Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1380-1009/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
1-1380-1009/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54592-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
E. S.
Nukentėjusysis
E. S., L. U., G. J.
Civilinis atsakovas
AB ,,Lietuvos draudimas“
Advokatai
Dalius Gintautas, Edgaras Jatautas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1380-1009/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54592-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei-Unikienei, Vidai Dambrauskienei, Lauritai Verbickienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui Edgarui Jatautui,nukentėjusiajai E. S.,nukentėjusiajam L. U., jo atstovui advokatui Daliui Gintautui,nukentėjusiajai G. J., jos atstovui advokatui Daliui Gintautui,civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,laiduotojui E. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2019 m. gruodžio 24 d. apie 18.30 val. Kaune, vairuodamas Kelių transporto priemonę – automobilį ,,Volvo XC 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad, važiuodamas (duomenys neskelbtini), ir atsižvelgdamas į važiavimo meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir ties pastatu Nr. 130 nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su automobiliu ,,BMW 730D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, o šio eismo įvykio metu automobilio ,,BMW 730D“ vairuotojui L. U. ir automobilio ,,Volvo XC90“ keleivei E. S. buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, automobilio ,,BMW 730D“ keleivei G. J. buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jo parodymai tokie patys kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu. E. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę ,,Volvo“, darė lenkimo manevrą, išlindo į priešingą eismo juostą ir sukėlė avariją. Ten kur norėjo aplenkti, buvo ženklinimas, kad statyti mašinų negalima, kitų ženklinimų nebuvo. Paaiškino, kad buvo punktyrinė juosta, kuri nedraudė išvažiuoti, todėl išvažiavo, nes trukdė kiti pastatyti automobiliai. Automobiliu važiavo kartu su sese ir pussesere. Automobilis yra jo, tačiau registruotas dėdės R. T. vardu. Matėsi, kad atvažiuoja kažkas. Jis tikėjosi, kad tilps, tačiau buvo susidūrimas. Neprisiminė tiksliai kaip viskas įvyko, jis į kitą mašiną įvažiavo. Automobilio vairuotojo, kairės pusės priekis įvažiavo, sparnas, durelės, priekis į vairuotojo pusę. Po susidūrimo mašina atgal pavažiavo, po to liko toje vietoje, kur schemoje užfiksuota. Įvykio metu nukentėjo sesė, automobilio ,,BMW“ vairuotojas, jam buvo užspausta koja. Po įvykio išlaipino sesę su pussesere ir ėjo link kitos mašinos, bandė duris laužti, ėjo į kitą pusę, kad ištrauktų moterį. Negali pasakyti ar moteriai kas buvo, ji išlipo, tačiau vyras negalėjo išlipti. Jo pusseserė paskambino į policiją. Įvykis įvyko dėl nepasirinkto greičio, nes šlapia danga buvo, lietus, blogas matomumas. Mano, kad važiavo 60 kilometrų per valandą greičiu. Po įvykio su nukentėjusiaisiais bendravo telefonu, siūlė pagalbą ir nuvežti, ir vežimėlį, tačiau šie pasakė, kad jo pagalbos nereikia. Transporto priemonė buvo drausta, draudimo sutartyje įrašytas dėdė. Nebuvo asmuo įtrauktas į galinčių vairuoti asmenų sąrašą dėl mažo stažo. E. S. gyvena su tėvais, klauso jų nuomonės, pasitaria, jo geri santykiai su tėčiu, pats yra dirbantis. Dėl civilinių ieškinių sutiko iš dalies, tiek kiek teismas nuspręs tiek sumokės, dėl išlaidų teisinei pagalbai atlyginti taip sutiko kiek teismas priteis. E. S. savo veiką vertina blogai, gailisi, įvertino, kad reikia laikytis KET. E. T. jam yra autoritetas.

Pretendentas į laiduotojus E. T. prašė atiduoti jam sūnėną pagal laidavimą, paaiškino, jog kritiškai vertina E. S. padarytą veiką, turi jam teigiamą poveikį, jų santykiai geri, nuolat bendrauja, susitinka, sūnėnui yra autoritetas. Kalbėjosi apie įvykį, vairavimą, saugų greitį, matėsi, kad E. S. gailisi.

Nukentėjusysis L. U., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dėl nepavykusio susitaikymo kaltinamasis neparodė noro. L. U. nurodė, kad 4 440 Eur žalos atlyginimo suma yra neadekvati, kadangi patyrė daug didesnius nuostolius, galėjo uždirbti per antrus metus 70 000 Eur, tačiau tuo metu buvo bedarbis, negalėjo šių sumų prisiteisti, prarado visas santaupas, atsirado skolų. Prašo priteisti 880,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Nukentėjusiojo G. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prašo to, kas nurodyta ieškinyje – advokato išlaidos ir ieškinyje nurodytos sumos. Nurodė, kad iš draudimo bendrovės gavo 555 eurus neturtinei žalai atlyginti, todėl reikalauja, kad papildomai būtų sumokėta 1 500 Eur, kad iš viso būtų atlyginta 2 005 Eur žala. Yra labai daug aplinkybių – skausmų, nemigos, negalėjimo pasirūpinti savimi, jėgų suvaržymai – dėl šių aplinkybių, kurias sukėlė šis įvykis. Mėnesį laiko dėl skausmo krūtinės ląstoje nebuvo negalima nieko paimti į rankas paimti, nes krūtinės ląsta buvo sunkiai sumušta, 500 Eur yra neadekvatus žalos atlyginimas patirtam sužalojimui ir ką teko išgyventi, dar ir dabar nukentėjusioji turi baimę vairuoti, nes buvo patirtas didelis šokas.

AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovas G. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis draudžiamasis, pagal galiojančią teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, asmuo, pradėdamas savo dalyvavimą kelių eisme privalo įsitikinti, kad automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tada tas asmuo apdraustasis ir jam taikoma privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Visi įvykiai yra draudžiamieji, net ir jei sutartyje numatytos išlygos. Tokiu atveju draudimo bendrovė turi regreso teisę į draudėją. Iš esmės šiai dienai draudikas visais atvejais atsako draudikas, jei nėra draudimo, yra draudikų motorinis biuras, jis atsako už neapsidraudusį asmenį. Žmogus pats žalos nemoka niekada, tik po to taikomi regresiniai reikalavimai. Draudimo bendrovė ieškojo kompromiso su L. U. ir G. J., tačiau nepavyko. L. U. buvo sumokėta 4 440 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą, konkrečius sužalojimus, teismų praktiką, mano, kad neturtinė žala jam atlyginta. Kita nukentėjusioji dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuris net nesukelia baudžiamosios atsakomybės pagal liekamuosius reiškinius, yra švelniausias, išmokėtas vienos minimalios algos dydis, kuris tikrai atlygina neturtinę žalą, tai atitinka rekomendacijas ir teismų praktiką, todėl nukentėjusiesiems pilnai atlyginta žala ir nėra pagrindo priteisti papildomas išlaidas, prašo ieškinius atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Kaltinamasis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus.(1 t., b. l. 144–145).

Nukentėjusysis L. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 18.30–19.00 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,BMW 730 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilyje kartu važiavo draugė su šuniu, kurie sėdėjo ant priekinės automobilio salono sėdynės. Važiavo (duomenys neskelbtini) arti dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Priekyje jo kita transporto priemonė nevažiavo. Jo vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo, galimai, apie 40 km/h. Negalėjo pasakyti dėl kokių priežasčių, tačiau staiga, visai netikėtai kita kelio puse važiavęs automobilis įvažiavo į jo vairuojamo automobilio judėjimo krypčiai skirtą kelio pusę. Tuo metu, kai tas automobilis įvažiavo į jo važiavimo krypties eismui skirtą kelio pusę, buvo likę apie dešimt metrų iki jo važiuojančio automobilio. Prieš įvykstant eismo įvykiui matė, kad tai sidabrinės spalvos visureigis. Jis tik spėjo paspausti stabdžio pedalą ir tada įvyko susidūrimas. Smūgis buvo labai stiprus. Kas vyko paskui, prisimena protarpiais. Prisimena, kad atvykus medikams buvo įkeltas į jų automobilį. Pilnai atsigavo tik gulėdamas sveikatos priežiūros įstaigoje. Stacionare pragulėjo apie savaitę. Gydymas tęsiamas, reabilitacijos procesas prasidės kovo mėnesį. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos kreipėsi į draudimo bendrovę AB ,,Lietuvos draudimas“. Jam yra išmokėtas žalos atlyginimas už sugadintą automobilį. Prieš įvykį jis buvo sugrįžęs namo iš Norvegijos, kad sutiktų šventes su šeimos nariais. Užsienyje dirbo, ten gaudavo atlyginimą. Dėl eismo įvykio metu patirtų traumų negalėjo dirbti. Draudimo bendrovė neatlygino pilnai atsiradusios žalos dėl prarastų pajamų, patirtų sužalojimų. (1 t., b. l. 130–131).

Nukentėjusioji G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 18.30 val., Kaune, važiavo automobiliu ,,BMW 730D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo draugas L. U.. Buvo tamsus paros metas, tuo metu nelijo, bet kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia, nes dienos metu lijo. Sėdėjo ant priekinės automobilio salono sėdynės, šalia vairuotojo. Važiavo (duomenys neskelbtini). Kelio važiuojamosios dalies be perstojo nestebėjo, ant kelių laikė augintinį, jį šukavo, todėl L. U. vairuojamas automobilis važiavo tikrai negreitai. Važiuojant kalbėjosi su draugu, kai staiga, visai netikėtai, jis garsiai nusikeikė. Tada ji pakėlė akis ir per priekinį automobilio stiklą pamatė, kad tiesiai į juos atvažiuoja iš priešpriešos automobilis. L. U. stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, tačiau įvyko susidūrimas. Smūgis buvo labai stiprus. Automobilyje suveikė oro pagalvių sistema, abu išliko sąmoningi. G. J. keleivio dureles pravėrė jauna pora – mergina ir vaikinas. Suprato, kad tai galėjo būti pora iš eismo įvykyje dalyvavusio automobilio ,,Volvo“. Išlipusi iš automobilio matė, kad įvykio vietoje daug susirinko žmonių, atvažiavo policija, medikai, ugniagesiai gelbėtojai, kurie vadavo L. U. iš suknežinto automobilio. Iš eismo įvykio vietos Greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežta į LSMUL VšĮ Kauno klinikos Skubios pagalbos skyrių. Po atliktų tyrimų ir apžiūros išleista į namus, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nukentėjusiajai buvo išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios įvykio metu, atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę AB ,,Lietuvos draudimas“, kur įvykio metu buvo draustas automobilis ,,Volvo“. Į draudimo bendrovę kreipėsi. (1 t., b. l. 112–113).

Nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 18.30 val. važiavo automobiliu ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo brolis E. S.. Ji sėdėjo ant priekinės automobilio salono sėdynės šalia vairuotojo. Kartu važiavo pusseserė E. K., kuri sėdėjo už jos. Buvo tamsus paros metas, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia. Važiavo (duomenys neskelbtini). Ji kelio važiuojamosios dalies pro priekinį automobilio stiklą nestebėjo, nes buvo nuleidusi galvą, žiūrėjo į mobilų telefoną. Niekur neskubėjo, važiavo pas dėdę. Staiga, jai netikėtai, už nugaros sėdinti E. K. sušuko jos brolio vardą ir ji pakėlusi akis pamatė iš priešpriešos esančio automobilio šviesas ir automobiliai susidūrė. Po smūgio, brolis pasiteiravo ar merginoms viskas gerai, liepė paskubomis lipti iš automobilio. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad netoliese, prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, žvelgiant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), stovi stipriai apgadintas automobilis ,,BMW“. E. S. nubėgo iki minėto automobilio, pamatė, kad už vairo sėdėjo vaikinas, šalia jo – mergina su šuniuku. Vairuotojas buvo prispaustas. Įvykio metu ji patyrė didžiulį šoką. Su broliu apie eismo įvykio kilimo aplinkybes nieko nėra kalbėjusi, vengia šios temos, nes E. S. labai išgyvena dėl to, kas atsitiko. Jai išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę AB ,,Lietuvos draudimas“, kur įvykio metu buvo draustas automobilis ,,Volvo“. Negalėjo pasakyti dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis (1 t., b. l. 118–119).

Liudytojas R. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sūnėnas E. S. už savo asmenines lėšas nusipirko automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi sūnėnas išvyko dirbti į užsienį, minėtas automobilis buvo perregistruotas jo vardu, kad nebūtų problemų parduodant automobilį, kol sūnėnas bus užsienyje. 2019 m. gruodžio 24 d. namuose laukė atvykstant sūnėno E. S. su seserimi, jie turėjo jam perduoti siuntinį ir toliau važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val. į mobilų telefoną paskambino E. S.. Liudytojas pamanė, kad giminaičiai jau atvyko, todėl atmetė skambutį, pradėjo rengtis ir ketino išeiti į kiemą. Iš karto jam į mobilų telefoną dar kartą paskambino E. S. ir pasakė, kad ji su E. S. pateko į eismo įvykį, nurodė, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis paskubomis s savo automobiliu atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje jau buvo suvažiavusios visos specialiosios tarnybos. Tuo meta buvo bjaurus oras: lijo, tamsus paros metas, kelio važiuojamoji dalis šlapia. Atvykęs į įvykio vietą matė, kad apgadintas E. S. vairuotas automobilis ,,Volvo“, prie kitos kelio važiuojamosios dalies pusės – ,,BMW“. Jam įvykio vietoje teko trumpai pasikalbėti su E. S., tačiau jis nieko negalėjo papasakoti apie eismo įvykio kilimo aplinkybes. Buvo akivaizdu, kad vaikinas ištiktas šoko, buvo išbalęs. E. S. tik sakė, kad jis važiavo Partizanų gatve kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109–110).

Liudytoja E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 18.30 val. važiavo automobiliu ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pusbrolis E. S.. Sėdėjo ant galinės automobilio salono sėdynės – už priekinės keleivio sėdynės. Ant priekinės keleivio sėdynės, šalia vairuotojo, sėdėjo E. S.. Buvo tamsus paros metas. Ji kelio važiuojamosios dalies nestebėjo, galvą buvo nulenkusi link kelių, kadangi tuo metu pakavo kalėdinę dovaną. Važiavo (duomenys neskelbtini) pusės, niekur neskubėjo. Pamena, kad E. S. kažką pasakė, ji pakėlė galvą ir pamatė iš priešpriešais esančio automobilio šviesas. Ji kartu su E. S. suriko ir tada buvo stiprus smūgis. Ji sąmonės praradusi nebuvo. E. S. liepė paskubomis išlipti iš automobilio. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad E. S. vairuotas automobilis ,,Volvo“ stovi viduryje kelio važiuojamosios dalies, o priekyje jo, prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, žvelgiant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), kitas stipriai apgadintas automobilis ,,BMW“. Ji nubėgo iki automobilio ,,BMW“. Už vairo sėdėjo vaikinas, šalia jo – mergina. Į įvykio vietą buvo atvykę trys Greitosios medicinos pagalbos automobiliai, kurie visus išvežė į gydymo įstaigą (b. l. 115–116).

2019 m. gruodžio 24 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Tamsus paros metas, lietus, dirbtinis apšvietimas. Eismo juostas skiria brūkšninė linija, kelio danga – šlapias asfaltbetonis. Įvykio vieta- nežymus kelio vingis į dešinę (1 t., b. l. 12–18).

2019 m. gruodžio 24 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 19–25).

VĮ ,,Regitra“ išraše nurodyta, jog automobilio ,,BMW 730D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas – L. U., automobilio ,,Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas – R. T. (1 t., b. l. 33–34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 319/2020(02) nurodyta, jog E. S. konstatuotas kairio stipinkaulio lūžis ir odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G325/2020(02) nurodyta, jog L. U. konstatuotas dešinio šlaunikaulio diafizės (kūno) lūžis, nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužaslojimas padarytas dėl didelės kinetinės energijos, veikusios šią sritį, tačiau tiksliau pasisakyti ar tai buvo tiesioginė ar netiesioginė trauma nėra galimybės (1 t., b. l. 100–101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G327/2020(02) nurodyta, jog G. J. konstatuota odos nubrozdinimai abiejų klubų srityje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, nepatikslinti sužalojimai (poodinė kraujosruva arba odos nubrozdinimai) krūtinėje, žastuose, kairio kelio srityje. Dėl konstatuotų sužalojimų nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais buktais ir įrankiais (1 t., b. l. 104).

Įvykio vietoje automobilio ,,Volvo“ vairuotojui E. S. alkotesteriu patikrintas blaivumas – 0,00 promilės (1 t., b. l. 26–27).

Įrodymai dėl nusikalstamos veikos ir jos vertinimas

BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

Kaltinamasis E. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę ,,Volvo“, darė lenkimo manevrą, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sukėlė avariją, nepasirinko saugaus greičio, nors lijo, kelio danga buvo šlapia, ir įvyko susidūrimas su automobiliu ,,BMW“. Tokius jo parodymus patvirtina ir apklausti nukentėjusieji G. J., L. U., E. S. bei liudytojų R. T., E. K. parodymai, jog automobilis ,,Volvo“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko susidūrė su automobiliu ,,BMW“. Be to, šiuos įrodymus papildo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kad buvo tamsus paros metas, lijo, kelio danga buvo šlapia, eismo puses skyrė kelio žymėjimas, eismo įvykio vieta nežymus posūkis. Iš byloje esančios specialistų išvadų matyti, kad E. S. konstatuotas kairio stipinkaulio lūžis ir odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 97), L. U. konstatuotas dešinio šlaunikaulio diafizės (kūno) lūžis, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 100–101), G. J. konstatuota odos nubrozdinimai abiejų klubų srityje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, nepatikslinti sužalojimai (poodinė kraujosruva arba odos nubrozdinimai) krūtinėje, žastuose, kairio kelio srityje. Dėl konstatuotų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 104). Įvykio vietoje automobilio ,,Volvo“ vairuotojui E. S. alkotesteriu patikrintas blaivumas – 0,00 promilės (1 t., b. l. 26–27).

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog būtent kaltinamojo E. S. veiksmai, tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgdamas į važiavimo, meteorologines sąlygas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su automobiliu ,,BMW 730D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiajam L. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai G. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai E. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eidmo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo. Todėl įrodinėtinas šių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys.

Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

Kaltinamasis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis nesitikėjo, kad nespės atlikti ketinamo manevro, t. y. važiuojant norėjo apvažiuoti dešinėje pusėje stovinčius automobilius, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir įvyko susidūrimas su kitu automobiliu, todėl teismas laiko, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes kaltinamasis, nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo E. S. veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl laidavimo

Kaltinamasis E. S. bei valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai teisme prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. S. anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

Kaltinamasis E. S. bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, pasižadėjo žalą atlyginti, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas.

Kaltinamasis E. S. neteistas (1 t., b. l. 139), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 138), dirba.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas laiduotojo E. T. prašymas perduoti jo atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojo duotus paaiškinimus tiek teismo posėdyje, tiek pateiktame prašyme (1 t., b. l. 58–59), tai, kad jis yra kaltinamojo dėdė, su juo nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog šis pretendentas į laiduotojus atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkamas būti laiduotoju bei vertas teismo pasitikėjimo ir kaip turintis autoritetą, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo E. S., taip pat laiduotojo E. T. asmenybę, laiduotojo asmenines savybes, tai, kad padaryta viena neatsargi nusikalstama veika, nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nesiekė turtinės naudos, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas tik toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos A. T. 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017), taip pat padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Pagal formuojamą teismų praktiką, eismo įvykio padarinių sunkumas, atsietai nuo eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, negali būti kriterijus vertinant kelių eismo taisyklių pažeidimo šiurkštumą, nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobūdžio (Lietuvos A. T. 2017 m. birželio 13 d. nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Bylos duomenimis, kaltinamasis E. S. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, padarytas neatsargus nusikaltimas, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, todėl, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimų pobūdį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis L. U. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 835 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusioji G. J. prašė priteisti 1 500 eurų neturtinės žalos.

Iš byloje esančių ,,Lietuvos draudimas“ pranešimų matyti, kad nukentėjusiajam L. U. atlyginta 8 MMA – 4 440 eurų (5 MMA (2 775 Eur ) + 3MMA (1 665 Eur) neturtinė žala. L. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 4 440 Eur žalos atlyginimo suma yra neadekvati, kadangi patyrė daug didesnius nuostolius, galėjo uždirbti per pusantrų metų 70 000 Eur, tačiau tuo metu buvo bedarbis, negalėjo šių sumų prisiteisti, prarado visas santaupas, atsirado skolų. Nukentėjusiajai G. J. dėl 2019 m. gruodžio 24 d. įvykio išmokėta 555 eurų draudimo išmoka neturtinei žalai. Teismo posėdžio metu, nukentėjusioji nurodė, kad prašo, jog būtų priteista 1 500 Eur, kad iš viso būtų atlyginta 2 005 Eur žala. Neturtinę žalą sudaro: skausmas, nemigos, negalėjimas pasirūpinti savimi, jėgų suvaržymai – dėl šių aplinkybių, kurias sukėlė įvykis. Mėnesį laiko dėl skausmo krūtinės ląstoje nebuvo negalima nieko paimti į rankas, nes krūtinės ląsta buvo sunkiai sumušta, išmokėta suma yra neadekvatus žalos atlyginimas patirtam sužalojimui ir ką teko išgyventi, dar ir dabar nukentėjusioji turi baimę vairuoti, nes buvo patirtas didelis šokas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam L. U. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančios 2020 m. lapkričio 12 d. gydytojo eksperto papildomos išvados matyti, kad nukentėjusysis buvo gydytas stacionare nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. L. U. 2020 m. kovo 6 d. konsultuotas AB ,,Ortopedijos technika“, atlikta kontrolinė ro: konsolidacija nepilna, fragmentų padėtis gera. 2020 m. gegužės 12 d. konsultuotas AB ,,Ortopedijos technika“, rekomenduota tęsti individualią reabilitacijos programą 6–8 savaičių. 2020 m. rugpjūčio 3 d. konsultuotas AB ,,Ortopedijos technika“, pakoreguotas individualus gydymo planas, sudaryta individuali reabilitacijos programa, didinant nuolat apkrovą operuotai kojai, rekomendacijos tęsti sudarytą individualią reabilitacijos programą 8–12 savaičių. 2020 m. spalio 7 d. konsultuotas AB ,,Ortopedijos technika“, įvertinus bendrą būklę sudarytas individualus reabilitacijos planas: kineziterapija baseine, salėje, magneto terapija, keturgalvio raumens elektrostimuliacija, limfodrenažas, masažas, ledas 4–5 kartai dienoje po 20 min. Tolimesnio gydymo plano patikslinimui rekomenduojama atlikti: funkcinį testavimą; jėgos kojose įvertinimą „Biodex“ aparatu; Hialurono rūgšties injekcijos į kelio sąnarius dėl pastovios krepitacijos. 2020 m. spalio 21 d. konsultuotas AB ,,Ortopedijos technika“, įvertinus bendrą būklę sudarytas individualus reabilitacijos planas: kineziterapija 2–3 mėn.; Hialurono r. injekcijos į kelio sąnarius dėl pastovios krepitacijos; pakartot testavimas „Biodex“ aparatu; praėjus metams nuo traumos – ortopedo traumatologo k-ja dėl metalinių konstrukcijų šalinimo. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad buvo nustatytas nedarbingumas, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamos praktikos, kad būtent dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nekilo grėsmė netekti gyvybiškai svarbių žmogaus elgsenos ir judėjimo funkcijų, tokie sužalojimai faktiškai išnyko, todėl nukentėjusiojo L. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Byloje nukentėjusiajai G. J. konstatuota odos nubrozdinimai abiejų klubų srityje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, nepatikslinti sužalojimai (poodinė kraujosruva arba odos nubrozdinimai) krūtinėje, žastuose, kairio kelio srityje. Dėl konstatuotų sužalojimų nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl 2019 m. gruodžio 24 d. įvykio priteista 780,42 eurų žala, kurią sudaro 555 eurų draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai. Teismo posėdžio metu, nukentėjusioji prašė priteisti 1 500 eurų neturtinės žalos ir paaiškino, kad neturtinės žalos dydį sudaro: skausmų, nemigos, negalėjimo pasirūpinti savimi, jėgų suvaržymai – dėl šių aplinkybių, kurias sukėlė įvykis. Mėnesį laiko dėl skausmo krūtinės ląstoje nebuvo negalima nieko paimti į rankas paimti, nes krūtinės ląsta buvo sunkiai sumušta, taip pat iki šiol jaučiama baimė vairuoti transporto priemonę. Nukentėjusiųjų atstovas D. G. 2020 m. rugsėjo 21 d. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė aplinkybę, kad nukentėjusioji G. J. dėl patirtos traumos eismo įvykio metu, išsilaikė baigiamuosius egzaminus vėliau. Kartu važiavęs šuniukas buvo sustingęs, todėl net jei šuniukui liekamieji reiškiniai buvo, todėl akivaizdu, kad ir žmogus patyrė išgyvenimus. Iš ,,Lietuvos draudimo“ pranešimo matyti, kad G. J. išmokėta 555 eurų draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (1 MMA dydžio). Tačiau kaip matyti specialisto išvadoje Nr. G327/2020 (02) diagnozuota S20.2 – krūtinės ląstos sumušimas, kas leidžia pagrįstai tikėti nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad dėl patirto sumušimo jautė skausmą, buvo kurį laiką sunku paimti kažką į rankas. 2020 m. sausio 9 d. (per klaidą nurodyti 2019 metai, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad per klaidą nurodyti ne tie metai), G. J. sumušimo žymės buvo sumažėjusios, tačiau skausmas laikėsi krūtyje, tęsiamas gydymas. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įdėtiniuose lapuose į ambulatorinę kortelę matyti, kad nukentėjusiajai 2020 m. sausio 16 d. buvo nurodyta tęsti gydymą, 2020 m. sausio 23 d., po mėnesio laiko po įvykusio eismo įvykio nebuvo taikytas gydymas, kas rodo, kad sveikata buvo sutrikdyta vieną mėnesį, tą patvirtina ir Sodros išraše nurodyti duomenys (1 t., b. l. 92–95). Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytas neturtinės žalos dydis esant nežymiam ir nesunkiam sveikatos sutrikdymui yra tik rekomendacinio požymio. Atsižvelgiant į tai, kad G. J. buvo nedarbinga nuo 2019 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. sausio 23 d., įvykis buvo 2019 m. gruodžio 24 d., sveikatos sutrikdymo laikotarpį, nukentėjusiosios patirtus nepatogus, išgyvenimus bei pasekmes, kurios išlikę iki šiol, t. y. baimė vairuoti automobilį, nukentėjusiosios G. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies – priteisiant iš civilinio atsakovo 445 eurus (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiuosius L. U. ir G. J. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas D. G.. Iš sąskaitos-faktūros už teisines paslaugas matyti, kad advokato Daliaus Gintauto teiktos teisinės pagalbos išlaidos (konsultacija, civilinio ieškinio paruošimas, atstovavimas posėdžiuose) sudaro 750 Eur. Nukentėjusiojo G. J. 750 eurų sumokėjo 2020 m. liepos 20 d., nukentėjusysis L. U. 250 eurų mokėdamas, mokėjimo paskirtyje nurodė DG-2020-07-07-00053. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas D. G. 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodyta, kad civilinis ieškovas L. U. mažina pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus ir prašo sumokėtus 750 eurų pripažintus proceso išlaidomis priteisti iš kaltinamojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiesiems šioje baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama pagal sudarytą teisinės pagalbos sutartį su advokatu Daliumi Gintautu. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis E. S. yra asmuo, turintis teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad jam tokia pagalba būtų teikiama.

Nukentėjusiesiems L. U. ir G. J. atstovaujantis advokatas D. G. parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime (2 posėdžiuose), atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, ginčo proceso išlaidų atlyginimo, bylos nagrinėjimo metu nekilo, todėl šios proceso išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo E. S. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojo R. T. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. T., kad jis gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. S. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiojo L. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Nukentėjusiosios G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 445,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. S. nukentėjusiajam L. U. 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) advokato išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš E. S. nukentėjusiajai G. J. 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) advokato išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė