Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1078-642/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
e2S-1078-642/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Atsakovas
O. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1078-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03233-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. B. (O. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui O. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės reikalavimą dėl 1 286,17 Eur negrąžintos paskolos sumos, 18 Eur administravimo mokesčio, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

2. Teismas atsakovui nustatė 15 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai (pranešimas, ieškinys) atsakovui įteikti 2021 m. gegužės 17 d. asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, teismas 2021 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai.

4. 2021 m. liepos 28 d. teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų dėl kredito mokėjimo, nes yra neįgalus, turintis 40 proc. darbingumą, taip pat dėl šalyje paskelbto karantino, lietuvių kalbos nemokėjimo. Pažymi, jog dėl lietuvių kalbos nemokėjimo nebuvo realiai informuotas apie pradėtą civilinę bylą ir priimtą byloje sprendimą, nes karantino sąlygomis neturėjo galimybės kreiptis į vertėjus, kadangi gyvena vienas (dukra gyvena užsienyje, draugų ir pažįstamų neturi), niekas nepaaiškino gautų dokumentų esmės. Su sprendimu už akių ir ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad niekas atsakovo iš anksto neinformavo apie sutarties nutraukimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis. Nesutiko su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis, jog atsakovas atsisakė sudaryti kitą mokėjimo grafiką. Pažymėjo, jog pats daug kartų skambino į „(duomenys neskelbtini)“ ir prašė pakeisti mokamų įmokų dydį, t. y. sumažinti įmokas iki 30 Eur, tačiau atsakovui buvo atsakyta, kad yra jo pasirašyta sutartis ir ją reikia vykdyti. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas kas mėnesį moka įmokas ieškovei ir teismo sprendimo priėmimo dieną buvo skolingas mažesnę sumą, nei priteisė teismas. Taip pat neįsigilino į aplinkybes, jog iš ieškovo gauti pinigai buvo apgaule išvilioti iš atsakovo. Mano, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės bus galima sudaryti taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkino atsakovo O. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai (pranešimas, ieškinys) 2021 m. gegužės 17 d. atsakovui buvo įteikti asmeniškai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pažymima, kad atsakovo dėstomas aplinkybes dėl kalbos nemokėjimo, dėl ko nesuprato iš teismo gautų procesinių dokumentų turinio, iš esmės paneigia byloje esantys dokumentai, o būtent tai, jog atsakovas paraišką ieškovei dėl kredito suteikimo pateikė lietuvių kalba, vartojimo kredito sutartis taip pat buvo sudaryta lietuvių kalba.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie iškeltą bylą, tačiau atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, neprašė teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Be to, atsakovas nedetalizavo ir neteikė įrodymų, kaip jo nustatytas neįgalumas sutrukdė nustatytu terminu pateikti atsiliepimą. Vien neįgalumo fakto nustatymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši aplinkybė buvo kliūtis atsiliepimui nustatytu terminui pateikti.

Šalies argumentai

8. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sprendimas už akių priimtas neteisėtai ir (ar) nepagrįstai. Atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pažymima, jog aplinkybė, kad atsakovas yra neįgalus ir dėl sunkios finansinės padėties negali susimokėti už suteiktą kreditą iš karto ar kad ieškovės suteiktas kreditas iš atsakovo buvo išviliotas apgaule kitų asmenų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu yra padengta dalis įsiskolinimo, nesudaro pagrindo panaikinti 2021 m. birželio 7 d. sprendimą už akių, tačiau tai turės įtakos sprendimo už akių vykdymui, nes atsakovui padengus dalį įsiskolinimo, atitinkama suma turės būti mažintinas išieškomas įsiskolinimo dydis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovas O. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Apeliantas pažymi, kad dėl lietuvių kalbos nemokėjimo jis nebuvo realiai informuotas apie pradėtą civilinę bylą ir priimtą byloje sprendimą, nes karantino sąlygomis neturėjo galimybių kreiptis į vertėjus, o kadangi gyvena vienas (dukra gyvena užsienyje, draugų ir pažįstamų neturi), niekas jam nepaaiškino gautų dokumentų esmės.

10.2. Apelianto nuomone, faktas, kad jis pateikė paraišką dėl kredito suteikimo lietuvių kalba, nereiškia, jog jis suprato dokumento turinį, nes jis tik pasirašė užpildytą paraiškos blanką. Akivaizdu, kad jis laiku nepateikė atsilepimo į ieškinį dėl objektyvių pateisinamų priežasčių, todėl teismas negalėjo priimti byloje sprendimo už akių.

Atsiliepimas

10.3. Atsakovas nurodo, kad ieškovė informavo jį apie vartojimo sutarties nutraukimą, tačiau iš anksto neįspėjo apie sutarties nutraukimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje. Nesutinka, kad jis atsisakė sudaryti kitą įmokų mokėjimo grafiką, kaip nurodo ieškovė. Nagrinėjant bylą iš esmės jis ketina ginčyti byloje neteisėtą sutarties nutraukimą.

10.4. Apeliantas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jis nuolat (kas mėnesį) moka ieškovei įmokas ir teismo sprendimo už akių priėmimo dieną buvo skolingas mažesnę, nei buvo priteista, pinigų sumą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jis ketina ginčyti ir skolos dydį. Taip pat nebuvo įsigilinta į tas aplinkybes, kad iš jo apgaulės būdu buvo išvilioti gauti iš ieškovės pinigai. Atsakovo nuomone, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės byloje bus galima sudaryti taikos sutartį (sutinka padengti ieškovei likusią skolą kas mėnesį mokant po 30 Eur, nes jo turtinė padėtis labai sunki).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

15. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.

16. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

17. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi pareigą nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

18. Pasisakydamas dėl pirmosios aplinkybių grupės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui procesiniai dokumentai (pranešimas, ieškinys) atsakovui įteikti 2021 m. gegužės 17 d. asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, jog jis nemoka lietuvių kalbos, todėl realiai nebuvo supažindintas su procesiniais dokumentais, ir negalėjo išreikšti savo pozicijos byloje. Tačiau teismas tokius atsakovo teiginius vertina kritiškai, pažymėdamas, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo surašyti oficialia valstybine kalba, įteikti jam asmeniškai. Taigi atsakovas, priimdamas siunčiamus dokumentus ir pasirašydamas, yra atsakingas už tai, kokius dokumentų priima. Be to, atsakovo tariamas lietuvių kalbos nemokėjimas kelia įtarimų ir dėl to, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas paraišką ieškovei dėl kredito suteikimo pateikė lietuvių kalba, vartojimo kredito sutartis taip pat buvo sudaryta lietuvių kalba. Apelianto teiginiai, jog jis tik pasirašė minėtų dokumentų užpildytą paraiškos blanką, nesuprasdamas turinio, neeliminuoja atsakovo atsakomybės už kylančias pasekmes dėl pasirašytų dokumentų.

19. Taigi, procesinių dokumentų įteikimas asmeniškai atsakovui laikytinas tinkamu šalies informavimu (CPK 123 straipsnio 1 dalis), nepaisant tariamo atsakovo lietuvių kalbos (ne)mokėjimo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nedetalizavo ir neteikė įrodymų, kaip jam nustatytas neįgalumas sutrukdė laiku pateikti atsiliepimą, o vien neįgalumo fakto nustatymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši aplinkybė buvo kliūtis atsiliepimui nustatytu terminu pateikti. Atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu, esant tinkamam procesinių dokumentų įteikimui, byloje esant pateiktiems tik vienos šalies įrodymams, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovas nustatytu terminu nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Tačiau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra svarbi ir kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią apeliantas turėjo įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-396/2012).

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir dėl to, kad ieškovė 2020 m. birželio 29 d. laišku informavo apie vartojimo sutarties nutraukimą, tačiau iš anksto neįspėjo apie sutarties nutraukimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis. Teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai. Kaip teisingai bylos duomenimis ir atsakovo teiktais paaiškinimais nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas savo prievolės ieškovei tinkamai nevykdė, nesilaikė šalių sutarto mokėjimo grafiko, atsakovas mokėjo mažesnes įmokas, nei buvo sutartimi įsipareigojęs, dėl to ieškovė 2020 m. birželio 28 d. vienašališkai nutraukė (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdančios sistemą „(duomenys neskelbtini)“, ir atsakovo O. B. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje nėra duomenų, jog atsakovas prieš vartojimo sutarties nutraukimą buvo apie tai informuotas, tačiau pats atsakovas pareiškime nurodė, kad minėtą pranešimą gavo, apie sutarties nutraukimą buvo informuotas, bet sutarties nutraukimo neginčijo. Be to, iš pareiškimo turininio matyti, kad atsakovas sutinka, jog yra pradelsti mokėjimai, nurodė, kad dėl savo finansinės padėties negali jų įvykdyti. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė nepateikė įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovas buvo įspėtas apie būsimą vartojimo sutarties nutraukimą, nedaro priimto sprendimo už akių neteisėto. Tuo labiau, kaip matyti iš ieškovės 2020 m. birželio 29 d. siųsto rašto, dokumente aiškiai nurodyta, kad pradelstas mokėjimas buvo nepadengtas per dvi savaites, o kreditą vėluojama sumokėti net 92 dienas.

22. Apeliantas teigė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nuolat (kas mėnesį) moka ieškovei įmokas ir teismo sprendimo už akių priėmimo dieną buvo skolingas mažesnę sumą nei buvo priteista. Taip pat, atsakovo nuomone, nebuvo įsigilinta į tas aplinkybes, kad iš atsakovo apgaulės būdu buvo išvilioti gauti iš ieškovės pinigai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priimant skundžiamą nutartį, šios aplinkybės teismo buvo įvertintos, nes, kaip nurodo pats pirmosios instancijos teismas, tai, jog ieškovės suteiktas kreditas iš atsakovo buvo išviliotas apgaule kitų asmenų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo metu padengta dalis įsiskolinimo, nesudaro pagrindo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą už akių panaikinti, nes atsakovui padengus dalį įsiskolinimo, atitinkama suma turės būti mažintinas išieškomas įsiskolinimo dydis.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai niekaip negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, atsakovui neginčijant paties neatsiskaitymo su ieškove fakto ir neatsiskaitymą siekiant pateisinti neva turimais priešpriešiniais reikalavimais ieškovei dėl netinkamo vartojimo sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esminės aplinkybės, kurios buvo būtinos, siekiant įvertinti ieškovės reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai įvertintos, priimant sprendimą už akių. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie nebuvo žinomi teismui priimant sprendimą už akių ir kurių paaiškėjimas galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

24. Aplinkybė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, negali būti pagrindas panaikinti sprendimą už akių, jei šalis nepateikia įrodymų, kurie leistų abejoti skundžiamo teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas byloje nepateikė duomenų, naujų įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieškinio reikalavimas iš atsakovo priteisti 1 286,17 Eur negrąžintos paskolos sumą, 18 Eur administravimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai yra deklaratyvūs, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie sąlygotų sprendimo už panaikinimą. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kuo skundžiama nutartis yra neteisėta, o tik nurodė analogiškus argumentus, kuriais buvo grindžiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė