Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Grafų rezidencija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asgaard Property“ dėl įpareigojimo demontuoti (pašalinti) savavališkai sumontuotus kondicionierių blokus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Grafų rezidencija“ ieškinį atsakovei UAB „Asgaard Property“, nusprendė įpareigoti atsakovę UAB „Asgaard Property“ savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti (pašalinti) prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotus kondicionierių blokus ir sutvarkyti jų montavimo vietas (atstatyti jas į padėtį, buvusią iki kondicionierių blokų sumontavimo); nustatyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija „Grafų rezidencija“ turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovės UAB „Asgaard Property“ lėšomis; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė 2021 m. kovo 29 d. pateikė teismui apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo paduoti. Atsakovė nurodė, kad ji proceso metu buvo informuojama tik formaliai per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), atsakovė apie teismo sprendimą sužinojo atsakovės atstovui elektroniniu paštu 2021 m. vasario 4 d. gavus ieškovės atstovo pranešimą. Atsakovės direktorius yra užsienio pilietis ir jam prireikė papildomo laiko išsiaiškinti lietuvių kalba gauto laiško turinį. Prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo atsakovė nebuvo nė karto prisijungusi po to, kai pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Dėl vasario mėnesį pablogėjusios tėvo sveikatos atsakovės vadovas buvo priverstas skubiai išvykti į Norvegiją, į kurią išskrido 2021 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) atsakovės vadovo tėvas mirė. Atsakovės vadovas į Lietuvą grįžo 2021 m. kovo 12 d. Pasibaigus izoliacijos laikotarpiui, 2021 m. kovo 23 d. atsakovo vadovas pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu ir perdavė turimą informaciją, susijusią su byla, bei pavedė advokatui parengti apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Asgaard Property“ prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti UAB „Asgaard Property“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo. Teismas nustatė, kad atsakovės vardu 2020 m. liepos 15 d. atsiliepimą į ieškinį teismui pateikė atsakovės vadovas P. S. S., kuris atsiliepimą įkėlė naudodamasis EPP sistema ir pasirašė atsiliepimą elektroniniu sisteminiu parašu. Pažymėjo, kad atsiliepimas surašytas lietuvių kalba. Atsižvelgęs į atsiliepimo turinį, teismas padarė išvadą, jog atsakovė išreiškė sutikimą dėl to, kad teismas procesinius dokumentus jai siųstų per EPP. Teismas atkreipė dėmesį, kad po pirminių procesinių dokumentų įteikimo atsakovei iki teismo posėdžio dienos praėjo penki mėnesiai, tačiau per juos atsakovė be atsiliepimo nepateikė jokių kitų procesinių dokumentų, pranešimų ar pan. Pažymėjo, kad, nors atsakovė neįvykdė įpareigojimo per nustatytą terminą pateikti tripliką, teismas nepriėmė sprendimo už akių, o skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, taip sudarydamas atsakovės atstovui galimybę pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė nebuvo aktyvi, nesidomėjo bylos eiga, nesirūpino, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau ir kad teismas priimtų sprendimą nustatęs ir įvertinęs visas, atsakovės nuomone, bylai reikšmingas aplinkybes, ištirti visi atsakovės pateikti įrodymai, susiję su ginčo esme. Pažymėjo, kad prašyme nurodomos aplinkybės apie atsakovės vadovo tėvo ligą ir mirtį bei išvykimą į Norvegiją, izoliaciją grįžus į Lietuvos Respubliką, tačiau visa tai vyko 2021 m. kovo mėnesį, o sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 1 d. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti termino atsakovei apeliaciniam skundui paduoti, todėl šį prašymą atmetė. Netenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo, teismas atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atsakovė UAB „Asgaard Property“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, priimti atsakovo pateiktą apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas ne dėl atsakovės neveikimo ar galimo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, bet dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pasirinktas toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovei, kuris neužtikrino tinkamo (realaus) atsakovės informavimo apie vykstantį teisminį procesą.

3.2. Visų procesinių dokumentų (išskyrus ieškinį) įteikimas atsakovei bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstas vien įteikimo fikcija, preziumuojant, kad procesiniai dokumentai išsiųsti per teismų elektroninių paslaugų portalą yra laikytini įteiktais kitą darbo dieną. Teismui buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad atsakovė per teismų elektroninių paslaugų portalą siunčiamų dokumentų realiai (faktiškai) negavo ir neperskaitė, be to, kad atsakovė minėta sistema nesinaudoja (prie sistemos buvo prisijungęs vos vieną kartą). Bylos šalis nedidelė įmonė valdoma ir kontroliuojama užsienio jurisdikcijos subjekto, kuriam nėra žinomi fikcija grindžiami procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis priemonėmis ypatumai Lietuvoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nuostatų aiškinimas ir taikymas neturėtų būti pernelyg formalus ir grindžiamas vien lingvistiniu aiškinimu. Teismas turėdamas duomenų, jog visi per teismų elektroninių paslaugų portalą siunčiami procesiniai dokumentai šaliai nėra realiai įteikiami, turėtų pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą, kuris užtikrintų faktinį (realų) šalies informavimą apie teismo procesą, o ne toliau dokumentus įteikti formaliai ir tam tikra fikcija grindžiamu įteikimo būdu.

3.3. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei bus įteikiami tokia pačia forma ir būdu, kaip buvo įteikti pirminiai teismo siųsti procesiniai dokumentai (paštu). Atsakovė apie priimtą sprendimą sužinojo tik tada, kai ieškovės advokatas 2021 m. vasario 4 d. atsiuntė el. laišką atsakovės direktoriui, surašytą lietuvių kalba. Prireikė papildomo laiko išsiaiškinti gauto laiško turinį. Tuomet paaiškėjo, kad atsakovei visi procesiniai dokumentai buvo įteikiami per EPP. Atsakovė vasario mėnesį prisijungė prie EPP ir kitų asmenų padedama susipažino su teismo sprendimu bei proceso eiga. Atsakovė priėmė sprendimą skųsti teismo sprendimą, tačiau dėl susiklosčiusių ypatingų asmeninių aplinkybių atsakovės vadovas per 30 dienų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos skundo objektyviai nesuspėjo pateikti. Dėl vasario mėn. pablogėjusios tėvo sveikatos, atsakovės vadovas buvo priverstas skubiai išvykti į Norvegiją (išskrido 2021 m. kovo 1 d.); į Lietuvą po tėvo laidotuvių grįžo 2021 m. kovo 12 d., ir iki 2021 m. kovo 22 d. buvo priverstinėje izoliacijoje dėl COVID-19 pandemijos ribojimų. 2021 m. kovo 23 d. atsakovės vadovas pavedė advokatui parengti apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo.

3.4. Tai, kad atsakovė ilgą laiką iš teismo negavo jokių dokumentų, atsakovei nesukėlė įtarimų, kadangi dėl COVID-19 pandemijos ir jos nulemtų ribojimų teismų darbas, kaip ir daugelio kitų institucijų, buvo iš esmės sutrikęs ir tai buvo nuolat skelbiama įvairiuose viešosios informacijos šaltiniuose.

3.5. Byloje pateiktas atsakovės atsiliepimas buvo parengtas naudojant šabloną ir dėl to nesąmoningai buvo palikta frazė – „siųsti per EPP“, nesuvokiant šio trumpinio reikšmės. Atsakovė iki 2021 m. kovo 23 d. nebuvo atstovaujama advokato ar kito atstovo, nes manė, jog ginčas yra nesudėtingas, turint omenyje tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI) prie Aplinkos ministerijos kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija jau buvo priėmus atsakovei palankų sprendimą dėl ginčo objektu esančių kondicionierių blokų įrengimo teisėtumo.

3.6. Atsakovė prarado galimybę įgyvendinti vieną pagrindinių savo teisių, kurią garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, t. y. teisę į teisminę gynybą, kartu paneigiant ir kitas atsakovės teises, tokias kaip, teisė būti išklausytam, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir pan. Be to, dėl formalaus CPK nuostatų taikymo taip pat buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.

3.7. Formalus procesinių dokumentų įteikimas, formaliai taikant CPK nuostatas, nėra tinkamas byloje dalyvaujančios šalies informavimas. Teismas nebuvo pakankamai rūpestingas informuodamas atsakovę apie teisminį procesą ir jo eigą, o atsakovė negali būti laikoma atsisakiusia savo teisės stoti prieš teismą ir gintis. Atsakovei turėtų būti sudaryta reali galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, šiuo atveju – teisę į apeliaciją.

3.8. Atskirajame skunde nurodomų faktinių aplinkybių visuma (t. y. formalus atsakovės informavimas apie vykstantį procesą, su atsakovės vadovo tėvo mirtimi susijusios aplinkybės bei COVID-19 pandemijos nulemtų ribojimų įtaka įgyvendinant savo teisę į teisminę gynybą, ribojimų nulemtas pasyvus byloje dalyvaujančio asmens laukimas proceso metu aktyvių veiksmų būtent iš teismo pusės, kai bus tęsiamas bylos nagrinėjimas stabilizavusis padėčiai dėl COVID-19, ir pan.), turėtų būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti; atsakovė viso proceso metu elgėsi sąžiningai ir niekada nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

4. Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Grafų rezidencija“ atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apie bylos eigą atsakovė buvo informuojama ir bylos procesiniai dokumentai jai buvo įteikiami teisėtu ir pagrįstu būdu. Ieškovė nesutinka, kad teismas turėjo vertinti, ar atsakovė skaito per EPP jai siunčiamus pranešimus, ir kad per EPP vykdomas atsakovės informavimas apie bylą buvo formalus. Įteikiant per EPP, gavėjas gauna korespondenciją į savo dispoziciją (elektroniniu būdu) ir gauna galimybę ją perskaityti. Ar šia galimybe asmuo realiai pasinaudoja, nebėra susiję su teismo informavimo/įteikimo pareigos vykdymo tinkamumu. Su byla susiję pranešimai atsakovei buvo realiai, faktiškai siunčiami, atsakovės EPP paskyroje realiai, faktiškai gauti, atsakovei visą laiką buvo ir yra prieinami. Teismo siųsti pranešimai negrįžo teismui kaip nepasiekę adresato dėl kokių nors sistemos sutrikimų ar pan.

4.2. Tai, jog informavimas per EPP grindžiamas įteikimo prezumpcija nėra šio informavimo būdo išskirtinumas ir nepagrindžia skundo.

4.3. Net ir matydamas, jog atsakovė per EPP jai siunčiamų pranešimų neskaito, prie EPP nesijungia, teismas galėjo visiškai pagrįstai manyti, jog tokia yra atsakovės sąmoningai pasirinkta bylos vedimo strategija.

4.4. Per EPP atsakovė buvo informuojama ne formaliai taikant teisės normas, o pačios atsakovės pasirinkimu, tokią savo valią patvirtinus tiek tiesiogiai prašant korespondenciją siųsti per EPP, tiek ir savo veiksmais, atsiliepimą pateikiant per EPP ir atsiliepime tai papildomai pabrėžiant. Atsakovės lūkestis, kad procesiniai dokumentai bus įteikti paprastu paštu, nepagrįstas. Pažymi, kad apie procesinių dokumentų išsiuntimą į adresato Liteko VEP posistemio paskyrą proceso dalyvis informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu Liteko VEP posistemio paskyroje, bet ir nurodytu elektroniniu paštu. Atsakovė ignoravo jai siunčiamus pranešimus.

4.5. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovės prašymo sąmoningumu ar gebėjimu savo paties suformuluotą prašymą suvokti. Atsakovė surašė atsiliepimą į ieškinį lietuvių kalba, vartodama teisinę terminologiją, pažymėjo, kad atsiliepimas kartu su priedais paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis (per portalą e.teismas.lt) ir jį tokiu būdu faktiškai pateikė. Pasak ieškovės, atsakovė turi geresnes, nei dauguma kitų Lietuvos įmonių, galimybes pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir bylos vedimu. Atsakovė turi laikytis Lietuvoje galiojančių įstatymų. Be to, atsakovė galėjo veikti pagal rūpestingumo principus, pasidomėti bylos eiga, bet to nedarė.

4.6. Atsakovės teisės nėra pažeistos; procese taip pat nepažeisti jokie teisės principai, nacionalinių/tarptautinių teismų praktika ar teismo įteikimo/informavimo pareigos. Terminą atsakovė praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo, procesinių pareigų nevykdymo arba tyčia. Atsakovės procesinis pasyvumas net ir pandemijos sąlygomis yra nepateisinamas. Teismas neprivalėjo, ir atsakovei pasirinkus ir teisės aktų nustatyta tvarka taikant kitokį įteikimo būdą, net negalėjo informuoti atsakovės el. paštu. Atsakovės pozicija priimant sprendimą buvo analizuojama, tiriama ir vertinama, į ją atsižvelgiama ir tokiu būdu atsakovė, nors po atsiliepimo pateikimo tiesiogiai procese ir nedalyvaudama, de facto darė įtaką teismo sprendimui. Byloje atsakovės teisė būti išklausytam ir visos su tuo susijusios teisės nebuvo pažeistos. Kadangi atsakovės nurodomos priežastys nėra svarbios, todėl terminas negali būti atnaujinamas.

4.7. Terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo, o ne nuo sužinojimo apie jo priėmimą, dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis); jis baigėsi 2021 m. sausio 29 d., todėl visa tai, kas vyko po to, termino atnaujinimo klausimui neturi reikšmės. Be to, skundas pateiktas daugiau nei septynių savaičių nuo ieškovės 2021 m. vasario 4 d. el. laiško. Pažymi, kad apeliacinis skundas pateiktas po 6 dienų po atstovavimo sutarties su apeliacinį skundą surašiusiu advokatu sudarymo, tad veikdama nedelsiant po ieškovės atstovo el. laiško gavimo, atsakovė apeliacinį skundą būtų pateikusi dar iki nurodytų su atsakovės vadovo tėvo būkle susijusių aplinkybių. 2021 m. vasario 10 d. atsakovė sumokėjo el. laiške nurodytą teismo priteistą sumą, todėl ieškovė daro išvadą, kad apie sprendimą atsakovė faktiškai sužinojo vėliausiai 2021 m. vasario 10 d., tačiau visą likusį vasario mėn. nesikreipė į advokatą ir neatliko jokių kitų realių veiksmų apeliaciniam skundui paduoti. Ieškovė nesutinka, kad izoliacija atsakovei sutrukdė iš karto kreiptis į advokatą ir atlikti kitus nurodytus veiksmus, kurie gali, o pandemijos sąlygomis ir turėtų būti atlikti elektroniniu būdu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą - UAB „Asgaard Property“ 2021 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo įrodymu ieškovė grindžia atsiliepime išdėstytus argumentus, į tai, kad šį dokumentą pateikti pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės, o dokumento turinys atsakovei žinomas, t. y. naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šį įrodymą priima.

Dėl atskirojo skundo esmės

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti atsakovės apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą turi būti detalizuojama įstatyme, kuriame, be kita ko, turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649-313/2015). Taigi viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą.

11. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti, ir tokį prašymą atmetė. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad faktinių aplinkybių visuma (t. y. formalus atsakovės informavimas apie vykstantį procesą, su atsakovės vadovo tėvo mirtimi susijusios aplinkybės bei COVID-19 pandemijos nulemtų ribojimų įtaka įgyvendinant savo teisę į teisminę gynybą ir pan.), turėtų būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti, juolab, atsakovė viso proceso metu elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

13. Bylos duomenys patvirtina (ginčo dėl to nėra), kad ieškinys su priedais ir teismo pranešimas atsakovei UAB „Asgaard Property“ buvo išsiųstas paštu jos buveinės adresu. Teismo pranešime atsakovė buvo informuota, kad gali prisijungti prie LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemės, paaiškinta, kad norėdama aktyvuoti paskyrą, turi per išorines sistemas (elektroninės valdžios vartus) užsiregistruoti portale adresu: https://e.teismas.lt., o aktyvavusi paskyrą galės prisijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos ir sekti joje vykstantį procesą, pateikti ir gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Taip pat pranešime nurodyta, jog neaktyvavus paskyros, teismas procesinius dokumentus atsakovei siųs kitais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytais būdais. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti ir ji (įmonės vadovas) per elektroninių paslaugų portalą pateikė atsiliepimą, kuriame be kita ko, išdėstė prašymą visą su bylos nagrinėjimu susijusią korespondenciją siųsti per EPP sistemą arba atsiliepime nurodytu adresu. Kiti procesiniai dokumentai (dublikas bei teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo, šaukimas į teismo posėdį, teismo sprendimas) atsakovei (jos vadovui) buvo siunčiami per EPP.

14. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal šio straipsnio 10 dalį, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

15. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

16. Teismas pažymi, kad posistemis pranešimą apie gautus procesinius dokumentus siunčia automatiškai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, asmuo, prisijungęs prie LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio, yra laikomas tinkamai informuotu apie priimtą procesinį dokumentą kitą darbo dieną po siunčiamo procesinio dokumento įkėlimo į sistemą (išsiuntimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-266-516/2021).

17. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant atsakovės sutikimui (prašymui) korespondenciją siųsti per EPP sistemą, tokiu būdu išsiųsti dokumentai laikomi įteiktais tinkamai. Duomenų apie Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo sutrikimus aktualiu laikotarpiu byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės argumentai dėl teismo netinkamai pasirinkto procesinių dokumentų įteikimo būdo, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Tačiau aplinkybės apie ieškovės (jos vadovo) faktinį sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą momentą, gali būti vertinamos kaip įvykusi klaida, atsakovės suklydimas.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant klausimą, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).

21. Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde atsakovė nurodė, jog įmonė nėra didelė, valdoma ir kontroliuojama užsienio jurisdikcijos subjekto, ji procesą vedė pati, nebuvo atstovaujama advokato, o įmonės vadovas prie sistemos buvo prisijungęs vos vieną kartą, jis tikėjosi, kad procesiniai dokumentai atsakovei bus įteikiami tokia pačia forma ir būdu, kaip buvo įteikti pirminiai dokumentai, t. y. paštu, o aktyvių veiksmų nesiėmė, suvokdamas sudėtingą situaciją valstybėje dėl COVID-19 pandemijos, sutrikdžiusios daugelio institucijų darbą. Nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė apie bylos išnagrinėjimą bei priimtą teismo sprendimą faktiškai žinojo anksčiau nei 2021 m. vasario 4 d. Duomenų, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nenustatyta. Nors ir po minėtos datos, apeliacinis skundas nebuvo pateiktas nedelsiant, tačiau atsakovės nurodytos priežastys, t. y. atsakovės vadovo vykimas į užsienį dėl tėvo ligos bei dalyvavimas laidotuvėse, privaloma izoliacija grįžus, kreipimasis į advokatą dėl apeliacinio skundo parengimo, pripažintinos pateisinančiomis tokį praleidimo laikotarpį. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, bei teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti atsakovės galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, skundžiama nutartis naikintina, atsakovės UAB „Asgaard Property“ prašymas tenkinamas ir terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo paduoti atnaujinamas, apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovės prašymą tenkinti, atnaujinti terminą atsakovės UAB „Asgaard Property“ apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo paduoti.

Perduoti UAB „Asgaard Property“ apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.