- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-692-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15064-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- L. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-553-970/2023, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl notaro sprendimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Inokaitienės 2022 m. spalio 26 d. sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarę Rasą Inokaitienę išduoti L. N. paveldėjimo teisės liudijimą pagal Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės Jolitos Mažonavičienės 2014 m. vasario 20 d. patvirtintą testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus tėvui E. A., pareiškėja 2022 m. sausio 5 d. kreipėsi į notarę Rasą Inokaitienę, pareikšdama, jog priima palikimą po savo tėvo mirties pagal Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarės Jolitos Mažonavičienės 2014 m. vasario 20 d. patvirtintą testamentą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjo sūnus E. V. A. 2022 m. vasario 8 d. notarei pateikė pareiškimą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėja notarei pranešė, kad nesutinka su E. V. A. pareiškimu, tačiau notarė nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą negali būti išduotas, kol nebus išspręstas palikėjo įpėdinių ginčas dėl privalomosios palikimo dalies dydžio. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 9 d. dar kartą kreipėsi į notarę, prašydama informuoti, ar E. V. A. kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies ir pateikė notarei tai patvirtinančius įrodymus, o jei tokių įrodymų nėra – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Notarė pakartotinai informavo, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą nebus išduotas, kol nebus išspręstas palikėjo įpėdinių ginčas.
3. Notarė nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nesiimdama jokių veiksmų, išsiaiškinant įstatyminio įpėdinio E. V. A. valią dėl privalomosios palikimo dalies. Nuo E. V. A. pareiškimo pateikimo yra praėję 11 mėnesių, tačiau iki šiol nėra jokių žinių, kad jis būtų inicijavęs teisminį procesą, siekdamas įrodyti, kad palikėjo mirties dieną atitiko asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. E. V. A. nėra nepilnametis ar neveiksnus asmuo, nėra jokio viešo intereso, kurį notarė privalėtų ginti, neišduodama paveldėjimo teisės liudijimo. E. V. A. pats privalo operatyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Įstatyminis įpėdinis piktnaudžiauja jam suteikta galimybe kreiptis dėl privalomosios palikimo dalies ir tyčia vilkina paveldėjimo bylos užbaigimo procesą, trukdydamas pareiškėjai įgyvendinti jos nuosavybės teises į paveldimą turtą. Notarė privalėjo išsiaiškinti įstatyminio įpėdinio valią ir, jei ji yra nepakitusi, nustatyti protingą terminą kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nesiimdama tokių veiksmų, notarė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nepagrįstai paneigė jos interesų apsaugą, suteikdama nepagrįstą prioritetą E. V. A. hipotetinei teisei į privalomąją palikimo dalį. Paliekant neapibrėžtą situaciją, pareiškėja neturėtų galimybės paveldėti turtą bei juo disponuoti. Tokia situacija grubiai pažeidžia tiek paveldėjimo teisę, tiek teisėtus jos lūkesčius, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
4. Suinteresuotas asmuo E. V. A. prašė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal Kauno miesto 23-iojo notaro biuro 2014 m. vasario 20 d. patvirtintą testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Nurodė, kad, gerbdamas tėvo E. A. valią, atsisako privalomosios palikimo dalies į butą, testamentu paliktą seseriai L. N., tačiau pasilieka teisę paveldėti pagal įstatymą likusią palikimo dalį, buvusią iki tėvo mirties.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė Rasa Inokaitienė prašė pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad byloje šalys siekė sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutartis sudaryta nebuvo. Tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. V. A. yra ginčas dėl privalomosios palikimo dalies bei jos dydžio, todėl pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą negalėjo. Jeigu E. V. A. valia pasikeitė ir nesutampa su 2022 m. vasario 8 d. notarei pateiktu pareiškimu, kuriuo prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, notarė neturi teisės vien dėl šios priežasties išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. E. V. A. turi kreiptis į teismą pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo pripažinti negaliojančiu bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Jeigu toks E. V. A. pareiškimas pažeidžia pareiškėjos teises, tai ir pati pareiškėja šį pareiškimą gali ginčyti teisme ir prašyti jį panaikinti. E. V. A. tenka teisminio proceso dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo iniciatyvos teisė, tačiau vien faktas, jog suinteresuotas asmuo nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iki notarės 2022 m. spalio 26 d. sprendimo, nesudaro jai teisinio pagrindo šią teisę apriboti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
9. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė E. A., kuris 2014 m. vasario 20 d. oficialiu testamentu jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai L. N.. Įpėdinė L. N. 2022 m. sausio 5 d. priėmė palikimą, pateikdama notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo E. A. mirties. Suinteresuotas asmuo E. V. A. yra palikėjo E. A. sūnus, kuris realizuodamas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, notarei 2022 m. vasario 8 d. pateikė pareiškimą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Su šiuo įpėdinio pareiškimu nesutiko kitas įpėdinis – pareiškėja, taigi, tarp įpėdinių kilo ginčas dėl vieno iš įpėdinių (suinteresuoto asmens) teisės į privalomąją palikimo dalį, todėl kol tarp įpėdinių šis ginčas neišspręstas arba nenuginčytas įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumas, notarė turėjo pagrindą abejoti šiuo faktu. Notarė, kuri, tvirtina tik neginčijamus sandorius ir juridinius faktus, neturėjo pagrindo spręsti klausimų, susijusių su ginču dėl privalomosios palikimo dalies nustatymu / nenustatymu bei įpėdiniams nustatinėti terminus kreiptis į teismą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, notarės skundžiamame 2022 m. spalio 26 d. rašte nurodytus atsisakymo išduoti pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimą argumentus, tai, kad iki skundžiamo notarės rašto jokių duomenų, jog įpėdiniai išsprendė iškilusį ginčą ar yra nuginčytas įpėdinio E. V. A. palikimo priėmimo teisėtumas, notarei nebuvo pateikta. Notarė nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, todėl spręstina, kad notarė teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Juo labiau, kad taikos sutartis nebuvo sudaryta, taigi, ginčą išspręsti taikiai nepavyksta.
10. Suinteresuotam asmeniui E. V. A. vien tik neteisminiu būdu nusprendus keisti savo valią dėl privalomosios palikimo dalies priėmimo, notarė savaime neturi teisės išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo E. V. A. turi kreiptis į teismą ir pareiškimą dėl privalomosios palikimo dalies priėmimo pripažinti negaliojančiu bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, o pretenduodamas į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Ginčyti suinteresuoto asmens E. V. A. palikimo priėmimo teisėtumą pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas turi teisę ir pati pareiškėja, todėl pareiškėjos prašymas įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde pareiškėja L. N. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog suinteresuoto asmens 2022 m. vasario 8 d. pareiškimo negalima atšaukti, o galima tik jį ginčyti bendraisiais sandorių nuginčijimo pagrindais. Toks teismo aiškinimas neatitinka teismų praktikos. Nors privalomoji palikimo dalis gali būti priimama CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytais veiksmais, tačiau tokiam įpėdiniui ir jo valiai negali būti taikoma CK 5.60 straipsnio 4 dalis, nes ji skirta reguliuoti ne privalomosios palikimo dalies santykius. Be to, teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, todėl vien ši aplinkybė nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. E. V. A. privalo kreiptis į teismą ir įrodyti, jog palikėjo mirties dieną jis atitiko asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Kol teismas nėra patvirtinęs tokio jo statuso, E. V. A. tėra asmuo, kuris pretenduoja į privalomąją palikimo dalį. Būtent E. V. A. tenka teisminio proceso iniciatyvos teisė. Tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo būtų pripažintas turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį, tik tuomet jo 2022 m. vasario 8 d. pareiškimas, kuriuo prašoma išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į privalomąją palikimo dalį, sudarytų teisinį pagrindą jį pripažinti įpėdiniu, priėmusiu privalomąją palikimo dalį.
11.2. Notarė nepagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nesiimdama jokių veiksmų, išsiaiškinant įstatyminio įpėdinio E. V. A. valią dėl privalomosios palikimo dalies. Nuo E. V. A. pareiškimo pateikimo iki skundo dėl notarės veiksmų pateikimo dienos buvo praėję 11 mėnesių, tačiau iki tol nebuvo jokių žinių, kad jis būtų inicijavęs teisminį procesą, siekdamas įrodyti, kad palikėjo mirties dieną atitiko asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. E. V. A. yra veiksnus pilnametis asmuo, kuris pats privalo operatyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu E. V. A. atsisakė privalomosios palikimo dalies į butą, testamentu paliktą seseriai L. N., rodo, jog jis pakeitė valią dėl privalomosios palikimo dalies ir į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesikreips. Notarė privalėjo išsiaiškinti įstatyminio įpėdinio valią. Jei ji yra nepakitusi, turėjo nustatyti įstatyminiam įpėdiniui protingą terminą, per kurį jis privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nesiimdama tokių veiksmų, notarė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nepagrįstai paneigė pareiškėjos interesų apsaugą, suteikdama nepagrįstą prioritetą E. V. A. hipotetinei teisei į privalomąją palikimo dalį. Be to, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitiktų ir notarės sprendimas išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, kurį, suinteresuotas asmuo, jeigu nuspręstų inicijuoti teisminį procesą dėl privalomosios palikimo dalies, galėtų nuginčyti. Palikus neapibrėžtą situaciją, pareiškėja negalėtų įgyvendinti savo, kaip testamentinės įpėdinės, teisės paveldėti turtą. Tokia situacija grubiai pažeidžia teisėtus pareiškėjos lūkesčius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Rasa Ona Inokaitienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
12.1. Notarė neturi pareigos vertinti CK normomis imperatyviai nustatyto teisinio reglamentavimo, kurti naujų jo nuostatų, o privalo vykdyti jai pavestas funkcijas tiek, kiek yra numatyta įstatymo. Tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens yra dar neišspręstas ginčas dėl privalomosios palikimo dalies ir jos dydžio, todėl notarė negalėjo pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą. Notarė turėjo pagrįstas abejones bei objektyvų pagrindą manyti, kad dėl paveldimo turto ir jo paveldėjimo yra kilęs ginčas bei kad notarinio veiksmo atlikimas, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal testamentą L. N. galimai nebūtų teisėtas ir neatitiktų notarų veiklai keliamų standartų, pažeistų kito galimo įpėdinio – E. V. A. teisę į savo tėvo E. A. palikto turto privalomąją dalį. Notarė negali ignoruoti sandorių ar faktų, dėl kurių pasisakyti gali tik teismas.
12.2. CK 5.67 straipsnyje nenustatytas terminas, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nenustatyta nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo dėl to, kad nuosavybės teisė per tam tikrą laiką neįforminta. Kadangi palikimo priėmimas laikomas sandoriu, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu, šiam veiksmui yra taikomos sandorius reglamentuojančios teisės normos. Jeigu E. V. A. pakeitė savo valią, jis turi kreiptis į teismą pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo pripažinti negaliojančiu bendrais sandorių pagrindais, jog būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą pareiškėjai. Notarė neturi teisės vien dėl E. V. A. valios pasikeitimo nepaisyti jo pateikto pareiškimo ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Be to, jeigu E. V. A. notarei 2022 m. vasario 8 d. pateiktas pareiškimas pažeidžia pareiškėjos teises, pareiškėja šį pareiškimą gali ginčyti teisme bei prašyti jį panaikinti. E. V. A. tenka teisminio proceso dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo iniciatyvos teisė, tačiau vien faktas, jog suinteresuotas asmuo nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iki notarės 2022 m. spalio 26 d. sprendimo, nesudaro teisinio pagrindo notarei šią teisę apriboti.
13. Suinteresuotas asmuo E. V. A. atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija notarės sprendimą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nurodydama, kad E. V. A. nėra įgijęs asmens, reikalingo išlaikymo, teisinio statuso, jo 2022 m. vasario 8 d. pareiškimą galima atšaukti. Pareiškėjos nuomone, nesiimdama veiksmų įstatyminio įpėdinio valiai išsiaiškinti, notarė nepagrįstai paneigė pareiškėjos interesų apsaugą, jos teisėtus lūkesčius.
17. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
18. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė E. A., kuris 2014 m. vasario 20 d. testamentu, patvirtintu Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarės Jolitos Mažonavičienės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), jam priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai L. N.. Po tėvo mirties pareiškėja 2022 m. sausio 5 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarę Rasą Inokaitienę dėl palikimo priėmimo, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Palikėjo sūnus E. V. A. Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei Rasai Inokaitienei 2022 m. vasario 8 d. pateikė pareiškimą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėja 2022 m. vasario 10 d. pareiškime nurodė, kad nesutinka, jog E. V. A. būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į privalomąją palikimo dalį, kadangi jis nepadėjo slaugyti tėvo, turtas iš buto buvo atiduotas, be to, jam buvo pervesta 10 000,00 Eur. Notarė 2022 m. rugpjūčio 4 d. bei 2022 m. spalio 26 d. raštais informavo pareiškėjos atstovą, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą pareiškėjai negali būti išduotas, kol nebus išspręstas palikėjo E. A. įpėdinių L. N. ir E. V. A. ginčas dėl privalomosios palikimo dalies dydžio.
19. CK 5.66 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
20. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023).
21. Nagrinėjamu atveju pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas tiek testamentinė įpėdinė L. N., tiek įpėdinis E. V. A. laikytini priėmusiais palikimą.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 str. 4 d.). Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90 – 1.91 str., kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad E. V. A. 2022 m. vasario 8 d. pareiškimas gali būti nuginčytas bendraisiais sandorių nuginčijimo pagrindais. Jokių jos taikymo išimčių CK 5.60 straipsnio 4 dalies normoje nenumatyta. Įpėdinio, paveldinčio teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą arba įpėdiniams pagal įstatymą.
23. Sutiktina, kad E. V. A. turėtų kreiptis į teismą ir įrodyti, jog palikėjo mirties dieną jis atitiko asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą, nes pilnamečio įpėdinio teisę į privalomąją palikimo dalį visais atvejais nustato teismas. Vien tai, kad jis dar nėra šios teisės įgyvendinęs, šios teisės nepanaikina. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, CK 5.67 straipsnyje maksimalus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo terminas nenustatytas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad, palikus situaciją tokią, būtų neapibrėžtam terminui apribotos jos paveldėjimo teisės, kadangi, įpėdiniui E. V. A. nesiimant aktyvių veiksmų, ji turi galimybę pasinaudoti CK 5.8 straipsnyje numatyta teise.
24. Nustačius, kad tarp palikėjo įpėdinių yra kilęs ginčas dėl vieno iš įpėdinių teisės į privalomąją palikimo dalį ir nesant pateiktų duomenų, kad iki skundžiamo notarės veiksmo įpėdiniai šį ginčą išsprendė arba yra nuginčytas įpėdinio E. V. A. palikimo priėmimo teisėtumas, notarei pagal jai pavestas funkcijas negalint nustatinėti ginčytinų aplinkybių, konstatuotina, kad notarė turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad dėl paveldėjimo yra kilęs ginčas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal testamentą L. N. galimai nebūtų teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad notarė šiuo atveju negalėjo pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir esant privalomąją palikimo dalį pagal įstatymą paveldinčio įpėdinio valios pasikeitimui, notarė negali būti įpareigota atlikti įstatymo reikalavimams prieštaraujančius veiksmus, negali E. V. A. nustatyti termino, kurio įstatymas nenumato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu notarė Rasa Inokaitienė jai keliamų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų nepažeidė.
26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Suinteresuotas asmuo notarė Rasa Ona Inokaitienė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėjo 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos 2023 m. balandžio 24 d. pinigų priėmimo kvitu.
28. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens – notarės interesai byloje akivaizdžiai yra priešingi, todėl atmetus pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistinos jos prašomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 443 str. 6 d.).
30. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti.
31. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, notarės veiksmus pagrįstai pripažino teisėtais, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei Rasai Onai Inokaitienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.