- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- T-862-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44100-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-516-988/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (toliau – Nuosprendis) V. Š. (toliau – ir nuteistasis) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 58 parų arešto. Vilniaus miesto apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas.
2. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo. VGTPT pažymoje Nr. APD-2023-14484 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad VGTPT 2023 m. rugsėjo 30 d. gavo advokato Valerijaus Kirpičnikovo prašymą išmokėti darbo užmokestį, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam pagal 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. KTS-2022-02312. Nurodo, kad:
2.1. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.3 punktu valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 120,33 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmetamas.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
4. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
5. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – Liteko) nustatė, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-535-1151/2022, gynėjo neturėjo. 2022 m. birželio 27 d. teisme buvo gautas nuteistojo apeliacinis skundas dėl Nuosprendžio. Ta pačią dieną baudžiamoji byla su apeliaciniu skundu išsiųsta Vilniaus apygardos teismui. VGTPT sprendimu Nr. KTS-2022-02312 nuteistajam gynėju advokatu skirtas Valerijus Kirpičnikovas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
6. Liteko duomenimis, o būtent baudžiamosios bylos Nr. 1-117-1150/2023, taip pat nustatyta, jog nuteistasis nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdžio protokolo duomenys. Sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
7. Europos Žmogaus Teisių Teismas išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-80-316/2022).
8. Nagrinėjamu atveju vertinant nuteistojo turtinę padėtį, visu pirma pažymėtina, jog nuteistasis atlieka Pravieniškių pataisos įstaigoje jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Svarbu yra ir tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1509-424/2020, nuteistajam taip pat paskirta 76 MGL (3 800 Eur) dydžio bauda bei išieškota transporto priemonės „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 450 Eur; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1025-1150/2021, be bausmės nuteistajam taip pat išieškota transporto priemonės „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 840 Eur; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-535-1151/2022, išieškota transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 980 Eur. Be to, nuteistojo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti nuteistojo turtinę padėtį.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos; tuo atveju, kai išlaidų neprašoma priteisti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose bylos nagrinėjimo metu, vėliau pateiktas prašymams dėl gynėjo (atstovo) išlaidų priteisimo laikytinas pavėluotu ir negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361-362 straipsniais,
nutaria:
Teikimą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.