- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- e2YT-4641-287/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00193-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. prašymą suinteresuotiems asmenims R. K. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti po jo tėvo P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo R. K. yra brolis ir sesuo. Jų tėvas P. M. mirė (duomenys neskelbtini), jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jų motina O. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 7 d. pareiškėjas iš Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro gavo pranešimą apie tai, kad į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po P. M. mirties. Mirusiajam nuosavybės teise priklausė 1/4 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis pagal įstatymą yra vienas iš įpėdinių. Jis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį turėjo priimti palikimą arba atsisakyti nuo palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Jis iki šiol į Pakruojo rajono 2–ąjį notarų biurą, adresu, (duomenys neskelbtini), nesikreipė dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ar atsisakymo. Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. J. savo 2019 m. vasario 7 d. išsiųstame rašte jo prašė iki 2019 m. kovo 1 d. pranešti apie tolimesnius savo veiksmus ir nurodė, kad jis, įstatymo nustatyta tvarka, gali įgalioti kitą asmenį vesti ir už jį jo vardu sutvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus. Jeigu per nurodytą laiką jis ar jo įgaliotas asmuo neprisistatys į notarų biurą, bus laikoma, kad palikimo nepriėmė, nevaldo, pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas valstybės įmonei Turto bankas, kuri kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Apie tai, kad jo tėvo vardu yra registruota dalis nekilnojamo turto, jis nežinojo. Apie tai jam nei tėvas, nei motina nieko nepasakojo.
Pareiškėjas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo laišką iš notarės ir paskui iš Turto banko, kad yra mirusio tėvo turto ir norėtų, kad teismas atstatytų teisę į turtą. Jis pranešė notarei, kad ruošiasi kreiptis į teismą, nes praleido terminą. Apie tėvo mirtį sužinojo tik gavęs iš notarės laišką. Tėvai nebuvo išsituokę, tačiau gyveno atskirai ir jis su tėvu nebendravo. Tėvo nepamena, nes buvo mažas. Kai jam buvo gal 10 metų ir tėvą susitikdavo (duomenys neskelbtini), jo motina jam parodydavo, kad čia jo tėvas. Jie su motina gyveno (duomenys neskelbtini). Motinai buvo blogai su sveikata ir ji paskutinius 8 metus gyveno (duomenys neskelbtini). Jie su tėvo gimine nebendravo ir niekas jiems nepranešė, kad tėvas mirė. Mano, kad po tėvo mirties likęs turtas, kurį dabar jis nori paveldėti, buvo jo tėvo paveldėtas iš savo tėvo. Jie su seserimi bandė tėvo ieškoti (duomenys neskelbtini), paskui sužinojo, kad tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), bet ir ten jo nesurado. Paskui gavo laišką, kad – miręs. Jie su seserimi – du tėvo vaikai. Apie tai ar tėvas turėjo kitą šeimą, nežino. Prašo atnaujinti praleistą terminą, kadangi nežinojo, kad yra kažkokio tėvo turto.
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą per nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, kad tėvą vaikystėje sutikdavo, tačiau su tėvu santykių nepalaikė ir jis jų neieškojo. Vėliau bandė tėvo ieškoti, bet nerado. Apie tėvo palikimą nieko nežinojo. Gavo laišką iš Turto banko ir buvo nustebusi. Žino, kad iš tėvo pusės yra teta, bet jokių ryšių nepalaikė ir ji jiems apie tėvo mirtį nepranešė. Mama mažai kalbėdavo apie tėvą. Mano, kad mama žinojo kur tėvas gyveno, bet gal ji nenorėjo, kad jie bendrautų. Kol buvo mažesni dar skatino bendrauti, bet vėliau – ne. Kai gavo laišką, susitarė su broliu, kad jis kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuris buvo praleistas dėl to, nes jie su tėvu nebendravo, su juo negyveno ir nežinojo, kad yra turto. Mama iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), sirgo demencija ir negalėjo savarankiškai gyventi. Prašo prašymą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo S. M. atstovas advokatas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad jie su tėvu bendravo kol buvo maži. Vėliau tėvai kartu nebegyveno, nors ir nenutraukė santuokos. Kur gyveno tėvas – nežino, bandė ieškoti, bet nerado, o mama apie tėvo gyvenamąją vietą nieko nesakė. Tik gavę 2019 m. vasario 7 d. iš Pakruojo 2-ojo notaro biuro laišką, jie sužinojo, kad tėvas mirė (duomenys neskelbtini). ir jo vardu yra registruota ¼ dalis nekilnojamojo turto, į kurį jie gali pretenduoti ir paveldėti, kaip įpėdiniai. Apie tai, kad tėvas turėjo kažkokį nekilnojamąjį turtą pareiškėjas ir jo sesuo nieko nežinojo, todėl kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Prašymas yra pagrįstas įrodymais, todėl prašo jį tenkinti ir atnaujinti pareiškėjui S. M. terminą palikimui priimti po jo tėvo P. M. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą ir jame nurodė, kad yra pradėjusi P. M. palikimo priėmimo procedūras, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Valstybė išlaidų, atliekant palikimo priėmimo procedūras, nepatyrė. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą P. M. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo S. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime į pareiškimą yra prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).
Iš pareiškėjo S. M. prašymo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, paties pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko raštu išreikštos nuomonės dėl prašymo, nustatyta, kad pareiškėjas S. M. ir suinteresuotas asmuo R. K. yra brolis ir sesuo, o jų tėvai O. M. ir P. M. yra mirę. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad P. M. gyvenamoji vieta nuo 1987 m. birželio 17 d. iki mirties (duomenys neskelbtini). buvo (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvui P. M. nuosavybės teise priklausė po ¼ pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei ¼ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. 2019 m. vasario 7 d. pranešimo matyti, kad į Pakruojo 2-ąjį notarų biurą kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po P. M. mirties. Pranešime nurodyta, kad mirusiajam nuosavybės teise priklausė ¼ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas, pagal įstatymą, yra vienas iš įpėdinių ir jei pareiškėjas per nustatytą terminą nesikreips į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą, bus laikoma, kad pareiškėjas palikimo nepriėmė, nevaldo, pretenzijų neturi ir ateityje neturės, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas valstybės įmonei Turto bankui. Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini). liudijimo matyti, kad po P. M. mirties į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą iki 2019 m. kovo 1 d., dėl turto paveldėjimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, testamentų registre apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą duomenų nėra, testamentų registre nėra duomenų apie sudarytus ir notarų biure patvirtintus testamentus.
Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo argumentus, kad jis įstatymo nustatytą trijų mėnesių kreipimosi dėl palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbios priežasties, kadangi pareiškėjas S. M. ir jo sesuo R. K. su tėvu nebedravo, nežinojo, kur jis gyvena, apie tėvo P. M. mirtį sužinojo tik gavę pranešimą iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro 2019 m. vasario 7 d., iš kurio taip pat sužinojo, kad po tėvo mirties yra likę jo vardu registruoto nekilnojamo turto. Šie duomenys, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybes. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (jo sesuo) būtų išreiškę norą atsisakyti tėvo P. M. palikimo. Be to, teismas reikšmingu laiko ir tai, kad pareiškėjas į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi praėjus vos daugiau nei mėnesiui nuo pranešimo iš notarų biuro gavimo dienos. Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių P. M. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tai yra, P. M. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė (CK 5.2, 5.50, 5.62, 5.66-5.67 straipsniai), todėl pareiškėjas dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus jam praleistą terminą (CK 5.57 straipsnis). Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjui, kaip pirmos eilės įpėdiniui (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paveldėti turtą, likusį po jo tėvo P. M. mirties.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė. Be to, valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nepaisant to, kad yra pradėtos P. M. palikimo priėmimo procedūros, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas bei valstybė, išlaidų, atliekant palikimo priėmimo procedūras, nepatyrė. Taip pat šis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą P. M. palikimui priimti, jis neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu prašė šį prašymą tenkinti. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise, konstatuoja, jog pareiškėjas S. M. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jo tėvo P. M., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, priimti (CK 5.57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 334-335, 578 straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po jo tėvo P. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.