- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- e1-678-1060/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24373-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), teistas:
1. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeista į 66 parų arešto bausmę;
3. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį –90 parų arešto bausmė, 2019 m. gruodžio 10 d. bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. E. L. 2022 m. liepos 2 d. apie 2.15 val. Prienuose, ties Stadiono g. 31 pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Peugeot 607, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotą sugyventinės R. B. vardu, būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,64 promilių girtumas), kuomet sustabdė ir patikrino policijos pareigūnai.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, parodė, kad niekada neturėjo ir nebuvo įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones. Vairuoti išmokęs pats kaime. R. B. yra sugyventinė, kuri taip pat neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones, tačiau ji prieš pusę metų nusipirko automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo tam, kad juo kas nors turintis teisę vairuoti pavežtų kur reikia. Šio automobilio jis niekada nevairavo, kadangi neturi teisės vairuoti. R. B. leisdavo jam naudotis automobiliu, kai koks draugas ar jos mama, turintys teisę vairuoti, šiuo automobiliu paveždavo į reikiamą vietą. Galėdavo laisvai paimti šio automobilio užvedimo raktelius ir paprašyti, kad kas pavežtų. R. B. pačiam vairuoti neleisdavo. 2022 m. liepos 1 d. vakaro metu su R. B. nuėjo į svečius (duomenys neskelbtini)., tikslaus adreso nežino. Svečiuose jis ir R. B. vartojo alkoholį. Jis gėrė sidrą, kiek viso išgėrė nepamena, gal 5 laipsnių stiprumo. Su R. B. susipyko, buvo nakties metas, kiek valandų nežino. Pėsčiomis vienas išėjo namo. Nuėjo į R. B. namus kur dažnai gyvena, pasiėmė R. B. automobilio raktelį ir sumanė būdamas neblaivus nuvažiuoti iki savo buto. Vienas sėdo į automobilį ir važiavo iki Prienų. Buvo naktis, kiek valandų nežino. Važiuojant Prienuose, Stadiono gatve iš priekio pamatė važiuojančius policijos pareigūnus, su kuriais prasilenkė. Tuomet per galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kad pareigūnai apsisuko ir privažiavo iš galo bei įjungę švyturėlius sustabdė. Jis sustojo. Prie vairuojamo automobilio priėjo policijos pareigūnė, kuri alkoholio kiekio matuokliu nustatė neblaivumą ir įpūtė 1,70 prom., antro pūtimo metu 1,64 prom. Su girtumo tikrinimo rezultatu sutiko. Pilnai pripažįsta vairavęs automobilį būdamas neblaivus, gailisi (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 74 – 77).
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad E. L. yra sugyventinis, kartu gyvena beveik 2 metai jos namuose. Maždaug prieš 6 mėnesius, tikslaus laiko nepamena, už 600,00 eurų jis įsigijo naudojimui automobilį Peugeot 607, dyzelinas, 2001 metų. Pati teisės vairuoti kelių transporto priemones neturi, tačiau automobilį įsigijo naudojimui sau, t. y. kad juo vežiotų mama ar kaimynas. Šį automobilį visada laikė savo namų kieme. Pati nevairuoja. 2022 m. liepos 2 d. vakaro metu buvo išvykusi į svečius, E. L. buvo kartu. Su E. L. susipyko, todėl E. L. išėjo namo, o ji liko svečiuose. Savo automobilio variklio užvedimo raktelį buvo palikusi namuose, rankinėje. E. L. žinojo, kur laiko automobilio raktelį, leisdavo paimti ir vairuoti E. L. draugams. E. L. leisdavo naudotis automobiliu, kai paveždavo draugai, turintys teisę vairuoti kelių transporto priemones. Pačiam E. L. vairuoti neleisdavo, nes neturi teisės vairuoti. E. L. imdavo naudojimui automobilį, kada reikia. 2022 m. liepos 2 d. buvo likusi svečiuose, namo grįžo 2022 m. liepos 3 d. Paskambino iš policijos ir informavo, kad automobilis yra uždarytas aikštelėje, nes vairavo neblaivus E. L.. Vėliau E. L. prisipažino, kad būdamas neblaivus vairavo jos automobilį, kai sustabdė policija. Pretenzijų E. L. dėl automobilio neturi. Prašo automobilį grąžinti, nes planuoja parduoti (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 33 – 35).
5. 2022 m. liepos 2 d. Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. L. vairavimo kelių transporto priemonės esant neblaiviam (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 5 – 8).
6. 2022 m. liepos 2 d. Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas, kad 2022 m. liepos 2 d. dirbo kartu su Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Patruliuojant Prienų m., Stadiono g. buvo pastebėta transporto priemonė Peugeot 607 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius transporto priemonę, už vairo sėdėjęs asmuo prisistatė kaip E. L. kuris paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Kadangi nuo asmens sklido alkoholio kvapas ir šis teigė, kad prieš valandą vartojo alkoholinius gėrimus, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ 02.17 val. nustatytas 1,70 prom. neblaivumas. Atlikus antrą tikrinimą 02.34 val. nustatytas 1,64 prom. girtumas. Asmuo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, įteiktas šaukimas atvykti į Prienų rajono PK (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 18 – 19).
7. 2022 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės, kad Prienuose, Stadiono g. prie namo pažymėto Nr. 31, apžiūrimas automobilis Peugeot 607 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi dešinėje kelio pusėje, žvelgiant nuo Pramonės g. Automobilio priekis nukreiptas pietų kryptimi. Ant transporto priemonės priekinio ir galinio bamperių, nustatytoje vietoje, pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės variklis išjungtas. Apžiūros metu vairuotojo pusės langas atidarytas. Ant automobilio dešinės pusės galinių durelių matomas įlenkimas. Ant priekinio dešinės pusės sparno matomi subraižymas. Dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis apklijuotas lipnia juosta. Automobilio vairuotojo sėdynės kairėje pusėje matoma atlūžusi plastmasė. Ant priekinės panelės matomi akiniai nuo saulės. Automobilio vairuotojo pusės durelėse matomi įvairūs smulkūs daiktai. Ant transporto priemonės priekinės keleivio pusės grindų matomas tualetinio popieriaus rulonas, priekinės keleivio pusės durelės užlipdytos izoliacija. Viduje esantis galinio matymo veidrodėlis nuimtas, jo dalys matomas ant automobilio galinės sėdynės. Automobilio gale, priekinės vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių skyriuose, matomi penki stikliniai, tušti alkoholinio gėrimo buteliai su užrašu „Utena“ bei trys stikliniai, tušti alkoholinio gėrimo buteliai su užrašu „Light“. Transporto priemonė iš įvykio autovežiu išvežta ir pastatyta į saugojimo aikštelę, esančią adresu Prienai, F. Martišiaus g. 1, užplombuota plombomis nuo Nr. 66262 iki Nr. 66268 (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 9 – 17).
8. 2022 m. liepos 2 d. neblaivumo nustatymo aktas, kad E. L. alkotesteriu „Alcotest 6810, 02.17 val. nustatytas 1.70 prom. girtumas, 02.34 val. nustatytas 1.64 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais E. L. sutiko (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 21).
9. VšĮ „Emprekis“ pažyma, kad transporto priemonės – lengvojo automobilio Peugeot 607 vidutinė kaina Lietuvoje 1 210,00 Eur su PVM (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 25).
10. VĮ „Regitra“ išrašas, kad automobilio Peugeot 607 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. B. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 24).
11. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytoja R. B., taip pat 2022 m. liepos 2 d. Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas, 2022 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2022 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės, 2022 m. liepos 2 d. neblaivumo nustatymo aktas.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo automobiliu kol 2022 m. liepos 2 d. apie 02.15 val. Prienuose, ties Stadiono g. 31 pastatu, jį sustabdė policijos pareigūnai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam 02.17 val. nustatė 1,70 prom. neblaivumą, atlikus antrą tikrinimą 02.34 val. nustatė 1,64 prom. girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais kaltinamasis tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
14. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
15. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 86 – 90).
16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.
17. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
18. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
19. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. L. – tris kartus teistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 25 – 29), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 3 kartus, tarp jų ir už vairavimą be teisių (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 87 – 90), dirbantis (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 79 – 80), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 38; 42). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą.
20. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones
21. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis teistas, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 3 kartus, tarp jų ir už vairavimą be teisių, tai rodo kaltinamojo abejingą požiūrį į jam skiriamas bausmes, išvadų dėl padarytų pažeidimų nepadarė, kartoja KET pažeidimus. Pareigūnai kaltinamajam 02.17 val. nustatė 1,70 prom. neblaivumą, atlikus antrą tikrinimą 02.34 val. nustatė 1,64 prom. girtumą. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamasis neturėdamas teisės vairuoti už vairo sėda ir vairuoja automobilį ne pirmą kartą, bylos duomenimis 2021 m. spalio 21 d. kaltinamasis buvo sustabdytas pareigūnų vairuojantis automobilį be teisių ir jam paskirta 300,00 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti.
23. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).
24. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo paskirtos arešto bausmės vykdymo pabaigos.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
25. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
26. Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis Peugeot 607, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.
27. Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad transporto priemonės automobilis Peugeot 607, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra R. B.. Pastaroji apklausos metu nurodė, jog maždaug prieš 6 mėnesius, tikslaus laiko nepamena, už 600,00 Eur ji įsigijo naudojimui automobilį Peugeot 607. Pati teisės vairuoti kelių transporto priemones neturi, tačiau automobilį įsigijo naudojimui sau, t. y. kad juo vežiotų mama ar kaimynas. Šį automobilį visada laikė savo namų kieme. Pati nevairuoja. Kaltinamasis apklausos metu patvirtino liudytojos parodymus ir nurodė, jog R. B. yra sugyventinė, kuri taip pat neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones, tačiau ji prieš pusę metų nusipirko automobilį Peugeot 607. Automobilį įsigijo tam, kad juo kas nors turintis teisę vairuoti pavežtų kur reikia. Šio automobilio ji niekada nevairavo, kadangi neturi teisės vairuoti. R. B. leisdavo jam naudotis automobiliu, kai koks draugas ar jos mama, turintys teisę vairuoti, šiuo automobiliu paveždavo į reikiamą vietą. Galėdavo laisvai paimti šio automobilio užvedimo raktelius ir paprašyti, kad kas pavežtų. R. B. pačiam vairuoti neleisdavo.
28. Kaltinamasis dėl automobilio vairavimo nurodė, jog 2022 m. liepos 1 d. vakaro metu su R. B. nuėjo į svečius Prienų r., Mačiūnų k., tikslaus adreso nežino. Svečiuose jis ir R. B. vartojo alkoholį. Jis gėrė sidrą, kiek viso išgėrė nepamena, gal 5 laipsnių stiprumo. Su R. B. susipyko, buvo nakties metas, kiek valandų nežino. Pėsčiomis vienas išėjo namo. Nuėjo į R. B. namus kur dažnai gyvena, pasiėmė R. B. automobilio raktelį ir sumanė būdamas neblaivus nuvažiuoti iki savo buto. Liudytoja R. B. nurodė, jog 2022 m. liepos 2 d. vakaro metu buvo išvykusi į svečius, E. L. buvo kartu. Su E. L. susipyko, todėl E. L. išėjo namo, o ji liko svečiuose. Savo automobilio variklio užvedimo raktelį buvo palikusi namuose, rankinėje. E. L. žinojo, kur laiko automobilio raktelį, leisdavo paimti ir vairuoti E. L. draugams. E. L. leisdavo naudotis automobiliu, kai paveždavo draugai, turintys teisę vairuoti kelių transporto priemones. Pačiam E. L. vairuoti neleisdavo, nes neturi teisės vairuoti. E. L. imdavo naudojimui automobilį, kada reikia. Taigi kaip matoma iš liudytojos parodymų ji sudarė galimybes kaltinamajam naudotis jai priklausančiu automobiliu, ji būdama automobilio savininkė ir žinodama, jog kaltinamasis negali naudotis automobiliu ir jo vairuoti turėjo užtikrinti, jog jai priklausančiu automobiliu nesinaudotų asmenys neturintys teisė vairuoti automobilio.
29. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, R. B. priklausanti transporto priemonė – automobilis Peugeot 607, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje Prienai, F. Martišiaus g. 1, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojama.
V. Kiti proceso klausimai
30. Kaltinamajam vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 78 – 85).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti E. L. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Skaičiuoti bausmės pradžią nuo E. L. faktinio sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti E. L., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.
Išaiškinti papildomai, kad jeigu E. L. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant arešto bausmės atlikimo pabaigos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Peugeot 607, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Prienai, F. Martišiaus g. 1.
Palikti galioti E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį E. L. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam E. L. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.