Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-380/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
1A-276-380/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10203-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
Nuteistasis
M. R., V. R.
Advokatai
Miranda Kunickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-380/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10203-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.1.; 1.1.8.1.1. 1.1.10.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistiesiems M. R., V. R.,gynėjams advokatams Mirandai Kunickienei, Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. R. ir V. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš S. J. namo) – laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ( dėl S. J. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš S. J. namo) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl S. J. turto sugadinimo) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos ir subendrintos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. R. galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. kovo 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš S. J. namo) – laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl S. J. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš S. J. namo) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl S. J. turto sugadinimo) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos ir subendrintos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. R. galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. kovo 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš M. R. ir V. R. priteista solidariai S. J. 770,51 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“362,08 Eur, AB „ (duomenys neskelbtini)“ 183 Eur turtinėms žaloms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. R. ir V. R. nuteisti už tai, kad 2018 m. kovo 3 d., apie 1 val (duomenys neskelbtini), veikdami kartu ir būdami apsvaigę nuo alkoholio (M. R. nustatytas 1,78 promilės girtumas, V. R. nustatytas 1,66 promilės girtumas), išdaužę S. J. priklausančio namo 55,01 Eur vertės lango stiklą, suplėšę 40 Eur vertės užuolaidas, sugadinę 40 Eur vertės lango roletus, sugadinę 100 Eur vertės grindų laminatą, sugadinę 15 Eur vertės metalinę pasagą, įsibrovė į namo vidų, iš jo pagrobė: neturintį materialinės vertės raudoną maišą su užrašu „Sportland“, 20 Eur vertės sportinius batelius, 40 Eur vertės sportinius batus „Nike“, 30 Eur vertės sportinius batus „Adidas“, 20 Eur vertės sportinius batus „Adidas“, 80 Eur vertės batus „Shock absorber“, 5 Eur vertės šlepetes „King“, 2 Eur vertės aukso spalvos šlepetes, bendros 5 Eur vertės 4 vnt. dantų šepetėlių „Medium“, 2 Eur vertės šlepetes, bendros 5 Eur vertės 6 vnt. dantų šepetėlių „Extreme Value“, „DR. Fresh“, bendros 7 Eur vertės 5 vnt. dantų šepetėlių „Pro-Clean Toothbrushes“, 2 Eur vertės kavos „Fresh 3 in 1“ dėžutę, 20 Eur vertės fotoaparatą „Fujifilm 6,3 mega pixel“, 50 Eur vertės fotoaparatą „Samsung“ su dėklu, 5 Eur vertės medžiaginį juodos spalvos dėklą, 10 Eur vertės žibintuvėlį „Tiross“, 2 Eur vertės AV jungtis, 5 Eur vertės „Fujifilm“ įkroviklį su elementu, 11 Eur vertės televizoriaus priedėlį su pulteliu „Star“, 10 Eur vertės meškerę „Compact 150“, 2 Eur vertės 11W lemputę „Philips“, 1 Eur vertės 11W lemputę „Ikea“, 5 Eur vertės plieninius troselius, bendros 8 Eur vertės 2 vnt. žvejybai skirtus valus, bendros 45 Eur vertės 2 vnt. įrankių baterijų, 5 Eur vertės automobilio vairo aptraukimą, neturinčius materialinės vertės skalbinių segtukus, vaistus „Co codamol“, „Neocitramon“, "Dexilant“, „Clemastinum“, 70 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną, 20 Eur vertės lagaminą, 40 Eur vertės šildymo lentą, 2 Eur vertės 10 vnt. dantų šepetėlių „Value Pack“, „Pristine Gleam“, bendros 5 Eur vertės 4 vnt. dantų šepetėlių „Pristine Gleam Kids Toothbrushes“, 1 Eur vertės dantų šepetėlį „Big teeth“, 20 Eur vertės televizijos anteną „Spectras“, fotoaparato dėklą „Samsung“, juodos spalvos diržą, 2 Eur vertės „Fresh quick coffee“ 2 in 1, 2 Eur vertės laidą, 19 Eur vertės kavos malimo aparatą, 30 Eur vertės virtuvinį įrankių metalinį stovą su 6 vnt., virtuvės įrankių, 15 Eur vertės kapojimo peilį, 10 Eur vertės kvepalus „Chanel Nr. 5“, 10 Eur vertės kvepalus „Chanel Nr. 19“, 10 Eur vertės kvepalus „Euphonic gold men“, 15 Eur vertės kvepalus „Versace woman“, kūno losjoną „The spa“ , kvepalus „Rare Gold“, medžiaginį juodos spalvos maišiuką „Kar Kar“, 10 Eur vertės sulčiaspaudę „Philips“, plastikinį maišiuką „Deichmann“, raudonos spalvos medžiaginį krepšį „Cathedral“, 30 Eur vertės sportinius batus „AIR Nike“, 600 Eur vertės odinę striukę, 28 Eur vertės kelnes „Adidas“, 30 Eur vertės batus „Džordan“, 160 Eur vertės dvi auksines grandinėlės 585 prabos, segamas ant kaklo, 30 Eur vertės 30 svarų, 50 Eur vertės 5 litų sidabrinę monetą, 80 Eur vertės alkotesterį, 6 bendros 20 Eur vertės kavos pakuotes „Lavaza“, 10 Eur vertės 4 poras frotinių kojinių, 2 poras 30 Eur vertės šlepečių „Nike“, 15 Eur vertės šlepetes „Adidas“, 40 Eur vertės auksinių auskarų porą 585 prabos, 13 porų bendros 20 Eur vertės kojinių, 2 Eur vertės tampres „Atmosphere“, 5 Eur vertės sportines kelnes „Nike“, 6 Eur vertės tampres „Atmosphere“, 6 Eur vertės tampres, sportinį kostiumėlį „Adidas“, 15 Eur vertės odinį diržą „Big Star“, žirnių pakuotę „Optima“, 30 Eur vertės žieminius batus „Adventuridge“, 100 Eur vertės dyperį, 10 Eur vertės sportines kelnes „Adidas“, 20 Eur vertės sportines kelnes „Adidas“, 5 Eur vertės sportines kelnes „Easy Large“, 15 Eur vertės sportines kelnes „Adidas“, 15 Eur vertės sportines kelnes „Adidas“, 3 Eur vertės sportinį megztuką „Blue“, 5 Eur vertės vyriškas pirštines, 5 Eur vertės patalynės komplektą, 5 Eur vertės patalynės komplektą, 10 Eur vertės kvepalus „Polo Ralph Lauren Blue“, 5 Eur vertės žiūronus „Samsung“, 5 vnt. bendros 17,50 Eur vertės dantų pastos „Sensodyne“, 10 Eur vertės tris poras kojinių „Nike“. Šiais savo veiksmais jie sugadino 250,01 Eur vertės svetimo – S. J. priklausančio turto bei pagrobė 2 690,50 Eur vertės S. J. priklausančio turto.

2. M. R. ir V. R. nuteisti ir už tai, kad 2018 m. kovo 3 d., apie 3.45 val., veikdami kartu ir būdami apsvaigę nuo alkoholio (M. R. nustatytas 1,78 promilės girtumas, V. R. nustatytas 1,66 promilės girtumas), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužę 8,83 Eur vertės parduotuvės lango stiklą, sugadinę 130 Eur vertės dvi prekybines lentynas, 191 Eur vertės apsaugines metalines lauko žaliuzes, 50 Eur vertės dvejas medines duris bei sudaužę 7,57 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį degtinės „Bajorų Premium Gold“, 7,26 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį degtinės „Sobieski Superior“, 5,33 Eur vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Sobieski Superior“, 7,22 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį degtinės „Sobieski Premium“, pagrobė 5,52 Eur vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Svayak Platinum Standart“, 4,87 Eur vertės 0,5 litro talpos degtinės butelį „Zolotoj Urožaj“, 5,64 Eur vertės 0,5 litro talpos degtinės butelį „Bajorų Premium Gold“, 7,26 Eur vertės 0,7 litro talpos degtinės butelį „Sobieski Superior“, bendros 10,66 Eur vertės du butelius po 0,5 litro talpos degtinės „Sobieski Superior“, 4,35 Eur vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Bajorų“, bendros 12,60 Eur vertės du po 0,75 litro talpos butelius putojančio vyno „Asti Martini“, 3.62 Eur vertės 0,35 litro talpos degtinės butelį „Kvietinė“, šiais savo veiksmais M. R. ir V. R., veikdami kartu, sugadino svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 414,47 Eur vertės turto bei pagrobė svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 54,52 Eur vertės turto.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo išteisinti jį pagal BK 187 straipsnį, sumažinti jam paskirtą bausmę arba neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taikyti BK 75 straipsnį.

3.1. Nuteistasis M. R. teigia, kad jis visiškai prisipažino ir prisipažįsta padaręs vagystes, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikė kartu su tėvu V. R., tačiau jis neigia turėjęs su tėvu bendrą susitarimą ir nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnyje. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje jo tėvas parodė, jog jis nieko nelaužė ir negadino, tai padarė jo tėvas, o jis tik nešė tėvo paduotus daiktus. Pirmosios instancijos teismas į tokius V. R. parodymus neatsižvelgė, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

3.2. Apeliantas prašo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, kad jis turi sugyventinę, mažametį vaiką, turėjo nuolatinį darbą. Nurodo, kad jis neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos, norėjo pradėti gyventi visavertį gyvenimą, tačiau teismas, įvertinęs jo asmenybę, pripažino recidyvistu ir atėmė laisvę.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo nors šiek tiek sumažinti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad yra jau ne jauno amžiaus, su visais kaltinimais sutinka.

5. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis M. R., jo gynėja M. Kunickienė prašė nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. R., jo gynėjas V. Janušauskas prašė nuteistojo V. R. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliaciniai skundai atmestini.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. neigia turėjęs bendrą susitarimą su V. R. padaryti ir nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnyje, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į nuteistojo V. R. parodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

9. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog ir nuteistasis M. R., veikdamas kartu su V. R., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. R. nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip.

9.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų požymių (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-295/2012, 2K-254/2013).

9.2.1. Tai, jog tarp bendrininkų nebuvo išankstinio išsamaus susitarimo dėl nusikalstamos veikos detalių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, pakanka to, jog abu nuteistieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-79/2012, 2K-295/2012, 2K-254/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai.

9.2.2. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. neigė aplinkybę, jog išdaužė nukentėjusiajai S. J. priklausančio namo lango stiklą, sugadino kitus jai priklausančius daiktus, taip pat neigė išdaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės lango stiklą bei sulaužęs ir sudaužęs kitą jai priklausantį turtą. Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. R. teigė, jog nukentėjusiajai S. J. priklausančio namo lango stiklą išdaužė V. R., dėl girtumo daug ko neprisiminė, buvo patekęs į namo vidų, nešė maišus su pagrobtais iš namo daiktais. Atsakydamas į advokato klausimą, pats sau prieštaraudamas, jau teigė, kad į S. J. priklausančio namo vidų patekęs nebuvo. Taip pat nuteistasis M. R. parodė, jog tą pačią naktį, pritrūkę alkoholio, abu su nuteistuoju V. R. išėjo jo parsinešti. Praeidami pro parduotuvę, išdaužė jos lango stiklą ir pro langą pasiėmė alkoholio, kiti buteliai nuo lentynų nukrito, sugadino ir parduotuvės duris (t. 4, b. l. 37).

9.2.3. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 5 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. R. tvirtino, kad jis kartu su V. R. sugalvojo išdaužti nukentėjusiajai S. J. priklausančio namo lango stiklą, kuris iš jų tai padarė, M. R. neprisiminė dėl girtumo. Nuteistasis M. R. aiškiai parodė, jog jis kartu su V. R. pateko į namo vidų, iš namo pagrobė įvairius daiktus, kuriuos susidėjo į maišus ir iš namo išsinešė. M. R. tvirtinimu, jis žinojo, kas gyvena tame name, kad šeimininkai yra išvykę į užsienį, todėl į jį ir įsibrovė. Nuteistasis M. R. aiškiai parodė ir dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės lango stiklą išdaužė būtent jis – dešine ranka, ant rankų buvo užsimovęs pirštines (t. 2, b. l. 120–122). 2018 m. kovo 14 d. apklausos metu M. R. jau neigė, jog jis išdaužė parduotuvės lango stiklą, teigė, jog tuo metu jis stovėjo nuo parduotuvės toliau. Taip pat neigė, jog buvo įsibrovęs į nukentėjusiajai S. J. priklausančio namo vidų, tačiau neneigė, jog priiminėjo V. R. paduodamus pagrobtus iš namo daiktus (t. 2, b. l. 125–126). 2018 m. balandžio 25 d. apklausos metu M. R. parodė, kad išdaužęs namo lango stiklą, į namą įsibrovė vienas V. R., o jis stovėjo prie lango ir stebėjo, kad jų nepastebėtų pašaliniai asmenys, taip pat priiminėjo V. R. paduodamus pagrobtus daiktus. M. R. parodė, kad parduotuvės lango stiklą išdaužė V. R., tačiau neneigė, jog vagystėse dalyvavo abu, vagysčių daryti jo niekas nevertė (t. 2, b. l. 136–137).

9.2.4. Iš aptartų nuteistojo M. R. parodymų visumos nustatyta, kad jis keitė parodymus būtent dėl to, kuris iš jų – jis ar V. R. – išdaužė nukentėjusiajai S. J. priklausančio namo bei parduotuvės langų stiklus, sudaužė ir sulaužė kitus daiktus, tačiau pažymėtina, kad pagal nustatytas aplinkybes, visiškai nesvarbu, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš nuteistųjų. Kad tarp jų nebuvo išankstinio išsamaus susitarimo dėl nusikalstamų veikų detalių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Iš aptartų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo M. R. parodymų nekyla abejonių dėl to, jog M. R. dalyvavo kartu su V. R. abiejų vagysčių padaryme ir aiškiai suvokė, jog neteisėtai patenkama tiek į nukentėjusiajai S. J. priklausančio namo vidų, tiek ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, iš kur kartu su V. R. pagrobė kaltinime nurodytus nukentėjusiesiems priklausiusius daiktus, t. y. abu realizavo savo nusikalstamą sumanymą. Šiuo atveju pakanka to, jog abu nuteistieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas. Nors nuteistųjų M. R. ir V. R. parodymai dėl to, kuris iš jų išdaužė nukentėjusiajai S. J. priklausančio namo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės lango stiklus, sulaužė kitus daiktus ir skiriasi, tačiau aplinkybę, kad nuteistasis M. R. visiškai pritarė nusikalstamų veikų darymui, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis sutiko apvogti S. J. priklausantį namą, pritarė, kokiu būdu bus patenkama į namo vidų, stebėjo, kad vagystės metu jų nepamatytų pašaliniai asmenys, priiminėjo V. R. paduodamus daiktus iš namo, o vėliau sutiko pagrobti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės alkoholio, taip pat pritarė, kokiu būdu bus patenkama į parduotuvę, paiminėjo iš V. R. pro langą paduodamus alkoholio butelius ir panašiai, patvirtina ir nuteistojo V. R. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 4, b. l. 37, t. 3, b. l. 16–17). Ir šių aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog nuteistieji pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip išreiškė savo tikrąją valią – bet kokiu būdu, šiuo atveju patenkant per išdaužtus langų stiklus, t. y. sugadinant svetimą turtą, patekti į nukentėjusiajai S. J. priklausantį namą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir pagrobti svetimą turtą, t. y. abiem atvejais nusikalstami veiksmai buvo padaryti atitinkamai vienu metu ir siekiant to paties tikslo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistasis M. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, veikdamas kaip bendrininkas. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. taip pat prašo sumažinti jam paskirtą bausmę arba neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taikyti BK 75 straipsnį. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. prašo nors šiek tiek sumažinti jam paskirtą bausmę.

11. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

12. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistųjų M. R. ir V. R. asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai) aplinkybes.

12.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12.2. Pažymėtina, kad nuteistasis M. R., jau būdamas kaip pilnametis, teistas 3 kartus, iš jų ir už tokio pat pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (BK 180 straipsnis), be to, už tokio pat pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą jis ne kartą teistas ir būdamas dar nepilnametis (t. 3, b. l. 65–72), V. R. anksčiau teistas 2 kartus, iš jų ir už tokio pat pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (BK 180 straipsnis) (t. 3, b. l. 80–82), teistumams neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jie vėl nuteisti net už 4 tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, priskiriamų nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) kategorijoms, padarymą, taip pat abu daug kartų bausti administracine tvarka, iš jų ir už smulkią vagystę (ANK 108 straipsnis) (t. 3, b. l. 73–75, 83–87).

12.3. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Taigi nepagrįstas nuteistojo M. R. teiginys, kad skirdamas bausmę, teismas iš esmės neturėjo atsižvelgti į jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, jo teistumus. Šis faktas formuoja teismo nuomonę apie kaltininko asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia elgtis socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, todėl yra būtina į asmens teistumą atsižvelgti ir jį įvertinti.

12.4. Akcentuotina, kad tiek M. R., tiek ir V. R., atlikę ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, turėjo visas galimybes, gyventi visavertį gyvenimą, tačiau jie ir toliau elgėsi netinkamai, vėl padarė net kelias tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei per vieną naktį, ir tai parodo jų didesnį pavojingumą visuomenei bei aiškiai parodo, kad nuteistieji nėra linkę pasitaisyti. Nuteistųjų M. R. ir V. R. nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, jog abu nuteistieji visiškai jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, savanaudiškų nusikaltimų darymas tapo jų gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, jie pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą nelinkę.

12.5. Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems M. R. ir V. R. už padarytus atskirus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmes bei teisingai nustatė jų dydžius, kurie, atsižvelgiant ne tik į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią, bet ir į jų net tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir taip yra mažesni nei BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkiai, todėl nėra aiškiai per griežtos, jų mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.

13. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13.1. Aplinkybių, suteikiančių pagrindą nuteistajam M. R. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), taip pat nėra, nes esant nustatytų ir aptartų aplinkybių visumai, jį kaip asmenį charakterizuojantiems duomenims, nėra pagrindo daryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių nuteistojo M. R. elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, pakanka jo asmenybei taisyti ir paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistųjų M. R. ir V. R. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Dalius JocysZigmas PociusAurelija Sadauskaitė