- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-29-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18177-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. J. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 48 306,84 Lt skolą, 11 710,64 Lt delspinigius, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2006-05-01 naudojosi ieškovei priklaususiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), todėl šalys 2009-12-23 sudaryta Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. A466-2240-(2.14.1.17-TR2) (toliau – Sutartis) susitarė, kad minėtų patalpų nuomos terminas skaičiuotinas nuo 2006-05-01 iki 2011-05-01. 2010-09-28 nuosavybės teisė į nuomos objektą perėjo J. J. ir E. J. bendron nuosavybėn. Už nuo 2006-05-01 iki 2010-09-28 suteiktas nuomos paslaugas atsakovas liko nesumokėjusi ieškovui 48 306,84 Lt už sumos bei 11 710,64 Lt delspinigių (b. l. 2-5).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-10 priėmė sprendimą už akių, kuriuo buvo pilnai patenkinti ieškovo reikalavimai (b. l. 54-55). Pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas pabrėžė, kad mokėjo ieškovui už nuomos paslaugas, todėl ieškinio reikalavimas nėra pagrįstas ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. 2011-02-03 nutartimi teismas nutarė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą (b. l. 126-127).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodydamas, jog Sutartyje numatytą nuomos mokestį atsakovas mokėjo tik nuo Sutarties pasirašymo momento (nuo 2009-12-23) iki nuomos santykių pabaigos (2010-09-28), tačiau faktiškai nuomos santykiai prasidėjo būtent nuo 2006-05-01, kaip, kad nurodyta Sutartyje. Iki 2009-12-23 atsakovas mokėjo tris kartus mažesnį nuomos mokestį, nei numatyta Sutartimi. Ieškovo tikslas, sudarant minėtą Sutartį, buvo teisiškai įforminti nuomos santykius, atsiradusius iki 2009-12-23. Atstovas pabrėžė, kad susitarimas dėl nuomos sutarties sąlygų taikymo nuo 2006-05-01 nebuvo rašybos klaida. Nuo 2006-05-01 iki 2009-12-23 ieškovas pateikinėdavo atsakovui sąskaitas, išrašytas senosios sutarties pagrindu, vėliau, atsakovo sumokėtas sumas ieškovas išskaičiavo iš nuomos paslaugų kainos sumos (b. l. 150-152, 154).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti, motyvuodami aplinkybėmis, jog E. J. kreipėsi į savivaldybę dėl patalpų nuomos pratęsimo dešimčiai metų. Buvo informuotas, kad nuomos sutarties terminas pratęstas penkeriems metams, o sutartis - standartinė, todėl ją pasirašė neskaitęs. Vėliau, pamatęs, kad klaidingai nurodytas Sutarties terminas, raštu kreipėsi į ieškovą dėl klaidos ištaisymo, tačiau jokio atsakymo negavo. Atsakovo atstovų nuomone, ieškovas bando piktnaudžiauti nuomos sutartyje įsivėlusia klaida. Atsakovas gaudavo iš ieškovo sąskaitas ir apmokėdavo jose nurodytas sumas. Atsakovui kreipusis į ieškovą dėl nuomos termino pratęsimo, pastarasis 2009-12-02 nutarė pratęsti nuomos terminą, tačiau svarstymo protokole nėra užsiminta apie nuomos kainos pasikeitimą. Pabrėžė, kad delspinigiai yra neadekvataus dydžio (b. l. 152-154, 155).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-04 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad 2005-05-05 šalys sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1973, kurios pagrindu ieškovas nuo 2005-04-30 iki 2006-04-30 suteikė atsakovui patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugas, už kurias atsakovas įsipareigojo mokėti 515,03 Lt per mėnesį nuomos mokestį (b. l. 145-147). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009-12-02 posėdyje, išnagrinėjus atsakovo prašymą dėl 2005-05-05 nuomos sutarties termino pratęsimo dešimčiai metų, nutarta pratęsti nuomos sutartį penkių metų laikotarpiui, nustatant 23 Lt (už 1 kv. metrą) nuomos mokestį (b. l. 73-74). 2009-12-29 šalys sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2240-(2.14.1.17-TR2), kuria buvo susitarta dėl minėtų patalpų nuomos paslaugų teikimo, nuomos terminą nurodant nuo 2006-05-01 iki 2011-05-01, o nuomos mokestį – 1 579,41 Lt (b. l. 9-11). Atsakovas 2010-04-19 kreipėsi į ieškovą dėl klaidos, susijusios su 2009-12-29 nuomos sutarties terminu, ištaisymo (b. l. 69). 2010-09-23 Sutartimi Nr. A421-44(2.14.1.8-TR2) Dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo J. J. ir E. J. įsigijo patalpas, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-23). Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas nuo 2006-05-01 iki 2010-09-28 liko nesumokėjusi 48 306,84 Lt nuomos mokesčio (b. l. 8). Byloje pateiktų mokėjimų nurodymų duomenys liudija, o ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas nuo 2006-05-01 iki 2010-09-23 už nuomos paslaugas kas mėnesį mokėjo ieškovui po 515,03 Lt, o nuo 2010-09-23 iki 2010-09-28 – po 1 579,41 Lt nuomos mokesčio (b. l. 74-109, 140). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio dalykas motyvuojamas aplinkybe, kad pagal Sutarties sąlygas (6 punktas), Sutartyje nustatytas 1 579,41 Lt nuomos mokestis turi būti mokamas nuo 2006-05-01, tuo tarpu atsakovas argumentuoja, kad iki menamos Sutarties sudarymo momento jis mokėjo ankstesne nuomos sutartimi nustatytą nuomos mokestį, o 2009-12-29 sutartimi numatyto nuomos termino pradžia (2006-05-01) nurodyta per klaidą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuomos sutarties sąlygos (6 punktas), nustatančios nuomos terminą, reikšmės. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2005-05-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 1973 pagrindu nuo 2005-04-30 iki 2006-04-30 suteikė atsakovui patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugas, už kurias atsakovas mokėjo 515,03 Lt per mėnesį nuomos mokestį. Pasibaigus nurodytam nuomos terminui, atsakovas toliau naudojosi minėtomis patalpomis bei mokėjo ieškovui 515,03 Lt nuomos mokestį pagal pastarojo pateiktas sąskaitas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais, net ir pasibaigus sutarties terminui, toliau abipusiškai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal 2005-05-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1973, t. y. pratęsė jos galiojimą iki pat 2009-12-29 (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis). Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisiją dėl nuomos sutarties pratęsimo, todėl 2009-12-02 posėdyje buvo nutarta pratęsti nuomos sutartį 5 metų laikotarpiui, nustatant 23 Lt (už 1 kv. metrą) nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prašęs, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje būtų svarstomas klausimas, nuomos santykius įforminti atgaline data. Vadinasi, atsakovas kreipėsi, o minėta komisija priėmė sprendimą tik dėl nuomos santykių pratęsimo. Konstatavus, kad šalys nuo 2005-05-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 1973 pasibaigimo momento (2006-04-30) iki pat 2009-12-23 Sutarties sudarymo momento vykdė būtent ankstesniąją sutartį, o ieškovo sudaryta komisija priėmė sprendimą išskirtinai tik dėl nuomos santykių pratęsimo (o ne jų įforminimo atgaline data), darytina išvada, kad 2009-12-23 Sutarties 6 punkto sąlyga, kuria nuomos termino pradžia įvardinta kaip 2006-05-01 negali būti objektyviai teisinga, kadangi tai reikštų, jog atsakovas antrą kartą turi įvykdyti pareigą sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2009-12-23, kurį jau kartą yra sumokėjusi pagal 2005-05-05 sutartį. 2009-12-23 Sutarties 6 punkte nurodyto nuomos termino pradžia „2006-05-01“ negali būti aiškintina pažodžiui. Kadangi atsakovas iki pat minėtos Sutarties sudarymo teisėtai mokėjo ankstesne sutartimi nustatytą nuomos mokestį, laikytina, kad 2009-12-23 Sutarties nuomos termino pradžia yra minėtos sutarties sudarymo momentas – 2009-12-23, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamą įsiskolinimą, delspinigius ir palūkanas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-04-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 48 306,84 Lt nesumokėto nuomos mokesčio pagal 2009-12-23 Sutartį, 11 710,64 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas. Apeliantas nurodo, kad:
1. Atsakovas nevykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo nuo 2006-05-01 mokėti 2009-12-23 Sutartimi nustatytą 1 579,41 Lt nuomos mokestį, dėl ko susidarė 48 306,84 Lt skola. Taip pat atsakovas pagal Sutarties 11 punktą turi sumokėti 11 710,64 Lt delspinigius.
2. Nei viena Sutarties nuostata nėra nuginčyta ir atsakovas Sutarties nuostatų neginčija. Sutarties šalys nėra priėmusios jokio sprendimo, kuriuo atsakovas būtų atleistas nuo pareigos mokėti Sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį už visą Sutartyje nurodytą laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neturi pareigos mokėti Sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2009-12-23.
3. Sutarties sudarymo metu ieškovas veikė sąžiningai. Ieškovas pasiūlė atsakovui nuomos sutarties sąlygas, o atsakovas, pasirašydamas Sutartį, su šiomis sąlygomis sutiko, todėl net nustačius aplinkybę, kad atsakovas dėl savo neapdairumo minėtą Sutartį pasirašė jos neperskaitęs, nors jam tokia galimybė buvo suteikta, tai negali sukelti jokių neigiamų padarinių ieškovui, kuris jokių netesėtų veiksmų neatliko, o neatidžiai veikė būtent pats atsakovas.
4. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas ginčo patalpomis naudojosi jau prieš 2009-12-23 Sutartį, darytina išvada, kad Sutarties nuostata, numatanti nuomos kainą nuo 2006-05-01 yra visiškai teisėta.
5. Ieškiniu prašoma priteisti tik susidariusį skirtumą tarp atsakovo realiai sumokėtos sumos ir kainos, kurią jis privalėjo mokėti pagal Sutarties nuostatas (t. y. 1 579,41 Lt per mėnesį).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo 2011-04-04 sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliantas iškreipia bylos duomenis, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sutartiniai nuomos santykiai vyko nuo 2005 m., kai 2005-05-05 buvo sudaryta Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 1973, ir šis faktas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Vadovaujantis CK 6.481 straipsniu, 2005-05-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 1973 transformavosi į neterminuotą. Nuo 2006-05-01 iki 2009-12-23 apeliantas išrašinėdamas PVM sąskaitas-faktūras pagal 2005-05-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. 1973 numatytą nuomos mokestį ir siųsdamas jas atsakovui apmokėt, savo konkliudentinias veiksmais leido suprasti, kad nuomos sutarčiai tapus neterminuotai, jokios kitos sutarties sąlygos nėra keičiamos.
2. Atsakovas sutinka, kad nei viena Sutarties nuostata nėra nuginčyta, tačiau ginčo šalys skirtingai interpretuoja šios Sutarties nuostatas. Apeliantas neskiria dviejų sąvokų (nuomos termino pradžia ir nuompinigių (nuomos mokesčio) mokėjimo pradžia) ir jas tapatina. Sutartyje nenumatyta konkreti data, nuo kada mokami nuompinigiai, tačiau Sutarties 2 punkte nustatyta, kad nuompinigiai mokami kas mėnesį, todėl nuompinigių mokėjimo pradžia turi būti laikoma 2009-12-23.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, tai jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Tai, kad atsakovui ne iki galo buvo išaiškintos Sutarties sąlygos įrodo tas faktas, kad po Sutarties pasirašymo atsakovas kreipėsi raštu į ieškovą prašydamas ištaisyti Sutarties klaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neturi pareigos mokėti Sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2009-12-23, kadangi Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Sutarties sąlygos (6 punktas), nustatančios nuomos terminą, reikšmės, kadangi ieškinio dalykas motyvuojamas aplinkybe, kad pagal Sutarties 6 punktą Sutartyje nustatytas 1 579,41 Lt nuomos mokestis turi būti mokamas nuo 2006-05-01, tuo tarpu atsakovas argumentuoja, kad iki menamos Sutarties sudarymo momento jis mokėjo ankstesne nuomos sutartimi nustatytą nuomos mokestį, o 2009-12-29 sutartimi numatyto nuomos termino pradžia (2006-05-01) nurodyta per klaidą. Nors nei viena iš ginčo šalių nereikalavo pripažinti visą Sutartį ar tam tikrą jos sąlygą negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1 knygos IV skyriuje nustatyta tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių argumentus, priėmė pagrįstą sprendimą nuspręsdamas išaiškinti Sutarties 6 punkto reikšmę, kadangi būtent šiai Sutarties sąlygai ieškovas ir atsakovas suteikė visiškai skirtingas reikšmes, o nuo šios sąlygos reikšmės nustatymo priklausė ieškinio pagrįstumas. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, yra šios: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004-09-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010-07-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010-07-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2010-11-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2009-12-23 Sutarties 6 punktą nuomos termino pradžia yra 2006-05-01 (b. l. 9), t. y. kita diena po 2006-04-30, kai nustojo galioti tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko 2005-05-05 sudaryta Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis (b. l. 145). Byloje yra surinkti rašytiniai įrodymai, kad nuo 2006-04-30, t. y. senos nuomos sutarties galiojimo pabaigos, iki 2009-12-23, naujos nuomos sutarties galiojimo pradžios, šalys vykdė senąja nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. ieškovas ir toliau atsakovui siuntė sąskaitas už suteiktą nuomos paslaugą, o atsakovas jas apmokėjo (b. l. 74-109). Šiose sąskaitose buvo nurodytas nuomos mokestis, dėl kurio dydžio šalys susitarė 2005-05-05 sudaryta nuomos sutartimi. Nors ieškovas (apeliantas) teigia, kad Sutarties 6 punkte nustatydami nuomos termino pradžią nuo 2006-05-01, šalys tokių būdu susitarė dėl iki 2009-12-23 Sutarties sudarymo atsiradusių santykių, tačiau byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas, kad atsakovas dar 2010-04-16 kreipėsi į ieškovą su prašymu (ieškovas šį prašymą gavo 2010-04-19, bet atsakymo ieškovui nepateikė) ištaisyti 2009-12-23 Sutartyje klaidingai nurodytą šios nuomos sutarties termino pradžią nuo 2006 m. (b. l. 69). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Sutarties 6 punkto reikšmę ginčo šalių interesų ir poreikių kontekste, atsižvelgdama į ieškovo ir atsakovo valią, jų elgesį iki šios Sutarties pasirašymo ir po to, kai šalys susitarė dėl tų pačių patalpų naujų nuomos sąlygų, pagrįstai nusprendė, kad šalys konkliudentiniais veiksmais, net ir pasibaigus sutarties terminui, toliau abipusiškai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal 2005-05-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1973, t. y. pratęsė jos galiojimą iki pat 2009-12-23 (CK 1.71 straipsnis), todėl nėra pagrindo iš atsakovo reikalauti antrą kartą sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2009-12-23, kurį jau kartą yra sumokėjusi pagal 2005-05-05 sutartį.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimą palikti nepakeistą.