Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Institucija duodanti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. birželio 17 d. išvadoje nurodė, kad ieškovė S. A. gyvena nuomojamame bute, kuris nuosavybės teise priklauso A. S., adresu (duomenys neskelbtini). Buto gyvenamasis plotas yra apie 60 m². Bute yra 3 kambariai, virtuvė, butas su visais patogumais, šildymas centrinis. Iš viso bute gyvena 2 asmenys: ieškovė S. A. ir ieškovės sūnus A. A.. A. A. yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, rašomasis stalas, spinta, komoda, lentynos. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga, namuose yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos vaikui augti. S. A. VTAS specialistui nurodė, kad ji šiuo metu niekur nedirba, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, ir, kad jos pajamos yra apie 200 Eur per mėnesį. S. A. teigimu, ji planuoja nuo 2019-06-17 įsidarbinti pardavėja parduotuvėje „Aibė“. VTAS specialistui S. A. taip pat nurodė, kad atsakovas K. A. nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio gyvena Vokietijoje, kad nuo to laiko neteikia sūnui A. A. išlaikymo ir, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio sūnų aplankė 4 kartus. A. A. lanko Vilkaviškio vaikų lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini). S. A. teigimu, A. diagnozuota astma, A., esant astmos priepuoliams, vartoja vaistus. A. A. dėl mažo amžiaus nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo pareikšti negalėjo. VTAS specialistams nepavyko sužinoti atsakovo K. A. nuomonės dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, kadangi jis gyvena Vokietijoje. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta aukščiau, VTAS specialistai palaiko ieškovės S. A., gimusios 1996-08-02, ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, nes tai atitinka nepilnamečio A. A. poreikius, teises ir teisėtus interesus. (e. b. l. 33-35).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl

santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad šalių santuoka įregistruota 2016 m. kovo 25 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.26.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja šioje knygoje numatytas teises ir pareigas (CK 326 str.1 d.) Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais (CK 326 str.2 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.1 d.) Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 str.2 d.). Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 str.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 str.2 d.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatyti sutuoktinio elgesio atvejai, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 str. 3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.).

Ieškovė nurodė ieškinyje bei paaiškino teismo posėdyje, kad ieškovės ir atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad 2016 m. gegužės 26 d. gimus ieškovės ir atsakovo sūnui A. A. labiau išryškėjo ieškovės ir atsakovo skirtingi, tarpusavyje nesuderinami charakteriai bei požiūris į bendrą santuokinį gyvenimą, todėl nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovė kartu su sūnumi A. A. iš Vokietijos išvyko gyventi į Lietuvą, o atsakovas ir toliau liko gyventi Vokietijoje. Ieškovė ir atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo. Taip pat nurodė, kad atsakovas gyvenant santuokoje vartodavo alkoholinius gėrimus, būdavo agresyvus, prie šeimos biudžeto prisidėdavo tik minimaliai, visus kitus pinigus skirtus šeimai praleisdavo alkoholio vartojimui ir linksmybėms su draugais. Kai atsakovas būdavo neblaivus, ieškovė pradėdavo jam priekaištauti, taip prasidėdavo konfliktai. Š. V. išlaikydavo ieškovė už gaunamus pinigus, kuriuos ji gaudavo už pagalbą buto savininkei. Šiuo metu atsakovas gyvena Vokietijoje su kita moterimi. Nesirūpina savo sūnumi, nemoka jam išlaikymo. Atsakovas savo atsiliepimo nepateikė, todėl jo pozicijos teismas vertinti negali, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai (pranešimas su ieškiniu) atsakovas turėdamas pareigą pateikti atsiliepimą to nepadarė, teismas vertina, kad atsakovas su ieškiniu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis sutinka. Teismo vertinimu CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, jei jis paliko šeimą ir nesirūpino ja daugiau kaip vienerius metus, šioje byloje netaikytina, kadangi pati ieškovė įrodinėjo, kad jų santuokos nutrūkimo priežastis buvo tai, kad ieškovė išėjo iš jų namų dėl atsakovo elgesio santuokos metu, taip pat sutuoktinių tarpusavio santykių, ką rodo ir ta aplinkybė, kad ieškovei išėjus iš namų, atsakovas nedėjo didelių pastangų susigražinti ieškovę, jį tokia padėtis tenkino. Remiantis šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė konkrečios vieno kito kaltės santuokos nutrūkime, jų santykiams nutrūkus, pradėjus gyventi skyriumi, juos tokia padėtis tenkino, nedėjo jokių pastangų vėl pradėti gyventi kartu, todėl konstatuotina, kad yra abiejų sutuoktinių kaltė santuokos nutraukime.

Santuoka gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu ji yra iširusi, t. y. bendras tolimesnis sutuoktinių gyvenimas nebegalimas. Iš ieškovės pareikšto ieškinio ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. Ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą, atsakovas ir toliau gyvena Vokietijoje su kita moterimi ir ten dirba, šalys bendro ūkio neveda, atsakovas šeima nesirūpina, sūnumi nesirūpina, jokių kontaktų sutuoktiniai nepalaiko, susitaikymo termino ieškovė nepageidavo, abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, darytina išvada, kad santuoka yra iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti, tolesnis bendras gyvenimas nėra galimas, santuoka nutrauktina, pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

IV. Dėl

santuokoje įgyto turto padalinimo.

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo privalomo registruoti tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto. Ieškovė ir atsakovas visus namų apyvokos ir buities daiktus pasidalinę iki santuokos nutraukimo ir ginčo dėl to nėra.

V. Dėl

sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę ,,A.“, o atsakovui jo pavardę ,,A.“. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str.2 d.). Kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškinio reikalavimas dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo yra tenkintinas.

VI. Dėl

sutuoktinių išlaikymo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti išspręsti vieno sutuoktinio išlaikymo klausimus (CK 3.59 str.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.72 str.1 d.). Teismas nenustatė jokio pagrindo, numatyto CK 3.72 str., kad kuriam nors sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, nei viena iš šalių jo priteisti neprašė, todėl jis nėra priteistinas.

VII. Dėl

nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (CK 3.59 str.). Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.2 d.). Sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku prioritetiškai atsižvelgiama į jo interesus (CPK 376 str.2 d.).

Iš ieškinio ir ieškovės paaiškinimo teismo posėdžio metu, matyti, kad ieškovė kartu su atsakovu ir jų sūnumi visą laiką gyveno Vokietijoje, nuomojamame bute. Ieškovei grįžus į Lietuvą, ieškovė su sūnumi apsigyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. sūnų aplankė tik vieną kartą, išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia. Kadangi sūnaus amžius yra mažo amžiaus, todėl jo nuomonės sužinoti nėra galimybės. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, institucijos, duodančios išvadą, išvadoje nurodoma, kad namuose yra vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos vaikui augti. Teismas, atsižvelgdamas į VTAS išvadą, į tai, kad vaikas yra mažametis, todėl jam ypatingai reikalinga motinos priežiūra, taip pat į tai, kad pats atsakovas jokių prieštaravimų tam nepareiškė, sprendžia, kad A. A. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

VIII. Dėl

bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad yra ginčas su atsakovu dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kadangi atsakovas tuo piktnaudžiauja, grįžęs į Lietuvą nepranešęs ieškovei pasiėmė vaiką iš darželio. Taip pat, kad atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. tik vieną kartą bendravo su sūnumi jį pasiimdamas su savimi vienai savaitei, daugiau su sūnumi nebendravo. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nedalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad ieškovas sutinka su tokiu bendravo tvarkos nustatymu. Teismas taip pat atsižvelgia į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomonę, kad nustatyti prašoma bendravimo tvarka tarp atsakovo K. A. ir nepilnamečio sūnaus A. A. atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šiuo momentu geriausiai atitinka tokio amžiaus vaiko interesus, yra protinga, sąžininga ir teisinga tėvų atžvilgiu, todėl reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką tenkina.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir jo pakeitimą tėvas ar motina gali inicijuoti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

IX. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą ( CK 3.59 str.). Nustačius nepilnamečio A. A. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas jo išlaikymo klausimas. Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti po 300 eurų sūnaus išlaikymui kas mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu patikslino prašomą priteisti sumą iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašė priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šią pareigą turi abu tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliu vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovės ir atsakovo sūnui yra 3 metai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienam vaikui išlaikyti turėtų būti priteisiamas ne mažiau kaip pusė minimalios algos, šiuo metu (1 MMA) - 430 Eur. Šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma yra 250 eurų, t. y. 35 eurų didesnė.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra 25 metų amžiaus, darbingas, ieškovė savo atsiliepime, ir paaiškinime nurodė, kad šiuo metu dirba ir gyvena Vokietijoje ir gauna 1700-2000 eurų per mėnesį. Ieškovė šiuo metu nedirba, o gauna pašalpą, kuri sudaro 256 eurus. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie savo darbo užmokestį, todėl teismas negali tiksliai įvertinti kokios yra atsakovo pajamos per mėnesį, tačiau teismas atsižvelgdamas į atsakovo amžių ir tai, kad atsakovas dirba užsienyje, teismas sprendžia, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra daug didesnės nei ieškovės. Be to vien tik atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, ji patiria daugiau rūpesčių, laiko sąnaudų, nuolat rūpinasi vaiku, šiuo metu jos pajamos sudaro tik 256,00 eurus per mėnesį, ieškovas turėtų prisiimti didesnes išlaikymo vaikui išlaidas.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nėra tiksliai žinomos atsakovo pajamos per mėnesį, jo kiti įsipareigojimai, ir į tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, dėl ko jis turėtų prisidėti didesne išlaikymo dalimi, neturi kitų išlaikytinių, į prašomo išlaikymo dydžio pagrįstumą, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 300 Eur (teismo posėdyje ieškovės sumažintas iki 250 EUR) išlaikymo vaikui priteisimo iki jo pilnametystės yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo mokamas išlaikymo dydis priteistinas po 230 Eur. vaikui per mėnesį. Be to ieškovė gauna vaiko pinigus, po 50 Eur per mėnesį, yra sveika, gali dirbti, todėl ir pati turi prisidėti ir yra pajėgi prie vaiko išlaikymo savo lėšomis, kaip šiuo atveju 150 Eur per mėnesį. Teismas nenustatė jokių ypatingų vaiko poreikių, dėl ko jam turėtų išlaikymo dydis būtų nustatytas didesnis negu 1 MMA, kadangi teismų praktikoje yra priteisiami ir mažesni išlaikymo dydžiai, ir nemaža vaikų turi sveikatos problemų, o ieškovė neįrodė, kad dėl vaiko turimos ligos ji patiria ypač dideles išlaidas.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio A. A. atstovė S. A., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.). Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

X. Dėl

išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą A. A. nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki civilinio ieškinio teismui padavimo dienos 2019 m. gegužės 14 d. po 300 Eur per mėnesį, kas sudaro 2400,00 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė prašoma sumą sumažino iki 250,00 Eur per mėnesį, kas sudaro 2000,00 Eur. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį yra aktualūs tie patys kriterijai, kaip ir nustatant išlaikymo įsiskolinimą, bei faktas, ar tokio dydžio išlaikymas buvo teiktas. Ieškovė jokių rašytinių įrodymų apie teikto išlaikymo A. A. dydį nepateikė. Ji prašė iš atsakovo priteisti 2400 Eur už aštuonis mėnesius, kas sudaro po 300 Eur per mėnesį, bet teisminio nagrinėjimo metu nusileido iki 250 Eur. per mėnesį. Vienas iš išlaikymo apskaičiavimo kriterijų yra MMA dydis. Nuo 2018-01-01 MMA buvo 400,00 Eur, nuo 2019-01-01 buvo 430,00 Eur (neperskaičiuotas). MMA dydžio didėjimas iš dalies siejamas su infliacija, dėl ko tiesiogiai kartu ir reiškia ir išlaidų vaiko išlaikymui didėjimą. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad vaikui išleisdavusi po 300 Eur per mėnesį, nors reikėtų išleisti daugiau, dėl ko taupydavo vaiko sąskaita, jam pirkdavo padėvėtus drabužius, negalėdavo leisti jam pramogų ir t.t. Kad vaikas buvo išlaikomas, nėra abejonių, kadangi ieškovė gaudavo valstybės mokėtas pašalpas, taip pat ieškovė nurodė, kad jai padėdavo ir padeda jos tėvai ir senelė. Iš kokių lėšų, ar ieškovės, ar kitų asmenų buvo tiksliai išlaikomas vaikas neturi reikšmės, kadangi šie asmenys neturėjo prievolės vaiką išlaikyti, todėl tai neatleidžia atsakovo nuo išlaikymo įsiskolinimo vaikui mokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į paminėta, remdamasis MMA dydžiais skirtingu laikotarpiu, bei vaiko auginimo sąlygomis, jo poreikiais, jo auginimui išleistomis piniginėmis lėšomis, priteisia išlaikymo įsiskolinimą po 180 Eur per mėnesį, iš viso 1440 Eur..

XI. Dėl

bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo buvo atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-19-T-989-4197, kuriuo jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.), ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 -10-03 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.NTP-7-5524 nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei S. A. teikimo išlaidos yra 202,54 eurai.

Ieškovė teikdama ieškinį, jeigu nebūtų buvusi atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turėjusi būti sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką, ir su šiuo reikalavimu susijusius kitus neturtinius reikalavimus, 81,00 Eur ((300,00 Eur (prašomas išlaikymo dydis ieškinyje) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc. (el. byla)) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, 54,00 Eur (2400,00 Eur (įsiskolinimo dydis) x 3 proc.) x 75 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti įsiskolinimą, už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo 75,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 285,00 Eur.. Ieškovas nuo žyminio mokesčio byloje dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo yra atleidžiamas (CPK 83 str.1 d.2 p.), tačiau atsakovas nėra atleidžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 3,34 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas dalyje dėl santuokos nutraukimo 100 proc., dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir su juo susijusio reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką 100 proc., dalyje dėl išlaikymo priteisimo (230 nuo 300) 77 proc. dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo (180 nuo 300) 60 proc., bendroje sumoje 84 proc., todėl tiek procentų bylinėjimosi išlaidų turėtų būti išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo. Tačiau CPK 96 str. 5 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas rodo, jo bylinėjimosi išlaidos valstybei susidarė dėl abiejų šalių kaltės, teismas nukrypsta nuo CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir priteisia iš atsakovo valstybei 50 proc. išlaidų, 142,50 Eur (285,00 Eur/2) žyminio mokesčio, 101,27 Eur (202,54 EUR/ 2) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 1,67 eurų (3,34 Eur/2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi nuo šių išlaidų ieškovė yra atleista 100 proc., jos dalis nėra priteisiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2016 m. kovo 25 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 26, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. A. palikti santuokinę pavardę – „A.“, atsakovui K. A. – „A.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Nustatyti atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

1) tėvas būdamas Lietuvoje turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį 18 val. iš S. A. gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį 15 val. į S. A. gyvenamąją vietą;

2) tėvas būdamas Lietuvoje turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį, paimdamas nepilnametį vaiką 17 val. iš S. A. gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tos pačios dienos 20 val. į S. A. gyvenamąją vietą;

3) tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

4) tėvas privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoti S. A. SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis, kad naudosis nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.

5) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi pusę kiekvienų jo rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, apie tai informavus S. A. iš anksto SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas, išsivežti į užsienį gali tik su rašytiniu motinos S. A. sutikimu;

6) tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku tiesiogiai telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat iš S. A. gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę, pasiekimus ir kitą informaciją.

Priteisti iš K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. gegužės 14 d. iki jo pilnametystės, nurodant, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

Pavesti išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti įstatyminei nepilnamečio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovei S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio vaiko A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už aštuonis mėnesius nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) 1440 Eur..(vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų).

Sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 142,50 Eur ( vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio; išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) – 1,67 Eur (vieną eurą 67 euro centų); valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas – 101,27 Eur ( vieną šimtą vieną eurą 27 euro centus).

Atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-4176-1021/2019.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.