Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-07-18 · Civilinė byla Nr. 2-186-393/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-18
Bylos Nr.
2-186-393/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Ieškovas
G. B., L. B.
Atsakovas
J. D.
Advokatai
Arvydas Gudas, Mindaugas Macedulskas
Kategorijos
  • 2.6.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-186-393/2018Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00925-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1.; 2.6.9.2.;2.6.17.;3.1.18.6.;3.2.6.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 18 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teismo teisėja Irma Blekaitienė,sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei,dalyvaujant ieškovams G. B. ir L. B.,ieškovų atstovui advokatui Arvydui Gudui,atsakovei J. D.,atsakovės atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. B. ir L. B. ieškinį atsakovei J. D. dėl sumokėto avanso priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašo priteisti jiems iš atsakovės J. D. 5792,40 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2015-10-14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti solidariai iš ieškovų G. B. ir L. B. 3827,08 Eur ir nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo 5 procentų dydžio metines palūkanas bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Ieškovė L. B. nurodė, kad tetos J. D. (atsakovės) sodyba buvo negyvenama ir jos motina, kadangi jie su vyru norėjo gyventi atskirai, susitarė su atsakove, kad jie apsigyventų jos sodyboje. 2013 metų birželio mėnesį apsigyveno atsakovės sodyboje. Buvo kalbama, kad jei sodyba jiems patiks tai jie ją nusipirks kartu su 4 žemės sklypais už 30 000 Lt. Atsakovė parašė jai įgaliojimą, kad ji susitvarkytų dokumentus. Kai susitvarkė dokumentus tai atsakovė padidino turto pardavimo kainą iki 40 000 Lt. Tarp jų ir atsakovės jokios rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, jie tarėsi tik žodžiu dėl gyvenimo sodyboje. Jie susitarė, kad jie gyvens, tvarkysis ir jei sodyba patiks tai ją pirks iš atsakovės. Visus sodybos pagerinimus padarė su atsakovės žinia. Maždaug po 3-4 mėnesių nuo apsigyvenimo sodyboje, susitarė, kad jie pirks sodybą už 30 000 Lt. Pinigus atsakovei pervedė dalimis, iš viso 22 000 Lt. 2015 m. prasidėjo nesutarimai su atsakove. Jie išsikėlė iš sodybos, pirma vyras, o vėliau ir ji. Visi sodyboje padaryti pagerinimai liko atsakovei. Atsakovė jos mamai grąžino 2 000 Lt. Visi pagerinimai sodyboje buvo daromi jų lėšomis. Atsakovė nesąžiningai su jais pasielgė, nes pakeitė sutartą turto pardavimo sumą. Pagerinimų vertė yra 2822,08 Lt (817,33 Eur). Už internetą ir elektros energijos suvartojimą susidariusią skolą pripažįsta ir prašo įskaičiuoti už pagerinimus, nes pagerinimai padaryti už ženkliai didesnę sumą nei skola. Nuompinigiai su atsakove jiems apsigyvenant sodyboje nebuvo aptarti, todėl ji nesutinka mokėti juos. Name gyveno nuo 2013 metų birželio iki 2016 m. balandžio mėnesio. Išvykdami iš sodybos atsakovės jokio turto nepaėmė ir dar paliko pagerinimus. Kai apsigyveno sodyboje tai malkų nebuvo, vyras malkas ruošė pats, kai išvyko iš sodybos tai likusią nesunaudotą malkų dalį vyras pasiėmė. Padaryti pagerinimai yra užfiksuoti antstolio protokole.

Šalies argumentai

Ieškovas G. B. paaiškino, kad kai buvo pervesti pinigai tai jie padarė pagerinimus sodyboje. Nuomos mokėti būtų nesutikę, nes jie turėjo kur gyventi maždaug už kilometro nuo sodybos. Susitarė su atsakove sodybą pirkti už 30 000 Lt, bei atmesti sumotus pinigus už dokumentų sutvarkymą ir pagerinimus. Pagerinimus padarė su atsakovės žinia. Ji juos matė kai buvo parvykusi ir jokių pretenzijų nereiškė. Išvykdami iš sodybos pasiėmė tik malkas, kurias pasiruošė patys. Kito turto neėmė. Pagerinimus paliko. Prieš mėnesį buvo sodyboje ir visi pagerinimai dar joje yra. Terasa daroma, stulpai likę tie patys. Nugriauta pusė terasos. Dedamas stogas. Kai atsakovė pradėjo grąžinti pervestus jų pinigus už sodybą, tai atsirado reikalavimas mokėti nuomą.

Priešieškinys ir atsiliepimas į ieškinį grindžiami šiais argumentais. Atsakovė nurodė, kad ji turi sodybą, kuri nuo 2012 metų liepos mėnesio buvo negyvenama. Ji su ieškove L. B. kalbėjo apie sodybos pirkimą, kad išsaugoti tėviškę, kad ji nepereitų į kitų rankas. Su ieškovu G. B. ji nekalbėjo apie sodybą. Ieškovai jos neklausė ką statyti, ką nugriauti, jie sodyboje elgėsi kaip savininkai. Sodyboje leido kaimynams išsikasti tvenkinį. Sodybą parduoti buvo sutarta už 40 000 Lt. Sodyboje viskas buvo palikta. 2 žemės sklypų dokumentai dar nebuvo sutvarkyti. L. tvarkė žemės dokumentus ir sakė, kad išlaidų bus nedaug. Su L. tarėsi dėl sumos, ji sakė, kad parduos butą, dar duos vieni ir kiti tėvai pinigų. 2015 m. ieškovai pradėjo nesutarti tarpusavyje. L. sodyboje liko gyventi viena. Elektroninio pašto adresą ji davė L. ir tuomet G. pradėjo reikalauti grąžinti pinigus. Jie dar gyveno sodyboje. Sakė, jei išsikels praneš ir tada ji apžiūrėjus grąžins pinigus. Jai nepranešė, kad išsikėlė. Ieškovai kūreno jos malkas. Po malkomis buvo krosnelė, kurios ji nerado. Buvo išlupta plieninė vonia. Namuose nerado nei puodų, nei šaukštų, virdulio ir kitų daiktų. Ieškovai susirinko ir pardavė metalą. Ieškovai pasodino tujas, kurių jai nereikia, jas gali išsikasti. Prašė ieškovės, kad ji pasakytų ieškovui jog jis užkaltų namo plyšį, tačiau ieškovas to nepadarė. Terasa yra tik medinė konstrukcija, o ne terasa. Buvo sudėtos per plonos lentos terasoje, todėl ji demontuota. Jai ieškovų įrengto voljero nereikia. Lentyna ieškovų garaže yra, tačiau jai jos nereikia, nes ji trukdo pastatyti automobilį garažę. Malkinėje ji buvo palikusi stalą – varstotą, jis antikvarinis daiktas, tačiau jo nerado. Kriauklė, kranai, maišytuvai nekeisti. Boileris yra, jį gali ieškovai pasiimti. Buvo devyni rulonai šienainio, ieškovai jį sudegimo ir išdegimo pievelę. Jai ieškovai už sodybą sumokėjo 22 000 Lt. Ji 2 000 Lt grąžino seserei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovės L. B. motina, susitarė su atsakove, kad ieškovė L. B. su Vyru G. B. apsigyvens atsakovės J. D. sodyboje. 2013 metų birželio mėnesį ieškovai apsigyveno atsakovės sodyboje. Buvo kalbama, kad jei sodyba ieškovams patiks tai jie ją nusipirks kartu su 4 žemės sklypais. Tarp ieškovų ir atsakovės jokios rašytinės sutarties nebuvo sudaryta, jie tarėsi tik žodžiu dėl gyvenimo sodyboje. Jie susitarė žodžiu, kad ieškovai gyvens, tvarkysis ir jei sodyba patiks tai ją pirks iš atsakovės. Visus sodybos pagerinimus ieškovai padarė su atsakovės žinia. Maždaug po 3-4 mėnesių nuo apsigyvenimo sodyboje, susitarė, kad jie pirks sodybą. Pinigus atsakovei pervedė dalimis, iš viso 22 000 Lt. 2015 m. prasidėjo nesutarimai su atsakove. Jie išsikėlė iš sodybos, pirma vyras, o vėliau ir ieškovė. Visi sodyboje padaryti pagerinimai liko atsakovei. Atsakovė ieškovės L. B. tėvui grąžino 2 000 Lt. Visi pagerinimai sodyboje buvo daromi jų lėšomis. Likusieji pervesti pinigai už sodybą liko atsakovei ir jie negrąžinti.

Ieškovės L. B. teta atsakovė J. D. (toliau atsakovė) po jos senelės mirties paveldėjo senelei priklausiusį gyvenamąjį namą su priklausiniais ir keturis žemės sklypus, esančius adresu Lazdijų rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) kaimas, o pati išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Namas keletą metų stovėjo tuščias, neprižiūrimas ir nekūrenamas. Atsakovė pasiūlė ieškovams apsigyventi šiuose namuose bei juos prižiūrėti ir juose tvarkytis, o jei būstas patiks, jį ir paveldėtus keturis žemės sklypus nusipirkti iš jos už 30 000 Lt. Su šiuo pasiūlymu ieškovai sutiko ir 2013 m. birželio mėnesio pradžioje su atsakove žodžiu susitarė, kad gyvendami šiuose namuose nuomos mokesčio nemokės, bet sumokės reikiamus mokesčius už elektrą, atliekų šalinimą ir žemės mokesčius bei savo nuožiūra tvarkysis ir atliks reikiamus pagerinimus. Jokių rašytinių sutarčių su atsakove ieškovai nepasirašė.

2013 m. birželio mėnesį ieškovai apsigyveno atsakovei priklausančioje sodyboje. Ji buvo apleista, todėl pirmiausiai jie ėmėsi ją tvarkyti, kad būtų galima sodyboje gyventi. Išvalė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, išvežė šiukšles, išnaikino gyvenamajame name pelėsį. Kadangi namas buvo negyvenamas jame buvo sutrūkę vandentiekio vamzdžiai, sugadintas unitazas, elektrinis vandens šildytuvas, praustuvo vandens maišytuvas, vonios – dušo vandens maišytuvas. Todėl jie atliko remonto ir pagerinimo darbus name. Pakeitė dalį vandentiekio vamzdžio, įdėjo naujas vamzdžio movas, vonios kambaryje pastatė naują unitazą „Jika“, elektrinį vandens šildytuvą „Ariston“, praustuvo vandens maišytuvą, vonios – dušo vandens maišytuvą „Ravak“ su laikikliu, naują pakabinamą vonios spintelę su veidrodžiu. Pravedė naują televizijos kabelį ir įdėjo naują kištuką. Namo rūsyje pastatė dvi lentynas, kurias gamino patys. Kieme pastatė šunų voljerą. Už voljero įrengė šiltnamį. Garaže pastatė dvi lentynas. Pasodino prie įvažiavimo į sodybą 22 tujas. Pradėjo įrenginėti terasą. Bendra padarytų pagerinimų vertė, neskaičiuojant darbo yra 2 822,08 Lt (817,33 Eur).

Sodyba ieškovams patiko, todėl pagal žodinį šalių susitarimą už sodybą bei žemės sklypus pervedė atsakovei bankiniais pavedimais 22 000 Lt (6 371,64 Eur) avansą, tikėdamiesi su atsakove sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas G. B. bankiniu pavedimu pervedė 2018-04-21 5 500 Lt ir 2014-12-26 sumokėjo 8 000 Lt. L. B. 2014-05-02 bankiniu pavedimu sumokėjo 4 500 Lt. Ieškovo G. B. mama R. B. 2014-12-24 bankiniu pavedimu atsakovei sumokėjo 2 000 Lt. L. B. tėvas A. M. 2014-12-05 bankiniu pavedimu sumokėjo 2 000 Lt. Iš viso atsakovei buvo sumokėta 22 000 Lt avansas už sodybą ir keturis žemės sklypus. Artimiausiu metu ruošėsi sumokėti 8 000 Lt sumą. Tarėsi, kad po pinigų sumokėjimo sudarys su atsakove pirkimo – pardavimo sutartį, kai ji atvyks į Lietuvą. Kai atsakovė gavo pinigus, tai ji sandorio kainą padidino iki 40 000 Lt. Bei pradėjo sakyti, kad jie ir tarėsi pirkti turtą už tokią sumą. Su tokia nauja kaina ieškovai nesutiko. Pradėjo reikalauti sugrąžinti jai sumokėtus pinigus. Tai įrodo ieškovų ir atsakovės elektroninis susirašinėjimas. Todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovei atsirado pareiga grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė grąžino 2 000 Lt ieškovės L. B. tėvui. O kitų pinigų negrąžino. Ieškovas G. B. iš tų namų išsikėlė, o L. B. išsikėlė 2016 m. balandžio mėnesį. Atsakovė ėmė teigti, kad ieškovai skolingi atsakovei pinigus už būsto nuomą 3 240 Eur, nors jie iš jos būsto nenuomojo ir apie tai nebuvo surašyta sutartis ir net nebuvo kalbėta žodžiu. Taip pat atsakovė teigia, kad ieškovai skolingi už elektrą ir internetinio ryšio paslaugas. Iš padarytų pagerinimų vertės atėmus skolą 817,33 Eur – 261,44 Eur lygu 555,89 Eur. Pinigų priteisti už pagerinimus ieškovai neprašo.

CK 6.309 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimo (avansu), jei šalys nėra sutarusios kitaip. Jokios įstatymų normos nenustato, kad nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, sumokėtas avansas yra negrąžinamas. Tarp ieškovų ir atsakovės šiuo atveju dėl to nebuvo sudarytos joks susitarimas ar sutartis. Kadangi šalys nesudarė sutarties, todėl negali būti taikomi sutarties vykdymo principai ir visos priežastys dėl sandorio nesudarymo ginčo atveju yra teisiškai nereikšmingos. Nei vienai iš šalių neatsirado prievolė sudaryti sutartį, tai negali būti taikomas ir CK 6.4 straipsnio nuostatos.

Ieškovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl kurių atsakovė būtų patyrusi žalos. Atsakovė negrąžino avanso, ir toks jos elgesys vertintinas kaip neteisėtas praturtėjimas ieškovų sąskaitą, todėl atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovams jai sumokėtą avansą kaip įgytą be teisinio pagrindo.

CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaitą be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.

Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje nurodomas kaip subsidiarus asmenų teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės gynimo būdais arba jos apginamos nevisiškai. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-99/2012, Nr. 3K-3-369/2014, Nr. 3K-3-236-611/2016. Būtent tokia situacija susiformavo ir šioje byloje, šiame ginče, nes ieškovai savo civilinių teisių negali apginti kitais gynybos būdais.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Kasacinio teismo praktiką ginčo suma šio ginčo atveju kvalifikuotina kaip avansas. Nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas, šiuo atveju atsakovė, netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie priteistini ieškovams kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas, ginčą kvalifikuojant pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį. Ginčo šalims nesusitarus dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, atsakovė turi pareigą grąžinti lėšas, sumokėtas ieškovų kaip avansą. Ginčo atveju nesvarbios aplinkybės ir priežastys, dėl kurių pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes nesant tarp šalių rašytinio susitarimo dėl netesybų, nepanaikina atsakovės pareigos grąžinti ieškovų jai sumokėto avanso, kurio mokėjimo pagrindo neliko.

Ginčo atveju buvo nustatytos visos aplinkybės esant nepagrįstam praturtėjimui: atsakovė yra praturėjusi dėl ieškovų veiksmų; nustatytas atsakovės praturtėjimas atitinkantis ieškovų turto sumažėjimas (atsakovė praturtėjo ieškovų sąskaita) ir dėl atsakovės praturtėjimo ieškovai patyrė nuostolius; tarp ieškovų turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys; atsakovės praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo, nei tai numatyta įstatyme, nei sutartyje; nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja šiuo metu, nes atsakovė negrąžino nepagrįstai gautų pinigų; ieškovai nėra prisiėmę nuostolių atsiradimo rizikos. Nesant tarp šalių susitarimo dėl netesybų, tai nepanaikina atsakovės pareigos grąžinti jai sumokėtą avansą, kurio mokėjimo pagrindo neliko; ieškovai negali apginti savo pažeistos civilinės teisės kitais gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-196/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 792,40 Eur, kaip atsakovės nepagrįstai įgytus, yra pagrįstas. Atsakovė nepagrįstai atsisako grąžinti ieškovams iš jų įgytus pinigus, todėl ieškovų ieškinys tenkintinas.

Dėl palūkanų

Atsakovė vienašališkai padidindama turto pardavimo kainą, elgėsi nesąžiningai, ir todėl nebuvo sudaryta turto pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovams, nepasirašius pirkimo – pardavimo sutarties, reikalavo iš atsakovės grąžinti jai pervestus pinigus. Tai atsispindi jų tarpusavio susirašinėjime elektroniniais laiškais. Atsakovė pinigų iki šiol negrąžino. Atsakovė praleido piniginę prievolę grąžinti ieškovams sumokėtą avansą. Preziumuojama, kad kreditoriui (ieškovams) atsirado nustatytų įstatymo palūkanų dydžio nuostoliai ir jiems įrodinėti tokių nuostolių nereikia (CK 6.261 straipsnis), todėl atsakovei negrąžinus ieškovams avanso, iš jos priteistina 5 procentų metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškovams priteistinos iš atsakovės palūkanos už termino praleidimą, o termino praleidimo faktas konstatuotinas nuo ieškovų pareikšto reikalavimo atsakovei grąžinti iš ieškovų avansu gautus pinigus pradžios, t. y. nuo 2015-10-14 dienos. Todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą (5 792,40 Eur) nuo 2015-10-14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio

Ieškovų sumokėta atsakovei suma laikoma avansu, kaip išankstinis daikto kainos dalies sumokėjimas, kurį sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti visais atvejais.

Atsakovė, priešieškinyje nepagrįstai teigia, kad ieškovai jai skolingi 2 746,18 Eur už būsto nuomą. Tačiau tai yra nepagrįsta, nes ieškovai apie būsto nuomą su atsakove nebuvo taręsi nei žodžiu nei raštu. Todėl atsakovė, reikalaudama iš ieškovų pinigų už būsto nuomą, elgiasi nepagrįstai.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovų už turto nuomą, tačiau tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ji pati pripažino, kad ji leido ieškovams naudotis jos turtu kaip būsimiems turto pirkėjams. Tai iš esmės atitinka ir ieškovų nurodytas aplinkybes dėl jų gyvenimo atsakovei priklausančioje sodyboje: atsakovė, norėdama parduoti sodybą ir žemės sklypus, pati pasiūlė ieškovams apsigyventi šiuose namuose bei juos prižiūrėti ir juose tvarkytis, o jeigu ieškovams šis būstas patiks, pasiūlė jį ir paveldėtus žemės sklypus iš jos nupirkti už 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Ieškovų apsigyvenimas šioje sodyboje atitiko būtent atsakovės interesus, nes ji gyveno ir dirbo užsienyje, o sodyba keletą metų stovėjo apleista ir neprižiūrima. Minėta, kad ieškovai su atsakove žodžiu buvo susitarę, kad gyvendami šiuose namuose jai nuomos mokesčio nemokės, bet sumokės reikiamus mokesčius už sunaudotą elektros energiją, atliekų šalinimą, taip pat žemės mokesčius, bei kad savo nuožiūra ten tvarkysis ir atliks reikiamus pagerinimus. Rašytinių sutarčių su atsakove nebuvo sudaryta.

Esant šioms aplinkybėms, toks šalių susitarimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka panaudos sutartį (CK 6.629 straipsnis). Pagal įstatymo raidę panaudos sutartis yra neatlygintinė: neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi panaudos davėjas perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis. Be to už tariamą būsto nuomą atsakovė iš ieškovų anksčiau reikalavo net 3 240 Eur (susirašinėjimas su atsakove elektroniniu paštu), o priešieškinyje nurodyta mažesnė suma – 2 746,18 Eur.

Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovai su ja buvo sudarę preliminariąją sutartį dėl gyvenamojo namo ir žemės pirkimo-pardavimo. Tačiau šalys tokios sutarties nebuvo sudarę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties būtinus bruožus ir elementus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptariamas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.).

CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.165 straipsnio 2 dalis numato, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė bei kad formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią.

Ieškovai su atsakove nebuvo sudarę preliminariosios sutarties, tarp jų buvo sudarytas tik žodinis susitarimas sudaryti sutartį ateityje, todėl šiuo atveju negali būti taikomi ir sutarties vykdymo principai (CK 6.200 str.).

Atsakovė savo reikalavimą atlyginti jai padarytus nuostolius ir kildina būtent iš jos nurodomos preliminariosios sutarties. Todėl atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pagal neegzistuojančią preliminariąją sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pagal įstatymo nuostatas kitai šaliai padarytus nuostolius privaloma atlyginti tada, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). O nagrinėjamu atveju preliminarioji sutartis tarp ieškovų ir atsakovės sudaryta nebuvo.

Atsakovė teigia, kad ieškovų su ja sutarta kaina už parduodamą turtą buvo ne 30 000 Lt, bet 40 000 Lt. Ieškovų derybos su atsakove vyko ilgai, atsakovė prašė ir 50 000, ir 40 000 Lt (ieškovės motinos parodymai), bet galiausiai susitarė dėl galutinės 30 000 Lt pardavimo kainos.

Taigi ieškovai su atsakove buvo susitarę pirkti minėtą turtą būtent už 30 000 Lt (be abiejų ieškovų nuoseklių paaiškinimų, tai yra įrodyta ir pateiktomis susirašinėjimo elektroniniu paštu su atsakove laiškų kopijomis, kur ieškovai tvirtina, kad buvo sutarta 30 000 Lt kaina, o atsakovė – kad 40 000 Lt; liudytojos R. B. parodymais. Akivaizdu, kad atsakovė, kaip avansą gavusi jai pervestus pinigus (22 000 Lt), turto pardavimo kainą vienašališkai pakėlė iki 40 000 Lt. Su tokia jos nauja nustatyta pardavimo kaina ieškovai nesutiko ir būtent dėl tokių vienašališkų atsakovės veiksmų atsisakė už tokią sumą pirkti minėtą turtą. Pirkimo - pardavimo sandoris neįvyko tik dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų dėl jos nurodomos kainos suderėjimo, šią aplinkybę savo parodymais patvirtino tik liudytojais apklausti jos artimiausi giminaičiai – jos motina, dukra ir sūnus, kurie neabejotinai yra tiesiogiai suinteresuoti atsakovei palankia bylos baigtimi.

Atsakovė, siekdama negrąžinti ieškovų sumokėto jai avanso, pateikė teismui savo sandorio nesudarymo priežastį, kad sandoris nebuvo sudarytas dėl ieškovų kaltės, nors jokios jų kaltės dėl sandorio nesudarymo nėra. Ieškovai su atsakove derėjosi sąžiningai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl yra nepagrįstas atsakovės reikalavimas taikyti ieškovams civilinę atsakomybę. Parduodamo turto kaina buvo nustatyta nedidelė, atsižvelgiant į šalių artimus giminystės santykius, į tai, kad šis turtas priklausė ieškovės mamos ir atsakovės močiutei, į buvusią sodybos būklę.

Atsakovė dar teigia ir tai, kad dėl neįvykusio sandorio ieškovai turi atlyginti ne tik nuostolius, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę, nes dėl jų kaltės ji prarado galimybę sudaryti pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis žymiai geresne kaina nei su ieškovais, savo giminaičiais. Su tokiais jos teiginiais negalima sutikti, nes jie yra nepagrįsti atsakovė, jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, priešieškinyje netgi ir nepareiškė dėl to jokio reikalavimo.

Atsakovė teigia, kad jos turto pagerinimai buvo atlikti be jos žinios ir sutikimo.

Tačiau prieš ieškovams apsigyvenant tuose namuose, jie su atsakove susitarė, kad juose gyvendami savo nuožiūra sodyboje tvarkysis ir atliks reikiamus pagerinimus. Be kai kurių pagerinimų ieškovai nebūtų galėję gyventi, nes, namas net keletą metų buvo negyvenamas ir nešildomas, todėl nuo šalčio ir užšalusio vandens buvo sutrūkę vandentiekio vamzdžiai, sutrūkęs unitazas, sugedę elektrinis vandens šildytuvas, praustuvo vandens maišytuvas, vonios – dušo vandens maišytuvas. Taip pat dėl iš sutrūkusio elektrinio šildytuvo išbėgusio vandens buvo nepataisomai sugadinta pakabinama vonios spintelė. Todėl ieškovai privalėjo atlikti remonto darbus ir pagerinimus.

Atsakovė teigia pati iš dalies pripažįsta, kad buvo ieškovams leidusi juos atlikti: ji pripažįsta, kad su ieškovais buvo kalba apie pastogės įrengimą, t. y. kad ji leido ieškovams terasą įsirengti.

Kad atsakovės turto pagerinimai buvo atlikti patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (su fotonuotraukomis), kuris yra objektyvus, patikimas ir neginčytinas šių ieškovų įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo įrodymas, bei ieškovų įsigytų pagerinimams atlikti būtinų reikmenų įsigijimo dokumentai.

Atsakovė teigia, kad po ieškovų išsikraustymo iš namo dingo nemaža dalis jai priklausiusių daiktų, kad kita jų dalis tariamai buvo apgadinta ir netinkama naudojimui, bei kad ieškovai pasisavino jos malkas. Malkas gamino pats ieškovas G. B., šią aplinkybę savo paaiškinimais patvirtino abu ieškovai, o taip pat liudytoja R. B.. Atsakovė šių savo teiginių patvirtinimui nepateikė jokių įrodymų.

Bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad už perkamą sodybą bei žemės sklypus atsakovei bankiniais pavedimais buvo sumokėtas 22 000 Lt (6 371,64 Eur) avansas. Iš šios sumos ji 2 000 Lt grąžino jos sesers vyrui A. M., kuris buvo šiuos pinigus kaip dalį avanso jai pravedęs bankiniu pavedimu (kadangi ji yra grąžinta, todėl dėl šios sumos ginčo nėra). Dar 2 000 Lt atsakovei kaip dalį avanso bankiniu pavedimu buvo sumokėjusi ieškovo G. B. motina R. B. pagal teismui pateiktą dovanojimo sutartį.

Atsakovė teigia, kad ieškovai neturi teisės į šios sumos išreikalavimą, kadangi šią sumą jai sumokėjo ne ieškovai, o trečiasis asmuo, kad pinigai pagal dovanojimo sutartį nebuvo perduoti tiesiogiai G. B. ir kad dovanojimo sutartis yra negaliojanti, bei kad nėra šios bylos dalykas. Tačiau iš byloje ieškovų pateiktų įrodymų (dovanojimo sutarties ir R. B. banko sąskaitos išrašo, liudytojos R. B. parodymų ir ieškovų paaiškinimų) matyti, kad ieškovo G. B. motina R. B. padovanojo ieškovams sodybos pirkimui 2 000 Lt ir pagal dovanojimo sutartyje nurodytą susitarimą šiuos pinigus ji 2014-12-24 bankiniu pavedimu pervedė tiesiogiai atsakovei, bankinės operacijos skiltyje „Operacijos detalizacija“ nurodžiusi pinigų pervedimo paskirtį – „Už sodybą“. Todėl akivaizdu, kad ieškovai turi reikalavimo teisę ir dėl šios sumos, o atsakovė turi pareigą ieškovams grąžinti visą iš ieškovų gautą, bet negrąžintą avansą.

Atsakovė teigia, kad ieškovas G. B. tarpusavio susirašinėjimuose el. laiškais jai patvirtino, kad susitarimas dėl nekilnojamojo turto iš atsakovės pirkimo neįvyko dėl ieškovės L. B. melų. Su tokiu atsakovės teiginiu sutikti negalima, nes atsakovė ieškovo žodžius išėmusi iš konteksto interpretuoja taip, kaip jai yra naudinga. Tačiau iš pateiktų susirašinėjimo elektroniniu paštu su atsakove laiškų kopijų matyti, kad tai ieškovo buvo parašyta visai kitame kontekste, ieškovams su atsakove tuo momentu susirašinėjant dėl jos reiškiamų reikalavimų sumokėti jai už interneto paslaugas ir už nuomą, o ne dėl nekilnojamojo turto iš atsakovės pirkimą – pardavimą.

Be to, atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovų solidariai jos sumokėtus mokesčius už interneto paslaugas (261,44 Eur) bei už sunaudotą elektros energiją (136,58 Eur), taigi viso 398,02 Eur.

Apsigyvendami atsakovės sodyboje, ieškovai atliko įvairių pagerinimų už 817,33 Eur sumą. Atsakovė neatsižvelgia į ieškovų atliktus jos turto pagerinimus, kurie visi liko jai ir kurių vertė yra daug didesnė, nei kad yra jos sumokėta už interneto ryšio paslaugas ir už sunaudotą elektros energiją. Užskaitant priešpriešinius reikalavimus (CK 6.130 straipsnis), iš padarytų pagerinimų vertės (netgi neįskaičiuojant darbo vertės) atėmus sumą už interneto ryšio paslaugas ir sunaudotą elektros energiją, atsakovė už ieškovų atliktus pagerinimus lieka jiems skolinga (817,33 Eur – 398,02 Eur = 419,31 Eur). Ieškovai už tai iš atsakovės pinigų priteisti neprašo.

Atsakovė teigia, kad ieškovai privalo turtą palikti tokios būklės, kokios jis jiems buvo perduotas bei kad tokia yra kaina jos turto atstatymo į pradinę padėtį, t. y. prašo priteisti iš ieškovų 682,88 Eur už terasos ir voljero demontavimo darbus. Atsakovė neteisingai interpretuoja įstatymo reikalavimus. Neleistina palikti daiktą prastesnės ar blogesnės būklės, nei jis buvo perduotas. O ieškovams iš atsakovės sodybos išsikėlus ir palikus ją daug geresnėje būklėje, su visais jų padarytais pagerinimais, atsakovė dėl to negali ieškovams reikšti pretenzijų.

Atsakovė teigia, kad gyvendami jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose ieškovai be atsakovės sutikimo įrengė voljerą šunims ir pradėjo tvarkyti terasą prie namo bei prašo priteisti 682,88 Eur už terasos ir voljero demontavimo darbus. Visi pagerinimai, taip pat ir šie, buvo padaryti su atsakovės sutikimu. Be to, atsakovė tiek priešieškinyje, tiek ir savo paaiškinimuose teismui ir pati iš dalies pripažįsta, kad buvo leidusi ieškovams atlikti pagerinimus: ji pripažįsta, kad su ieškovais buvo kalba apie pastogės įrengimą (tai nurodo priešieškinyje), t. y. kad ji leido ieškovams ją įsirengti, taip pat, kad leido sodybą pasiremontuoti, tvarkytis ir gyventi (atsakovės paaiškinimai posėdžio metu).

Todėl prie gyvenamojo namo, atsakovės sutikimu, ieškovai ir įrenginėjo terasą: įrengė betoninius gręžtinius pamatus, padarė medinį grindų karkasą, po grindimis patiesė celofano plėvelę, pastatė 6 medinius stogo statramsčius, sudėjo dalį medinių grindų, liko uždengti stogą bei sudėti dalį grindų. Šių darbų nepabaigė, nes nepavykus su atsakove susitarti dėl turto pirkimo – pardavimo, ieškovai iš sodybos išsikraustė.

Tačiau atsakovė teigia, kad šią terasą ir šuns voljerą ji demontuos bei pateikė lokalinę demontavimo darbų sąmatą 682,88 Eur sumai. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, ji tai turėtų daryti savo lėšomis, nes, kaip minėta, šie pagerinimai yra padaryti su atsakovės sutikimu.

Pažymėtina, kad to ji iki šiol ir nėra padariusi, tai įrodo su priešieškiniu atsakovės pateikta nuotrauka, kurioje matyti terasa. Tą patvirtina ir su atsiliepimu ieškovų pateikta fotonuotrauka, kurioje prie ūkinio pastato matyti šunų voljeras, už jo stovintis šiltnamis, prie gyvenamojo namo ieškovų pastatytos terasos dalis.

Taip pat pažymėtina, kad iš atsakovės priešieškinio ir paaiškinimų matyti, kad, ieškovų pastatyto šiltnamio, kuris sodyboje stovi ir dabar, ji nesiruošia griauti. Taip pat priešieškinyje ji nenurodo, jog demontuos ir kitus ieškovų padarytus pagerinimus: dvi medines lentynas, televizijos kabelį, nenurodo, kad pašalins ieškovų pasodintas 44 tujas ir kt. Dėl to priešieškinyje ir teisme ji nepasisakė ir nepateikė jokių sąmatų ir apskaičiavimų, kas leidžia manyti, kad su šiais pagerinimais ji iš tikrųjų sutinka.

Esant visoms šioms išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėji­mosi išlaidas teismas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinda­mas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. verti­namas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesi­nius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį ar priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė nepagrįstai atsisako grąžinti ieškovams jai sumokėtą avansą, o pareikšdama priešieškinį nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, pareiškė nepagrįstus reikalavimus.

Pažymėtina, kad įstatymas numato asmeniui ne tik teisę pareikšti ieškinį (priešieškinį), bet ir pareigą, kad reiškiamas ieškinys (priešieškinis) būtų iš anksto apgalvotas ir sąžiningai pagrįstas (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 1 dalis). Reikalavimų apimtį ir jų turinį gali nustatyti tik pats į teismą besikreipiantis asmuo (CPK 13 straipsnis), todėl dėl priešieškinio nepagrįstumo atsiradusios pasekmės tenka jį pareiškusiai atsakovei. Akivaizdu, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ne kokie nors ieškovų neteisėti veiksmai, dėl kurių ginčas buvo pradėtas nagrinėti teisme, bet būtent atsakovės valia padarytas pasirinkimas negrąžinti ieškovams jai sumokėto avanso ir pareikšti atitinkamus priešieškinio reikalavimus, kurie nėra pagrįsti ir nėra teisėti. Dėl to, kad atsakovė pareiškė priešieškinį, nėra jokios ieškovų kaltės, todėl jie dėl to neturi patirti nuostolių.

Šiuo atveju pripažintina, kad ieškovų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos siekiant apginti jų teises ir teisėtus interesus, nes jos buvo sąlygotos tik atsakovės neteisėto atsisakymo grąžinti ieškovams jai sumokėtą avansą. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patenkinus ieškovų ieškinį ir atmetus atsakovės priešieškinį, visos bylinėjimosi ir advokato atstovavimo išlaidos iš atsakovės priteistinos ieškovams (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Iš pateiktų advokato pinigų priėmimo kvito (b. l. 46) matyti, kad ieškovai už atstovavimą advokatui sumokėjo 1200 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas ruošė ieškinį, ruošė atsiliepimą į priešieškinį bei ieškovus atstovavo penkiuose posėdžiuose, kurių bendra laiko trukmė yra 6.30 val., darytina išvada, kad ieškovams iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktai). Kadangi ieškinys patenkinamas, šios ieškovų išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 12,61 Eur, jos priteistinos iš atsakovės, nes priešieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškovų G. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai, priteisti jiems iš atsakovės J. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5792,40 (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 40 ct) Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo 2015-10-14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Atsakovės J. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovams G. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės J. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,61 Eur (dvylika eurų 61 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Panaikinti atsakovės J. D. 2017-12-20 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – arešta, areštuojant atsakovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį Lazdijų rajono sav. (duomenys neskelbtini) kaime, esantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, visų statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir keturis žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jai areštuotu turtu disponuoti, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma Blekaitienė