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Kreditorius tokiu atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku negrąžinus skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
23. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-29-248/2016) (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sudarytose sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei ieškovas, nei atsakovas neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, nenurodė, jog vietoj procesinių palūkanų už laikotarpį iki ieškinio šioje byloje priėmimo turėtų būti priteisiamos kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal civilinio proceso įstatymą ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jei tokį ir nurodo, tai jis bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokie teismo veiksmai teisiškai perkvalifikuojant pareikštą reikalavimą nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas iki ieškinio šioje byloje pateikimo, pirmosios instancijos teismo turėjo būti perkvalifikuotas į reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas ir nagrinėjamas pagal kompensuojamųjų palūkanų priteisimo taisykles, tai yra kompensuojamosios palūkanos turėjo būti priteistos nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties priėmimo dienos (CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu).
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo metu, kai galiojo priešpriešinių sumų įskaitymo padariniai, V. L. negali būti laikomas atsakingu už procesinių palūkanų mokėjimą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. ir neprivalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).
26. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog atsakovas apeliacinį skundą grindžia visiškai naujais teisiniais argumentais, kurie nebuvo nurodyti nei atsiliepime į ieškinį, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sutiko su ieškovo reikalavimu procesines palūkanas priteisti nuo priešieškinio priėmimo dienos, o dabar nuomonę keičia. Ieškovas nuo tokių atsakovo argumentų nesigynė, neturėjo galimybės dėl jų atsikirsti. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo argumentais nesutinka.
27. Pažymėtina, kad teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aptarta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, sutiktina su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, jog, esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditoriaus naudai kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos sumos pagal pagrindinę prievolę, įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus argumentus ir išaiškinimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesinių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimus, ir bylą nagrinėjančio teismo pareigą atlikti teisinę ginčo santykių (ieškovo išreikšto reikalavimo) kvalifikaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovo reikalavimą tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 16 798 Eur sumos nuo 2016 m. liepos 7 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo) iki 2017 m. birželio 6 d. ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t. y. iki 2018 m. birželio 5 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo
29. Atlikus skaičiavimus, ieškovui priteistina 796,18 Eur palūkanų, kurios apskaičiuotos tokiu būdu: palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. birželio 6 d. (t. y. už 334 dienas) – 768,57 (16 798 Eur skola x 5 proc. x 334 d. / 365 d.); už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 5 d. (t. y. už 12 dienų) – 27,61 Eur (16 798 Eur skola x 5 proc. x 12 d. / 365 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).
31. Atsižvelgiant į tai, kas šioje nutartyje nurodyta ir aptarta, konstatuotina, kad ieškovo A. G. reikalavimo tenkinama 23,94 proc. (796,18 Eur x 100 / 3325,08 Eur). Atsakovo reikalavimo pirmosios instancijos teisme tenkinta 76,06 proc. (100 proc. – 23,94 proc.).
32. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 523,00 Eur (73,00 Eur žyminis mokestis ir 450,00 Eur už teisines paslaugas). Patenkinus 23,94 procento ieškovo pareikštų reikalavimų, iš atsakovo priteistina 125,21 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
33. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) atsakovui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, apmokant iki 50 proc. išlaidų. Byloje pateikta 2018 m. liepos 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (duomenys neskelbtini), pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162,50 Eur; 2018 m. rugsėjo 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (duomenys neskelbtini), pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 182 Eur, iš viso 344,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo valstybei priteistina 262,03 Eur (76,06 proc. x 344,50 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
35. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi atsakovo V. L. apeliacinis skundas tenkintas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo A. G..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovo V. L. 796,18 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 18 ct) procesinių palūkanų, apskaičiuotų nuo 16 798,00 Eur sumos už laikotarpius nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. birželio 6 d. ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 5 d., ieškovui A. G. (A. G.).
Priteisti iš atsakovo V. L. ieškovui A. G. 125,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.) į valstybės biudžetą 262,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.) V. L. 20,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.