Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio ir Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

– A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta – 5 (penkių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. G. paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Iš A. G. konfiskuota (duomenys neskelbtini) eurų valstybės naudai.

– M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visą bausmės vykdymo laikotarpį uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visą bausmės vykdymo laikotarpį uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visą bausmės vykdymo laikotarpį uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės

10. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Be abejonės, baudžiamasis procesas, kaip ir asmens baudžiamasis persekiojimas, dažnai yra susijęs su atitinkamų teisių ir laisvių suvaržymais, tačiau tokie teisių pažeidimai yra pateisinami viešojo intereso užtikrinimu, jei įgyvendinami pagal įstatymus. Siekiant užtikrinti proceso greitumo principą ikiteisminio tyrimo metu bei garantuoti BPK 44 straipsnyje numatytą įtariamojo (kaltinamojo) teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, BPK 215 straipsnyje numatyta galimybė nutraukti ikiteisminį tyrimą nusprendus, jog ši proceso stadija trunka per ilgai. Tačiau proceso greitumo negali būti siekiama reikšmingų bylai aplinkybių neišaiškinimo sąskaita. Proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų ir teismo nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant klausimą, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, bei vertinant, ar proceso trukmė nėra pernelyg ilga, atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuotus kriterijus: konkrečios bylos sudėtingumą, pareiškėjo elgesį, valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę pareiškėjui, taip pat į konkrečios bylos aplinkybes.

11. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). EŽTT jurisprudencijoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas, jų taikymo laikas ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija. Teismo išvadą, ar konkretus procesas atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, visada lemia ne izoliuotas atskirų kriterijų, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017).

12. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos nedidelę apimtį, nuteistųjų skaičių, surinktų įrodymų kiekį, byloje surengtus posėdžius bei kitus reikšmingus kriterijus, darytina išvada, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir bylos nagrinėjimas apylinkės teisme ir net apeliacinės instancijos teisme esmingai nepažeidė nuteistojo A. G. teisės į kiek įmanoma trumpesnį bylos procesą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas gana trumpais motyvais (detaliau neanalizuodamas) pasisakė dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės nuteistajam netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau žemesnės instancijos teismo padaryta išvada yra laikytina pagrįsta.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. atžvilgiu buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 (vėliau – 2 dalies) dalyje (1 t., b. l. 1, 4) (atliekant šį ikiteisminį tyrimą nustatyta kita nusikaltimo požymių turinti veika, (BK 260 straipsnio 3 dalis A. G. atžvilgiu) dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesuteikiant jam naujo ikiteisminio tyrimo numerio) (1 t., b. l. 14). Gausūs ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atliekami pakankamai intensyviai ir nedelsiant – atliktos kratos (tarp jų ir A. G. (duomenys neskelbtini) bei jų metu rastos ne tik narkotinės medžiagos, (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo pavogti iš (duomenys neskelbtini), dėl kurios buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26, 31-47, 53-54, 90-93, 114-115, 121, 131, 140), taip pat atlikta nemažai specialiųjų žinių reikalaujančių ekspertinių tyrimų (tirtos ne tik įvairios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet ir nuteistojo A. G. paimti (duomenys neskelbtini), paskutinė specialisto išvada gauta (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 23-32, 34-43, 64-68, 69-77, 78-79; 4 t., b. l. 60-63) byloje apklausta nemažai liudininkų, atliktos daiktų ((duomenys neskelbtini), rastų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. G.) apžiūros (1 t., b. l. 171-180, 182-184, 185-195; 2 t., b. l. 53-61), išspręsti daiktų neturinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, bei kratos metu paimtų narkotinių medžiagų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klausimai (1 t., b. l. 69; 2 t., b. l. 106-108 ir kt.), surinkta daug bylai reikšmingų dokumentų. Nuteistajam M. M. pirmą kartą įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje buvo pareikštas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 160-161), kuris vėliau buvo tikslinamas (2 t., b. l. 166-167, 174-176). Nuteistasis M. M. ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) kartus, su juo atliktas ir parodymų patikrinimas vietoje (2 t., b. l. 162-163, 168-169, 177-178, 184-191; 4 t., b. l. 51-52) ir (duomenys neskelbtini) įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (4 t., b. l. 49-50). Nuteistajam A. G. pirmą kartą įtariamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (labai sunkus nusikaltimas) pareikštas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 34-35), kuris vėliau buvo tikslinamas (3 t., b. l. 43-45), o (duomenys neskelbtini) prokurorės Violetos Bartašienės nutarimu A. G. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje (4 t., b. l. 38-40). Nuteistajam A. G. galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje įteiktas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 54-56). Nuteistasis A. G. ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) kartus (3 t., b. l. 36-38, 46; 4 t., b. l. 57-59).

14. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nuteistasis A. G. buvo laikinai sulaikytas (3 t., b. l. 56). 2020 m. balandžio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (duomenys neskelbtini) mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 67-69, 88-92). 2020 m. liepos 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi A. G. (duomenys neskelbtini) mėnesiams pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 136-139). 2020 m. rugsėjo 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi A. G. (duomenys neskelbtini) mėnesiui pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 153-155). 2020 m. spalio 7 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos nutartimi A. G. (duomenys neskelbtini) mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 173-175). 2021 m. sausio 6 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutartimi A. G. (duomenys neskelbtini) mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas (3 t., b. l. 195-197). 2021 m. balandžio 1 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutartimi A. G. (duomenys neskelbtini) mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 19-22). 2021 m. birželio 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi A. G. (duomenys neskelbtini) mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 98-101). Taigi nuteistasis viso proceso metu buvo suimtas (duomenys neskelbtini) mėnesių, skundžiamu nuosprendžiu kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki (duomenys neskelbtini), t. y. neviršijant BPK 127 straipsnio 2 dalyje, 11 dalyje nurodytų suėmimo terminų.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. G. skundais skundė jam apylinkės teismo paskirtas kardomąsias priemones (suėmimą, jo pratęsimą). Pažymėtina, jo nuo nuteistojo A. G. pirmosios įtariamojo apklausos ((duomenys neskelbtini)) praėjo (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesis, kas nagrinėjamu iš dalies duoda pagrindą teigti, kad buvo suėjęs BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas terminas. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje atliktų intensyvių ikiteisminio tyrimo veiksmų (buvo atlikta daug specialistų tyrimų, kurių paskutinė išvada gauta tik (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo terminai negaunant specialistų išvadų buvo pratęsinėjami), o po jų gavimo (specialistų išvadų) nuteistiesiems buvo įteikti ir galutiniai pranešimai apie įtarimus, t. y. ikiteisminis tyrimas nežymiai užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys nesudaro pagrindo abejoti atlikto ikiteisminio tyrimo intensyvumu, priešingai, šie duomenys tik patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo trukmę sąlygojo tiriamų nusikalstamų veikų pobūdis, būtinų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų specifika, jų kiekis. Kartu pažymėtina, kad pagal BPK 170 ir 172 straipsnių nuostatas, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kokia tvarka atlikti sprendžia prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, taigi tai, kad gana trumpą ikiteisminio tyrimo laikotarpį atliekami kiti proceso veiksmai, nėra pagrindas teigti, kad ikiteisminis tyrimas nuteistųjų M. M. ir A. G. atžvilgiu buvo vilkinamas.

16. Atlikus ikiteisminį tyrimą, (duomenys neskelbtini) baudžiamoji byla, kurią tuo metu sudarė (duomenys neskelbtini) tomai su kaltinamuoju aktu perduota Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Byloje 2 asmenims buvo pareikšti kaltinimai padarius dvi nusikalstamas veikas (M. M. padarius baudžiamąjį nusižengimą (buvo perkvalifikuota iš nesunkaus nusikaltimo) ir A. G. padarius sunkų nusikaltimą (perkvalifikuota iš labai sunkaus nusikaltimo). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai nutartimi, gavus iš prokuratūros kaltinamąjį aktą bei A. G. 2021 m. birželio 4 d. nutartimi pratęsus kardomosios priemonės – suėmimo terminą (duomenys neskelbtini) mėnesiams (4 t., b. l. 98-101) byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2021 m. liepos 1 d. nuteistųjų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) teisiamasis posėdis – (duomenys neskelbtini), nuosprendžio paskelbimas – 2021 m. liepos 1 d.) truko (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas apylinkės teisme buvo pernelyg ilgas.

17. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. G. apeliacinis skundas, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme gautas ir prokurorės Violetos Bartušienės apeliacinis skundas, su kuriais baudžiamoji byla buvo perduota apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einančio teisėjo (duomenys neskelbtini) patvarkymu baudžiamajai bylai nagrinėti apeliacine tvarka sudaryta Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, bylos nagrinėjimas nustatytas (duomenys neskelbtini) (surengtas (duomenys neskelbtini) teismo posėdis). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimamas 2021 m. spalio 27 d. Kaip ir pirmosios instancijos teisme, baudžiamoji byla išnagrinėta per (duomenys neskelbtini) laikotarpį, kas taip pat neduoda pagrindo teigti, kad baudžiamasis procesas abiejų instancijų teismuose buvo pernelyg ilgas.

18. Aptartos aplinkybės, susijusios su baudžiamosios bylos sudėtingumu, visa bylos proceso eiga, patvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo pažeista nuteistojo (A. G., o kartu ir M. M.) teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką ir dėl to jiems būtina švelninti paskirtas: laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmes. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės yra nepagrįstas.

Dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmės.

19. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012).

20. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes, priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmėms paskirti, ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Nepaisant to, kasaciniuose skunduose dar kartą išdėstytos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos apeliaciniuose skunduose ir įvertintos apeliacinės instancijos teismo, bei, laikant jas reikšmingomis, netipinėmis, prašoma sušvelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

21. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nuteistojo padarytos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmė A. G. paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, ji atitinka bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 2 dalis). Jis nusikalto praeityje būdamas (duomenys neskelbtini) kartus teistas, iš jų (duomenys neskelbtini) teistas (duomenys neskelbtini) Respublikoje už (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 4-13). Taip pat, jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (3 t., b. l. 1), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 14-15), vykdo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 16), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 109), anot nuteistojo, jis turi (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės atlikto psichotropinių ir narkotinių medžiagų tyrimo matyti, kad A. G. vartojo narkotinę medžiagą – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 50).

24. Akivaizdu, kad nuteistasis A. G. išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko – nors ankstesniais teismų nuosprendžiais jam buvo skirta ir švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė – areštas, o paskutiniu (duomenys neskelbtini) Respublikos nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Kadangi A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją, atsižvelgė skirdamas A. G. bausmę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

25. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tai ne pirma A. G. padaryta nusikalstama veika. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartus. Visos šios aukštesnės instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą, kas rodo didesnį tiek jo, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas sunkus nusikaltimas, jis turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų bei platino psichotropines medžiagas), neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

27. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012) Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Tačiau bet kokiu atveju teismas tokią galimybę apsvarstyti turėtų.

28. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad A. G. būtų pats savanoriškai atvykęs į teisėsaugos instituciją ir pranešęs apie savo nusikalstamą veiką, tačiau jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailėjosi, todėl yra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo A. G., vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų kitų aplinkybių egzistavimą (nuteistasis teigia, kad turi (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenimis matyti, kad jis sudarė (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) bus pasirūpinta). Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, todėl A. G. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

29. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Įvertinus A. G. asmenybę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 62 straipsniu, netikslinga būtų jam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, nes paskyrus jam švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistajam yra paskirta mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis (9 (devyni) metai) bausmė. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė sumažinta – 5 (penkių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini) dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laikai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kardomąją priemonę – suėmimą, paliekant iki (duomenys neskelbtini) dienos.

30. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam A. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, todėl ją dar labiau švelninti ar taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

31. Atsižvelgiant į tai, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė teismui atidėti už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje, į kurį patenka ir BK 260 straipsnis, paskirtos bausmės vykdymą, nėra teisinio pagrindo svarstyti nuteistajam A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo.

32. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo nuteistajam M. M. apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2020 m. kovo 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi panaikinti (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prokurorės prašymas yra motyvuotas ir pagrįstas.

33. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi aptariamas BK 64 straipsnis nenustato bausmių apėmimo būdo, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2005, 2K-368-511/2017).

34. Nagrinėjamu atveju, M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas 2020 m. kovo 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini)) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme (Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 141). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis M. M. 2020 m. balandžio 7 d. padarė naują nusikalstamą veiką neatlikęs teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, kadangi teismo baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs. Iš ĮKNR išrašo matyti, kad nuteistasis M. M. jam 2020 m. kovo 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2021 m. liepos 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžio priėmimo (3 t., b. l. 141).

35. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistasis M. M. atliko jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bendrinti su jau atlikta bausme, kadangi bausmė, pagal BK 64 straipsnį bendrinama tik su neatliktos bausmės dalimi.

36. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai nuteistajam M. M. paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendis keičiamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

37. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (5 t., b. l. 20) nuteistiesiems: A. G. ir M. M. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai advokatai: Vidmantas Skaburskas ir Vida Povilaitienė. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad nuteistajam M. M. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 162 (vienas šimtas šešiasdešimt du) eurai (5 t., b. l. 22-24), o nuteistajam A. G. – 113,94 (vienas šimtas trylika eurų ir devyniasdešimt keturi euro centai) eurų (5 t., b. l. 25-27) ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į tai, kad nuteistajam M. M. gynėjas paskirtas vien dėl to, kad dėl jo buvo paduotas prokuratūros apeliacinis skundas, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neturi būti išieškota.

38. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės ir nuteistojo A. G. skundą, kad teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo A. G. gynėjas, nuteistojo A. G. skundas atmetamas, todėl teisėjų kolegija nutaria iš nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visą bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo M. M. valstybės naudai 162 (vieno šimto šešiasdešimt dviejų) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Priteisti iš nuteistojo A. G. valstybės naudai 113,94 (vieną šimtą trylika eurų ir devyniasdešimt keturis euro centus) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.