Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, D. M., jos atstovei advokato padėjėjai Jurgitai Grigaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. S. 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad nuo 2022 m. sausio 10 d. tarp jo ir D. M. vyksta skyrybų procesas. 2022 m. vasario 25 d. jis išsikraustė iš buvusių šeimos namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir asmeninėmis lėšomis įsirengė jam ir D. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančio teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti D. M. lankytis jo gyvenamojoje vietoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams sandėliuoti įmonei priklausantį turtą namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu D. M. pažadėjo nesilankyti pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ir nelaikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių daiktų, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 19 d. D. M. kartu su įmonės darbuotojomis prie jo gyvenamojo namo esančioje automobilių stovėjimo stoginėje, adresu (duomenys neskelbtini), sukrovė didelį kiekį įmonei priklausančių baldų. Į prašymą pašalinti baldus, D. M. nereaguoja ir jau beveik 2 paras įmonės turtas nėra pašalinamas iš privataus kiemo. R. M. nurodė, kad dėl tokių D. M. veiksmų patyrė nepatogumus, gyvenimo sąlygų bloginimą, pažeminimą, pablogėjusią emocinę būseną dėl savavaldžiavimo. Civilinio ieškinio atsisako (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 4–10).

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas ištyrė visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir 2023 m. gegužės 24 d. priėmė pagrįstą nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant D. M. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp D. M. ir R. M. yra sudaryta santuoka, o šiuo metu yra prasidėjęs skyrybų procesas ir tarp sutuoktinių yra konfliktiški santykiai dėl santuokos nutraukimo ir iš to atsirandančių turtinių ginčų. Iš 2023 m. balandžio 20 d. nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso D. M.. Gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. M. ir R. M..

Iš to, akivaizdu, kad ginčas tarp D. M. ir R. M. yra dėl lankymosi būste, adresu (duomenys neskelbtini). Kilęs ginčas yra dėl būsto priklausomybės nustatymo ir teisių į jį, kas yra akivaizdžiai civilinės teisės reguliuojamas dalykas. Asmenys konfliktuoja, aiškindamiesi asmeninius santykius, susijusius su turtiniais interesais, todėl vienas kito atžvilgiu yra šališki ir suinteresuoti. Civilinio proceso tvarka turtas yra nepadalintas, ir dar oficialiai neaišku, kam kuri namo dalis priklauso, teisiškai tai neįtvirtinta. Akivaizdu, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi patalpomis yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo atveju R. M. manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo (b. l. 33–35).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 19 d. D. M., turėdama galimybę daiktus laikyti savo įmonės sandėlyje, gretimame name, adresu (duomenys neskelbtini), jį provokavo sunešdama jos įmonei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausančias kėdes prie jo gyvenamojo namo į stoginę, adresu (duomenys neskelbtini). Pamatęs sukrautas kėdes ir D. M., jis išėjo pro lauko duris ir siekiant išvengti provokacijų, pokalbį filmavo. Pokalbio metu kelis kartus D. M. paprašė patraukti kėdes, nes jis tiesiog išreiškė valią neturėti trečiųjų šalių turto savo gyvenamajame name, tačiau D. M. juokėsi, ciniškai atsakė, kad jai visa tai atrodė kaip spektaklis. Vėliau, po pokalbio, jis parašė kelias trumpąsias žinutes, kuriose dar kartą prašė išnešti kėdes, nes jis nenori būti atsakingas už trečiosios šalies turtą savo name. Kėdės buvo išneštos po mažiausiai 2 ar 3 dienų, bet galimai net ir po 4 dienų. Daiktai buvo kraunami su tikslu vėliau jį apkaltinti ir parašyti pareiškimą policijai, kadangi jo darytame vaizdo įraše yra girdima, kaip D. M. grasina iškviesti policiją, jeigu po stogine esančios kėdės bus paliestos ar apgadintos. Tokius D. M. veiksmus laiko kaip savavaldžiavimą, kuris pasireiškė tuo, kad be jo sutikimo, D. M. specialiai pastatė kėdes ir ciniškai bei provokuojančiai atsisakė jas patraukti. Jo patirta žala yra tai, kad minėti veiksmai buvo atliekami prieš jo valią, tokiu būdu pažeidžiant jo, kaip bendrasavininko teisę pilnavertiškai naudotis turtu, pavyzdžiui pilnai atidaryti automobilio durelių, turėjo saugoti, kad atidarant jos kur nors neatsitrenktų, buvo užkrauta stoginė. Dalyvavimas teisme, negalėjimas dirbti savo tiesioginių pareigų darbe, atvažiavimo kaštai, visa tai būtų jo patirta turtinė žala, tačiau dėl pačių D. M. veiksmų (kėdžių sukrovimo), finansinių nuostolių nepatyrė. Be to, administracinėn atsakomybėn turi būti traukiama ne fizinis asmuo – D. M., o juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. M.

Teismo posėdžio metu D. M. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi sandėlio, turi tik vietą, kur yra laikomi dokumentai. 2023 m. balandžio 19 d. ji atsinešė dvylika ar trylika kėdžių iš savo restorano ir pasistatė savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), stoginėje, nes tuo metu paskambino užsakovas ir pasakė, kad pokylyje dalyvaus mažiau žmonių nei buvo planuota. Su kitų įmonės darbuotojų pagalba, paskutinę minutę kėdes nunešė po pastoge, o kitą dieną arba po dviejų dienų, minėtas kėdes išsinešė atgal. Savo veiksmais neturėjo tikslo R. M. provokuoti ar kaip nors pakenkti. Po minėta stogine šiuo metu yra sudėti ir kiti jos įmonei priklausantys daiktai, taip pat stovi jos darbinis automobilis. Dėl minėtų daiktų R. M. pretenzijų nereiškė, todėl ji net negalėjo pagalvoti, kad savo veiksmais sukels kažkokių problemų.

Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, atsiliepime į skundą Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 35).

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal ANK 518 straipsnį, savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas G. S. 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną nenustačius, kad D. M. veiksmuose (dėl to, kad ji po namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lauko pastoge pasidėjo kėdes) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas) sudėties požymių, kadangi jai lankytis adresu (duomenys neskelbtini), nėra uždrausta ir ji su R. M. yra minėto pastato bendrasavininkai (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 26–27).

Iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp R. M. ir D. M. vyksta skyrybų procesas, kilęs ginčas dėl teisės į turtą (nekilnojamąjį, akcijas ir pan.).

D. M. nuosavybės teise priklauso turtas, esantis (duomenys neskelbtini). D. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo tarpu žemės sklype esantis namas ir stoginė priklauso D. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. D. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė ir šios įmonės direktorė. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šiuo metu R. M. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name, D. M. dirba ir įmonės veiklą vydo (duomenys neskelbtini).

2022 m. balandžio 19 d. D. M. į stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais atnešė kėdes ir jas pastatė stoginės pakraštyje.

ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.

Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui, žala turi būti tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su konkrečiu administraciniu nusižengimu, o ne civilinės teisės deliktu.

ANK 591 straipsnio 1 punkte (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

ANK 621 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras, šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti ir asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju R. M., teikdamas pareiškimą policijai nurodė, kad dėl D. M. veiksmų patyrė nepatogumus, gyvenimo sąlygų bloginimą, pažeminimą, pablogėjusią emocinę būseną dėl savavaldžiavimo. Civilinio ieškinio atsisako (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 4–10). Tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. paaiškino, kad dėl D. M. stoginėje pastatų kėdžių finansinės žalos nepatyrė. Jis patyrė nepatogumus kaip bendrasavininkas, kadangi be jo sutikimo stoginėje pastatytos kėdės, o jis, kol kėdės buvo pastatytos, negalėjo pilnai naudotis stogine, pavyzdžiui, stoginės viduryje pastatyti savo panaudos teisėmis naudojamo automobilio, kurį turėjo statyti kitoje stoginės dalyje, atidarydamas automobilio dureles, turėjo jas saugoti, kad kur nors nesubraižytų. R. M. taip pat nurodė, kad dėl vykimo į teismą, atsitraukimo nuo darbo, jis patiria išlaidas, kadangi naudoja kurą, eikvoja laiką.

Taigi, R. M. iš esmės laikėsi pozicijos, kad dėl D. M. veiksmų finansinės žalos jis nepatyrė, patyrė tik laikinus nepatogumus naudojantis stogine, taip pat šiuo metu patiria išlaidas vykstant į teismą, eikvojant savo laiką.

Nagrinėjamu atveju R. M. nenurodė patyręs turtinę žalą, o pasisakant dėl R. M. nurodomų patirtų laikinų nepatogumų, teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-337/2006). Šiuo atveju akivaizdu, jog trumpalaikis kėdžių pastatymas namo stoginės krašte, juolab, kad toje vietoje, kur buvo sudėtos minėtos kėdės, tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu nuolat statomas D. M. darbinis automobilis, kiti daiktai, dėl kurių pareiškėjas pretenzijų nereiškia, teismo vertinimu, nesukėlė ilgalaikių išgyvenimų bei neapsunkino pareiškėjo galimybės patekti į namus ar kitą sklypo teritoriją, neapribojo ir neapsunkino pareiškėjo galimybės naudotis kitais stoginėje padėtais daiktais ar savo automobiliu. Pareiškėjas ir toliau statė automobilį toje pačioje stoginės vietoje, o apie dvidešimt kėdžių buvo sustatytos toje vietoje, kur, kaip jau minėta, periodiškai stovi D. M. automobilis. Pareiškėjas tokių patirtų nepatogumų neįvertino pinigine išraiška. Be to teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė, kad būtų patyręs pažeminimą, pablogėjusią emocinę būklę ir kad tai būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su D. M. stoginėje pastatytomis kėdėmis.

R. M. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad jis patiria turtinę žalą vykdamas į teismą ir atsitraukdamas nuo darbo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjui kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas, kuriuo turi būti paveikiamos konkretaus asmens teisės ir interesai. Vien tai, kad pareiškėjas R. M. turi vykti teismą nagrinėjant jo skundą ir tuo metu negali atlikti savo darbinių funkcijų, savaime nesuteikia jam nukentėjusiojo statuso ANK 578 straipsnio prasme.

Šioje administracinio nusižengimo byloje R. M. teigė, kad Institucija neišsamiai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, neišreikalavo būtinų duomenų, neteisingai vertino, kad jis prašo nubausti fizinį asmenį D. M., kai jis administracinėn atsakomybėn prašo patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę D. M., todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl D. M. veiksmų (trumpalaikio kėdžių pastatymo stoginėje) pareiškėjui būtų padaryta žala, teismas dėl teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu nepasisako, kadangi nesant padarytos žalos, R. M. nėra tinkamas subjektas skųsti šį Institucijos nutarimą ir jis šiuo atveju laikytinas tiesiog informacijos pranešėju.

Teismas, atsižvelgdamas į Institucijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, į tai jog nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas R. M. patyrė kokią nors žalą ir dėl to jį būtų galima pripažinti nukentėjusiuoju, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo Institucijos priimtą nutarimą panaikinti, todėl pareiškėjo R. M. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. S. 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.