Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 90 parų arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Š. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65–66 straipsniais, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 21 d. 00.33 val. iki 2021 m. gruodžio 21 d., 14.10 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2021-12-21.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. Š., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant transporto priemonės „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 980 Eur (devynis šimtas aštuoniasdešimt eurų) valstybės naudai.

V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinis skundas atmetamas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo V. Š. gynėjo advokato apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, išieškant iš nuteistojo pinigų sumą, atitinkančią automobilio vertę. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni.

9. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam V. Š. paskyrė teisingą ir jokiu būdu ne per griežtą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas ir teisingą galutinę subendrintą bausmę.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trijų rūšių bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos dviejų rūšių bausmės: bauda arba areštas. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. Š. paskirta bausmė, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino V. Š. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, paties nuteistojo asmenybę bei motyvuotai parinko bausmės rūšį ir dydį.

12. V. Š. yra nuteistas už vieną nesunkų, baigtą, tiesiogine tyčia padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip pavojingos tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jų padarymo aplinkybes. Paties nuteistojo teigimu, jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau į tai nekreipė dėmesio, nes turėjo ketinimą kuo greičiau išvažiuoti iš daugiabučio kiemo aikštelės (1 t., b. l. 158). Toks poelgis tik patvirtina didelį nusikalstamos veikos pavojingumą, kadangi nuteistasis, jausdamasis apsvaigęs ir suvokdamas savo veiksmų galimą žalą bei keliamą grėsmę, vis tiek ryžosi vairuoti transporto priemonę. Automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra šiurkštus KET pažeidimas, galintis sukelti realią žalą, o nagrinėjamu atveju galimų padarinių pavyko išvengti tik dėl to, kad V. Š. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nespėjo išvažiuoti iš automobilių aikštelės. Be to, nagrinėjamu atveju žymiai buvo viršyta neblaivumo riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė – nuteistajam buvo nustatytas 2,19 promilės girtumas (1 t., b. l. 37). Sutinkama su apeliantu, kad nuteistasis nuo pat proceso pradžios nuosekliai laikėsi prisipažįstančiojo pozicijos, išdėstė visas jo elgesį nulėmusias priežastis, dėl to buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau į minėtas aplinkybes atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. Reikia pabrėžti, kad V. Š. buvo baustas administracine tvarka net 7 kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, taip baustas ir už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, o informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 128-138). Taip pat V. Š. Lietuvos Respublikoje iš viso yra teistas 6 kartus, iš kurių net 3 kartus (nuosprendžiai priimti: vieną kartą 2020 metais, du kartus – 2021 metais; viename iš šių nuosprendžių buvo nustatytos net dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje) už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1 t., b. l. 139-149). V. Š. ankstesniais nuosprendžiais būdavo skiriamos įvairios bausmės rūšys: bauda, laisvės apribojimas, areštas, net ir laisvės atėmimas. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Š. yra teistas ir Ispanijoje bei Švedijoje (1 t., b. l. 150-152), be kita ko, už vairavimą būnant neblaiviam. Kaip matyti, net ir griežčiausia galima bausmės rūšis nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Priešingai, V. Š. pasikartojantys teistumai už analogiškas veikas rodo, kad jis turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai nėra pakankami siekiant atgrasyti V. Š. nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo.

13. Nors ir apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nuteistasis turi nuolatinį darbą, kartu su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, šios aplinkybės nėra išimtinės, kurios nulemtų švelnesnės bausmės skyrimą. Net ir realiai egzistuojančios šios apelianto nurodomos aplinkybės nesustabdė V. Š. nuo sistemingo nusikalstamų veikų darymo. V. Š. daro įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas. Aukščiau išvardintos aplinkybės ir nuteistojo turimi teistumai aiškiai rodo nuoseklų, neteisėtą ir kitiems asmenims pavojingą elgesį, kurį siekiant pakeisti yra būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą V. Š. buvo skiriamos įvairios bausmės, kurios jokio realaus poveikio jo elgesiui nepadarė, todėl nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nebūtų pasiekti paskiriant apelianto prašomą baudos bausmę.

14. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai buvo pripažinta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą (BK 281(1) straipsnio 1 dalis) padarė būdamas recidyvistas, ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai buvo pripažinta, kad jis nusikalstamą veiką (BK 243 straipsnis) padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymima, kad apylinkės teismas ne visiškai aiškiai nuosprendyje išdėstė kuri sunkinanti aplinkybė kuriai konkrečiai nusikalstamai veikai priskiriama, tačiau pagal skundžiamame nuosprendyje nurodytus veikų požymius (nusikaltimas ir nusikalstama veika) galima spręsti, jog sunkinančios aplinkybės buvo nustatytos aukščiau nurodyta tvarka, t. y. kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta tik dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nuteistajam V. Š. nėra pagrindo skirti švelnesnės rūšies bausmę ar trumpinti arešto bausmės trukmę. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis yra itin ar galimai per švelni, o esant teisiniam pagrindui galėtų būti net griežtinama.

Dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo

16. Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 980 Eur išieškojimas. Apeliaciniame skunde gynėjas ginčija tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Nurodoma, kad teismas nemotyvavo, jog transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra būtina ir proporcinga priemonė, be to nebuvo atsižvelgta į teismų praktikoje suformuotus reikalavimus.

17. Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuojant ne transporto priemonę, o išieškant jos vertę atitinkamą pinigų sumą yra užtikrinamos prevencinės priemonės, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašių nusikalstamų veiksmų ir, kad nebūtų bandoma naudotis kitiems asmenims priklausomoms transporto priemonėms, taip siekiant išvengti turto konfiskavimo. Tokiu atveju turi būti taikomas konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumas.

18. Baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas svetimą transporto priemonę. Remiantis bylos duomenimis, naudotas automobilis priklauso S. J. (1 t., b. l. 45), todėl nagrinėjamu atveju taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VšĮ „E.“ pateiktais duomenimis, priteisė apskaičiuotą vidutinę transporto priemonės Lietuvoje vertę – 980 Eur (1 t., b. l. 46).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika)

21. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nemotyvavo, kodėl yra būtinas automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, tačiau neabejojama tokios baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumu ir proporcingumu. Aukščiau aprašytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo padarytą veiką. Pabrėžiama, kad V. Š. vairavo transporto priemonę praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo ir jautėsi apsvaigęs. Be to, siekė kuo greičiau pasišalinti iš automobilių aikštelės. Taip elgdamasis kėlė realų pavojų transporto eismo saugumui, kitiems asmenims bei sau pačiam. Neabejojama, kad automobilio vertės atitinkamos pinigų sumos išieškojimas apsunkins V. Š. finansinę padėtį. Tačiau apeliaciniame skunde nepateikti jokie argumentai, kodėl tokia baudžiamojo poveikio priemonė neproporcingai pažeistų nuteistojo interesus. Pasirinkdamas nusikalstamą elgesį, V. Š. tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Be to, ir išieškotina suma iš nuteistojo nėra itin didelė – 980 Eur, o baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo sunkią finansinę padėtį, V. Š. turi nuolatinį darbą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Pabrėžiama ir tai, kad V. Š. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir teisės aktų reikalavimų. Aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos sistemingai darė šiurkščius KET pažeidimus, nusikalstamas veikas, susijusias su transporto eismo saugumu. Ankstesniais nuosprendžiais iš V. Š. taip pat buvo išieškomos automobilio vertę atitinkamos sumos – atitinkamai 450,840 Eur, ar konfiskuojamas automobilis. Taigi švelnesnės poveikio priemonės prevenciškai teigiamai V. Š. nepaveikė, nuteistasis ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl šioje byloje taikomos bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės turi būti adekvačios jo padarytos veikos pavojingumui, taip pat asmenybės charakteristikai. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visos automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – 980 Eur yra pagrįstas ir teisingas.

23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas automobilio, „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, įstatymo pažeidimo nepadarė. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga, teisinga, todėl keisti šioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 2 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundą atmesti.