- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-909-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06800-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- V. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo V. D. ieškinį atsakovui G. J. dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo, senaties delspinigiams taikymo, dėl išieškomos sumos sumažinimo, tretieji asmenys antstolė N. B., notarė D. R., uždaroji akcinė bendrovė „Spaikas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: sumažinti sutartinių kompensacinių palūkanų dydį po paskolos sutarties pabaigos termino 2020 m. kovo 1 d. nuo 3,54 proc. mėnesinių palūkanų iki 5 proc. metinių palūkanų, o sutartinių delspinigių dydį sumažinti nuo 0,3 proc. už kiekvieną praleistą dieną iki 0,05 proc. už kiekvieną praleistą dieną; taikyti senatį dalyje dėl priskaičiuotos delspinigių sumos, išieškojimą pritaikius protingumo ir teisingumo principus, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas atsakovui jau yra sumokėjęs 4 057,89 Eur palūkanų iš ieškovo išieškomą palūkanų sumą sumažinti nuo 4 708,20 Eur iki 500 Eur (po 5 proc. metinių palūkanų už kiekvienus pradelstus metus, o išieškomus delspinigius sumažinti nuo 7 000 Eur iki 450 Eur (0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, delspinigius skaičiuojant už maksimalų 180 dienų terminą); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas G. J. 2019 m. kovo 1 d. sudarė notarinę paskolos sutartį ir tą pačią dieną – Hipotekos sutartį. Pagal paskolos sutarties 2.1 punktą, atsakovas paskolino ieškovui 7 000 Eur sumą, kurią ieškovas įsipareigojo grąžinti grynais pinigais visą sumą ne vėliau kaip 2020 m. kovo 1 d. Paskolos sutarties 4.1 punkte šalys sutarė, jog ieškovas mokės atsakovui 3,54 proc. dydžio mėnesines palūkanas nuo gautos paskolos sumos po 210 Eur per mėnesį. Pagal paskolos sutarties 4.2 punktą, per nurodytą terminą negrąžinęs paskolos ar nesumokėjęs palūkanų, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui 0,3 procento dydžio netesybas (delspinigius), apskaičiuotus nuo nesumokėtos paskolos ar turimų mokėti palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško ir tinkamo paskolos grąžinimo. Įsipareigojimų užtikrinimui ieškovas atsakovui įkeitė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendra įkeistų daiktų vertė 82 600 Eur. Hipoteka užtikrintos prievolės dydis 7 000 Eur, maksimalios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo dydis - 7 000 Eur. Ieškovas iki 2019 m. gruodžio 12 d. pagal sutartį atsakovui sumokėjo 1 681,89 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. pervedė 1 876 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. pervedė dar 500 Eur. Iš viso ieškovas atsakovui sumokėjo 4 057,89 Eur sumą, tačiau iki paskolos grąžinimo termino pabaigos paskolos negražino. Taip pat ieškovas prašo taikyti senatį dalyje dėl priskaičiuotos delspinigių sumos išieškojimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog su ieškovu sudaryta paskolos sutartis, paskola užtikrinta įkeitimu. Ieškovas pasiskolinęs 7 000 Eur ir jų negrąžino, todėl privalo atsakovui mokėti sutartyje nustatytas palūkanas 3,54 proc. dydžio mėnesinės palūkanas (kas mėnesį ieškovas moka atsakovui po 210,63 Eur palūkanų), kurios mokamos į paskolos davėjo nurodytą sąskaitą ir po 37,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio, kuris mokamas į VMI surenkamąją sąskaitą. Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė - ieškovas gavo 7 000 Eur, tačiau ieškovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, pats dėl prievolės pratęsimo nesikreipė, tačiau toliau mokėjo palūkanas, taip pratęsdamas prievolės terminą. Kadangi ieškovas skolos negrąžino ir nustojo mokėti palūkanas, todėl atsakovas inicijavo priverstinį skolos išieškojimą. Skolindamas pinigus ieškovui, atsakovas veikė kaip fizinis asmuo, kuris bendru sutarimu su ieškovu sudarė paskolos (ne kredito) sutartį, sutartyje nurodytomis sąlygomis. Įstatymai nedraudžia fiziniams asmenims sudaryti pavienius paskolos sandorius ir toks atsitiktinis, pavienis sandoris neturi verslumo požymio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Sumažino iš ieškovo V. D. atsakovui G. J. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės D. R. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės N. B. priskaičiuotas netesybas, nustatant 3 780,00 Eur netesybų sumą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. sausio 7 d. įskaitytinai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 000 Eur sumos nuo 2025 sausio 8 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Bendra netesybų ir vykdymo išlaidų suma negali viršyti maksimalios 7 000 Eur išieškojimo iš įkeisto turto sumos. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo ne tik dėl palūkanų ir delspinigių dydžio, bet ir dėl momento, nuo kada atsakovas prarado teisę į mokėjimo palūkanas ir įgavo teisę į kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovas pats nurodė, jog toliau mokėjo palūkanas, todėl yra pagrindas spręsti, jog šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė paskolos sutarties terminą, neapibrėždamos konkretaus paskolos grąžinimo termino (neterminuotai), todėl paskolos sutartis buvo faktiškai nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., tuo pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Šalys susitarė dėl pelno 3,54 proc. dydžio mėnesinių palūkanų, tačiau sutartyje nėra sutarta, jog šios palūkanos bus mokamos ir po paskolos termino pabaigos, todėl teismas turi pagrindą spręsti, jog paskolos sutartyje nėra sutarta dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl teisę į kompensuojamąsias palūkanas atsakovas įgijo ne sutarties, o CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, kas reiškia, jog atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. turi teisę į 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 000 Eur sumos. Kadangi pagrindinė prievolė grąžinti paskolos sumą neįvykdyta, nėra galimybės nustatyti galutinę kompensuojamųjų palūkanų sumą, kompensacinės palūkanos nustojamos skaičiuoti tik grąžinus paskolą. Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. sausio 7 d. įskaitytinai pagal paskolos sutartį mokėtina delspinigių suma pritaikius senatį yra 3 780 Eur, o kompensuojamųjų palūkanų suma taikant 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą už nurodytą laikotarpį 1 553,02 Eur, todėl mažesnę sumą įskaičius į didesnę, ieškovo netesybų prievolė yra 3 780 Eur. Pažymėjo, jog 5 procentų metinės kompensacinės palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos skaičiuotinos iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Po paskolos sutarties pabaigos (2020 m. rugpjūčio 1 d.) ieškovas atsakovui sumokėjo 1 100 Eur 2020 m. spalio 1 d., 2002 m. spalio 30 d., 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymais. Kadangi šiais mokėjimas padengtos jau vykdomajame įraše išieškotini mokėjimai, priverstinai ieškotina suma vykdomojoje byloje turi būti sumažinta informuojant antstolę apie šiuos mokėjimus ir šiais mokėjimais sumažinant antstolės priverstinai išieškomą sumą. Kadangi vykdomoji byla vykdoma pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos ir netesybų išieškojimo iš įkeisto turto, todėl maksimali netesybų suma ribotina maksimalios hipotekos sutartyje nustatyta 7000 Eur suma. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovas G. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
7.1. teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški, todėl gali kilti neaiškumų ją vykdant. Teismas paskaičiavęs bendrą 3 780 Eur netesybų sumą nenurodė, kokios tiksliai tai yra netesybos – delspinigiai ar palūkanos;
7.2. teismas neteisingai nustatė sutarties galiojimo termino pabaigą, neatsižvelgdamas į tai, kad šalys geranoriškai susitarė ir pratęsė sutarties galiojimo terminą. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog sutartis nutraukta 2020 m. rugpjūčio 1 d., bei kad neva tuo pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas. Teismas be pagrindo sutarties nutraukimo datą sutapatino su notaro vykdomojo įrašo išdavimu ar su sutartinių palūkanų nemokėjimu. Vykdomasis įrašas išduotas 2021 m. gruodžio 8 d., į antstolį kreditorius kreipėsi tik 2022 m. vasario 28 d.;
7.3. mažindamas delspinigius ir palūkanas teismas neįvertimo skolininko (ne)sąžiningumo. Skolininkas ne tik kad praleido terminą, bet negrąžino jokios skolos dalies. Netesybos nėra mažinamos, jeigu skolininkas nesiekia atsiskaityti. Nesąžiningumą liudija ir tai, kad atsakovas keitė savo poziciją, vilkiną atsiskaitymą ir piktnaudžiauja procesu;
7.4. pinigų nemokantis skolininkas nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita, todėl kreiptasi į notarą. Dėl pačio ieškovo kaltės, skolininko melo, prašymo palaukti, įvairių įtikinėjimų, kad parduos namą ir visą skolą tuoj sumokės, skola nebuvo grąžinta. Ieškovui buvo suteikta pakankamai laiko skolai grąžinti, tačiau jis netinkamai vykdė turtinę prievolę;
7.5. šalys dėl netesybų dydžio ir mokėjimo tvarkos susitarė. Net jei laikyti, kad yra pagrindas mažinti procesines palūkanas ar delspinigius, teismas juos sumažino neproporcingai, nes 5 proc. metinių palūkanų nepadengia kreditoriaus turėtų minimalių nuostolių;
7.6. teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą senaties terminą delspinigiams skaičiuoti bei neteisingai nustatė šio termino pradžią. Šalys buvo susitarusios sutarties terminą pratęsti, ką patvirtina konkliudentiniai veiksmai, mažiausiai iki 2022 m. vasario 20 d., nėra pagrindo teigti, kad kreditorius iš viso paleido sutrumpintą 6 mėn. senaties terminą netesyboms;
7.7. antstolis vykdydamas notaro išduotą vykdomąjį įrašą, išieškojimą vykdo maksimalia hipoteka įkeisto turto ribose 7 000 Eur skolos ir 7000 Eur nuostolių ir delspinigių bendroje sumoje, tačiau teismas pasisakydamas dėl bendros 7 000 Eur maksimalios išieškojimo iš įkeisto turto sumos, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą.
Atsiliepimas
2. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
8.1. teismas aiškiai pasisakė dėl priteistinos netesybų bendros sumos ir vėlesnės jų skaičiavimo tvarkos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo neaiškumo laikytini nepagrįstais;
8.2. rašytinio susitarimo dėl sutarties pakeitimo ir papildymo apeliantas nėra pateikęs, negali įvardyti iki kada jo vertinimu šalys susitarė pratęsti paskolos sutartį. Atsakovas turėdamas daugiau specialiųjų žinių bei gebėjimų, turėjo suprasti sutartinę nuostatą, kad dėl sutarties termino pratęsimo reikalingas rašytinis susitarimas, kurio šalys nesudarė;
8.3. ieškovui paprašius pateikti detalizuotą ir aiškią galutinės mokėtinos skolos sumą, apeliantas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kaip nurodė pati antstolė, jai atsakovas aktyviais veiksmais teikė pasiūlymus ir skaičiavimus dėl vykdomojoje byloje iš ieškovo išieškotinų netesybų, siekiant, kad būtų išieškoma kaip įmanoma didesnė suma. Priverstinio skolos išieškojimo nepradėjimas buvo ne iš geranoriškų paskatų, bet išimtinai atsakovui siekiant maksimaliai didžiausios finansinės naudos iš sudaryto sandorio;
Šalies argumentai
8.4. apeliantas kvestionuoja maksimaliosios hipotekos sąvoką, nurodant, kad „skolininko įsipareigojimų apimtį nurodo ne maksimalia hipoteka apibrėžtas prievolės įvykdymo užtikrinimas, o sutartis, kuria šalys yra susitarusios dėl prievolių vykdymo tvarkos“. Tačiau 2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje teisingai pastebėjo bylą nagrinėjusi teisėja, atsakovas byloje neįrodinėjo jokios jam padarytos žalos dydžio;
8.5. apelianto elgesys lėmė, kad skolos grąžinimas maksimaliai užsitęstų, tikslu, kad būtų priskaičiuotos maksimalios įmanomos netesybos. Nors kvestionuoja teismo sprendimą, visgi pats pripažįsta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. nebebuvo jokio teisinio pagrindo laikyti, kad šalių paskolos sutartis nepasibaigusi. Apeliantas nuolat ragindamas ieškovą atlikti dalines įmokas, tačiau jų jokia forma neapskaitydamas, tikslu sukaupti maksimalią įmanoma netesybų sumą ir tik tada pradėti priverstinį išieškojimą, antstoliui nesąžiningai nutyli apie buvusius dalinius mokėjimus;
8.6. nors šalių sutartos netesybos, pagal teismų praktiką ir laikytini nepagrįstai dideliais, vėlgi teismas delspinigių normos nemažino, tačiau sprendė esant pagrindui pritaikyti jų senatį. Tokiu būdu teismas ieškojo šalių interesų pusiausvyros, sprendimas šioje dalyje sąžiningas ir teisingas ir neturėtų būti naikinamas apelianto dėstomų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Atsakovas G. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – gyventojų turto draudimo liudijimus, kurie galiojo nuo 2019 m. vasario 29 d. iki 2020 m. kovo 1 d., nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2021 m. kovo 5 d., nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 5 d., kuriais draudėjas V. D. nekilnojamąjį turtą buvo apdraudęs naudos gavėjo G. J. naudai, ir prašo juos prijungti prie bylos. Nurodo, kad pateikti naujus įrodymus būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su naujai teikiamais įrodymais, ir naujai teikiamų dokumentų turinį, daro išvadą, kad nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl hipotekos draudimo. Naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes yra žinomi dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl teisėjų kolegija pateiktus naujus įrodymus priima, juos prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. D. (toliau – ir ieškovas) ir atsakovas G. J. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) 2019 m. kovo 1 d. sudarė paskolos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal paskolos sutarties 2.1 punktą, ieškovas iš atsakovo pasiskolino 7 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 1 d. Paskolos sutarties 4.1 punkte ieškovas įsipareigojo mokėti 3,54 proc. dydžio mėnesines palūkanas nuo paskolos sutarties 2.1 punkte aptartos sumos. Pagal paskolos sutarties 4.2 punktą, nurodytu terminu negrąžinus paskolos ar nesumokėjus palūkanų, ieškovas įsipareigojo mokėti 0,3 procento dydžio netesybas (delspinigius), apskaičiuotas nuo nesumokėtos paskolos ar turimų mokėti palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško ir tinkamo paskolos grąžinimo. Pasirašant paskolos sutartį, įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas atsakovui įkeitė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bendra įkeistų daiktų vertė 82 600 Eur. Pagal hipotekos sutartį, hipoteka užtikrintos prievolės dydis 7 000 Eur, maksimalios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo dydis – 7 000 Eur.
26. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolė, vykdanti išieškojimą, apskaičiavo ieškovo įsiskolinimą – 7 079,05 Eur skola, 7 000 Eur delspinigiai, 4 708,20 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki 2022 m. vasario 28 d. ir 226,90 Eur vykdymo išlaidos. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: sumažinti sutartinių kompensacinių palūkanų dydį po paskolos sutarties pabaigos termino 2020 m. kovo 1 d. nuo 3,54 proc. mėnesinių palūkanų iki 5 proc. metinių palūkanų, o sutartinių delspinigių dydį sumažinti nuo 0,3 proc. už kiekvieną praleistą dieną iki 0,05 proc. už kiekvieną praleistą dieną; taikyti senatį dalyje dėl priskaičiuotos delspinigių sumos, išieškojimą pritaikius protingumo ir teisingumo principus, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas atsakovui jau yra sumokėjęs 4057,89 Eur palūkanų iš ieškovo išieškomą palūkanų sumą sumažinti nuo 4 708,20 Eur iki 500 Eur (po 5 proc. metinių palūkanų už kiekvienus pradelstus metus, o išieškomus delspinigius sumažinti nuo 7 000 Eur iki 450 Eur (0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, delspinigius skaičiuojant už maksimalų 180 dienų terminą); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sumažino iš ieškovo atsakovui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės D. R. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės N. B. priskaičiuotas netesybas, nustatant 3 780,00 netesybų sumą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. sausio 7 d. įskaitytinai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 000 Eur sumos nuo 2025 sausio 8 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Bendra netesybų ir vykdymo išlaidų suma negali viršyti maksimalios 7 000 Eur išieškojimo iš įkeisto turto sumos. Kitą ieškinio dalį atmetė.
28. Ginčas byloje kilo dėl sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės, paskolos sutarties termino, palūkanų bei netesybų sumažinimo, maksimaliosios hipotekos reikšmės.
29. Atsakovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neaiškų sprendimą, nes priteisdamas 3 780,00 Eur netesybų sumą nenurodė, kokios tai tiksliai yra netesybos – delspinigiai ar palūkanos. Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
30. 2022 m. kovo 3 d. antstolė N. B. išsiuntė raginimą ieškovui dėl 7 079 Eur skolos, 7 000 Eur delspinigių, 4 708,20 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. vasario 28 d., ir 226,90 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 19 014,15 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) apmokėjimo. Kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantas, šioje byloje ieškovas neskundžia antstolės veiksmų ir padarytų antstolės skolos paskaičiavimų teisėtumo, tačiau patikslintu reikalavimu jis prašo sumažinti sutartinių kompensacinių palūkanų dydį po paskolos sutarties termino pabaigos, sumažinti sutartinių delspinigių dydį ir taikyti senatį dalyje dėl priskaičiuotos delspinigių sumos, ir atsižvelgiant į šias aplinkybes, jau sumokėtų palūkanų sumą, sumažinti išieškomų palūkanų ir delspinigių sumą.
31. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. CPK 263 straipsnio 1dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje, 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 73 pastraipa). Rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio (CPK 270 straipsnio 5 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 23 pastraipa).
32. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas jo motyvuojamojoje dalyje nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, taip pat materialines ir procesines teisės normas, kuriomis teismas vadovavosi išspręsdamas bylą. Teismas aiškiai pasisakė, kad atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Sprendime teismas detalizavo tiek kompensacinių palūkanų skaičiavimą, remiantis šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatomis (paskolos sutarties 4.1punktas) , CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įvirtinta nuostata, tiek paskolos sutarties 4.2 punkte numatytų delspinigių apskaičiavimą, jiems pritaikius senatį, ir, nurodęs taikomas teisės normas, įstatymų taikymo praktiką, atlikęs elementarius aritmetinius skaičiavimo veiksmus, padarė teisingą išvadą, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. sausio 7 d. įskaitytinai pagal paskolos sutartį mokėtina delspinigių suma, pritaikius senatį, yra 3 780 Eur, tuo tarpu kompensuojamųjų palūkanų suma taikant 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2020 m rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. sausio 7 d. įskaitytinai yra 1 553,02 Eur, todėl mažesnę sumą įskaičius į didesnę už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2025 m. sausio 7 d. įskaitytinai ieškovo netesybų prievolė yra 3 780,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad 5 procentų metinės kompensacinės palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos skaičiuotinos iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Taigi, sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstęs byloje esančių įrodymų įrodomąją reikšmę ir jų turinį, nurodęs taikomas teisės normas ir įstatymų taikymo praktiką, sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas aiškiai nurodė, kad sumažina iš ieškovo atsakovui antstolės priskaičiuotas netesybas (t. y. antstolės priskaičiuotų 7 000 Eur delspinigių, 4 708,20 Eur palūkanų, priskaičiuotų iki 2022 m. vasario 28 d. ir skaičiuojamų po 3,54 procento mėnesinių palūkanų), nustatant 3 780,00 Eur netesybų sumą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. sausio 7 d. įskaitytinai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 000 Eur sumos nuo 2025 sausio 8 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi, teismas aiškiai pasisakė dėl netesybų sumažinimo ir mokėtinos netesybų bendros sumos – 3 780,00 Eur iki 2025 m. sausio 7 d. įskaitytinai bei vėlesnės jų skaičiavimo tvarkos.
33. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė paskolos sutarties galiojimo termino pabaigą – 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir neatsižvelgė į tai, sutarties šalys, atsižvelgdamos į sutarties 3.1.1 punkto nuostatas, geranoriškai susitarė ir pratęsė sutarties galiojimo terminą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Pastebėtina, kad rašytinio susitarimo dėl paskolos sutarties pratęsimo apeliantas nepateikė; jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie sutarties pratęsimą, ir net tiksliai nenurodė, iki kada, jo vertinimu, buvo pratęsta paskolos sutartis.
34. Šalys Paskolos sutarties 3.1 punktu susitarė, kad paskolą ieškovas įsipareigoja grąžinti iki 2020 m. kovo 1 d. grynais pinigais. Šalys susitarė, kad šalių susitarimu paskolos terminas gali būti pratęstas (paskolos sutarties 3.1.1 punktas). Pagal paskolos sutarties 9.3 punktą, sutartis gali būti pakeista ir papildyta rašytiniu šalių susitarimu. Paskolos gavėjo (t. y. ieškovo) prievolė galioja iki visiško paskolos ir su ja susijusių mokėjimų įvykdymo. Šalių susitarimu už gaunamą paskolos sumą paskolos gavėjas (t. y. ieškovas) įsipareigojo mokėti paskolos davėjui (t. y. atsakovui) 3,54 procento dydžio mėnesines palūkanas <...> (paskolos sutartis 4.1 punktas). Šalys Paskolos sutarties 4.2 punktu susitarė, kad sutarties 3.1 punkte nurodytu terminu negrąžinus paskolos ir sutarties 4.1 punkte nurodytu terminu nesumokėjus palūkanų, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,3 procento dydžio netesybas (delspinigius), apskaičiuotus nuo nesumokėtos paskolos ir turimų mokėti palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško ir tinkamo paskolos grąžinimo dienos.
35. Bylos duomenimis, šalys pripažino, jog po paskolos sutarties termino atsakovas sutiko, kad atsakovas visą paskolos sumą sumokėtų vėliau, jei ieškovas toliau mokės palūkanas (CPK 187 straipsnis). Ieškovas palūkanas nustojo mokėti nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., o atsakovas pareikalavo grąžinti paskolą ir kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iš notarės D. R. 2020 m. gruodžio 8 d. išduoto vykdomojo įrašo, matyti, jog pagal paskolos sutartį pagrindinio reikalavimo suma 7 000,00 Eur, maksimalios hipotekos suma 7 000,00 Eur, priklausančių ir nesumokėtų palūkanų dydis 3,54 procentai mėnesinių palūkanų, nemokamas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., netesybos (delspinigiai) 0,3 procentų už kiekvieną pradelstą atlikti privalomą mokėjimą dieną iki visiško paskolos grąžinimo dienos, privalomos mokėti nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. Iš viso siūloma išieškoti 7 079,05 Eur skolos, taip pat paskolos sutartyje nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi paskola, paskolos sutartyje nurodytus delspinigius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo dienos, vykdymo išlaidas, kitas netesybas ir nuostolius, kurių maksimali suma 7 000,00 Eur. 2022 m. kovo 3 d. antstolė N. B. išsiuntė raginimą ieškovui dėl 7 079 Eur skolos, 7 000 Eur delspinigių, 4 708,20 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. vasario 28 d., ir 226,90 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 19 014,15 Eur apmokėjimo.
36. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina teisėtumą pirmosios instancijos teismo išvadas, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė paskolos sutarties terminą, neapibrėždamos konkretaus paskolos grąžinimo termino (neterminuotai), todėl paskolos sutartis buvo faktiškai nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., ir tuo pagrindu buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas. Apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Vien tai, kad iki 2022 m. kovo 5 d. galiojo ieškovo hipoteka įkeisto turto draudimo liudijimas, vertinama kaip nepakankama faktui, kad paskolos sutartis buvo pratęsta iki 2022 m. kovo 5 d., įrodyti (CPK 185 straipsnis).
37. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad mažindamas delspinigius ir palūkanas pirmosios instancijos teismas neįvertimo skolininko (ne)sąžiningumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi atsakovo argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra nepagrįsti. Ieškovas byloje neneigė, kad pagal galimybes mokėjo (pastaba: iš visi sumokėta 4 057,89 Eur) ieškovui, kadangi pripažino savo prievolę, nurodė, kad 2020 m. pradžioje pasiūlė atsakovui atiduoti 5 000,00 Eur, tačiau atsakovas paskolos dalies nepriėmė ir nurodė toliau mokėti palūkanas, kol bus sukauta visa suma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (vykdomasis įrašas, kreipimasis į antstolę dėl išieškojimo ir antstolės patvarkymas), antstolės N. B. paaiškinimai nagrinėjant bylą teisme (išklausytas 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas), o iš dalies ir paties atsakovo paaiškinimai byloje, teikia pagrindą išvadai, kad ilgą laiką priverstinio skolos išieškojimo nepradėjimas buvo sąlygotas ne geranoriškų paskatų, o atsakovui siekiant, kad būtų išieškoma kaip įmanoma didesnė suma. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų spręsti ne apie ieškovo, o apie atsakovo nesąžiningumą.
38. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kuriuose teigiama, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti netesybų, dėl kurių dydžio ir mokėjo tvarkos šalys susitarė Sutartyje.
39. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012 ir kt.).
40. Skundžiamo sprendimo turinys, viena vertus, rodo, kad pirmosios instancijos šalių sudarytoje paskolos sutartyje numatytų netesybų – 0,3 procento dydžio netesybų (delspinigių), apskaičiuotų nuo nesumokėtos paskolos ar turimų mokėti palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško ir tinkamo paskolos grąžinimo, dydžio nemažino, kita vertus, atsakovas byloje neįrodinėjo jo patirtų nuostolių dėl ieškovo prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, todėl apelianto skundo argumentai dėl neproporcingai sumažintų netesybų dydžio, kurios nepadengia jo turėtų minimalių nuostolių, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
41. Šiuo atveju mažinant netesybas teismas taikė ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju aktuali yra CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas yra aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl delspinigių pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 34-36 pastraipos).
42. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Todėl reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Atitinkamai, apskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 37 pastraipa).
43. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, padarė išvadą, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Jau minėta, notarės išduotame vykdomajame įraše nurodyta, kad netesybos (delspinigiai) 0,3 procentų už kiekvieną pradelstą atlikti privalomą mokėjimą dieną iki visiško paskolos grąžinimo dienos, privalomos mokėti nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. Nagrinėjamu atveju toks vienos dienos skirtumas nėra esminis ir neįtakojantis atliktam delspinigių paskaičiavimo teisėtumui, be to, rezoliucinėje dalyje nurodyta netesybų laikotarpio pradžia – 2020 m. rugpjūčio 2 d. yra teisinga. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tikslu sukaupti maksimalią netesybų (delspinigių sumą), atsakovas delsė pateikti notarės išduotą vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolei ir tai patvirtina tik 2022 m. vasario 28 d. atsakovo pateiktas antstolei vykdyti vykdomasis įrašas, 2022 m. kovo 3 d. antstolės išsiųstas raginimas ieškovui įvykdyti sprendimą. Ieškovas su ieškiniu dėl išieškomos sumos sumažinimo, pareikšdamas reikalavimą ir dėl senaties delspinigiams taikymo, kreipėsi 2022 m. gegužės 10 d. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 42 pastraipa, ją taikant ), ieškovui reiškiant reikalavimą dėl senaties delspinigiams taikymo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą senaties terminą delspinigiams skaičiuoti ir iš esmės teisingai nustatė šio termino pradžią.
44. Teikdamas, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendros 7 000,00 Eur maksimalios išieškojimo iš įkeisto turto sumos, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą, apeliantas tiek klaidingai interpretuoja maksimaliąją hipoteką, tiek neteisingai cituoja ir patį skundžiamą sprendimą.
45. CK 4.175 straipsnio 5 dalyje nustatytos septynios sutartinės hipotekos rūšys, iš kurių viena – maksimaliosios hipotekos rūšis aktuali ir nagrinėjamu atveju, nes būtent tokią hipotekos sutartį šalys sudarė.
46. Maksimaliosios hipotekos ypatybė, kad sudarant sandorį, nenurodamas konkretus (esamas ar būsimas) turtinės prievolės dydis, bet susitariama dėl maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės sumos (CK 4.182 straipsnio 1 dalis, 4.186 straipsnio 1 dalis). Turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąją ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020).
47. Kaip teisingai pažymi ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, teisės doktrinoje nurodoma, kad maksimaliąją hipoteką paprastai šalys renkasi tada, kai nėra aiškus vykdytinos turtinės prievolės dydis ir šalys susitaria dėl turtinės prievolės maksimalios sumos, kurios sumokėjimas bus užtikrintas hipoteka. Maksimaliosios hipotekos sandoriu gali būti užtikrinama netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl to, kad hipotekos skolininkas neįvykdė hipoteka užtikrintų įsipareigojimų ar juos įvykdė netinkamai, atlyginimas. Tik maksimaliąja hipoteka gali būti užtikrinamos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, netesybos ir nuostoliai. Tokios kompensuojamosios palūkanos gali būti sutartinės arba minimalūs nuostoliai, numatyti CK 6.210 straipsnyje, o taip pat procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnyje (S., A., ir kiti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI skyrius. Hipoteka. Vilnius: Justitia, 2013, p. 65-66).
48. Šalių 2019 m. kovo 1 d. sudarytos sutartinės maksimaliosios hipotekos 7 punkte nurodyta, kad hipoteka užtikrinamas skolininko (t. y. ieškovo) įsipareigojimas pagal paskolos sutartį, patvirtintą 2019 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės D. R., užtikrinamos prievolės dydis 7 000,00 Eur (hipotekos 7.1 punktas), maksimaliosios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas, suma yra 7 000,00 Eur (hipotekos 7.2 punktas). Tokias notariškai patvirtintos sutartinės maksimaliosios hipotekos nuostatas savo parašais yra patvirtinę tiek ieškovas, tiek ir atsakovas.
49. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių ir pateikto teisinio reglamentavimo pagrindu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendra netesybų ir vykdymo išlaidų suma negali viršyti maksimalios 7 000,00 Eur išieškojimo iš įkeisto turto sumos. Jau minėta (nutarties 48 pastraipa), viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąja ginčo teisena.
50. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.
51. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl prašymas nesvarstomas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.