- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2-266-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00803-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė (pirm.)
- Atsakovas
- „Plenonis“
- Ieškovas
- „Petva“
- Trečiasis asmuo
- „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Kategorijos
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 3.3.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, 2021 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsakovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, ir 2021 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsakovės atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. e2-3441-855/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Petva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plenonis“, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Petva“ ieškinys atsakovei UAB „Plenonis“, trečiasis asmuo – UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, ir priteista iš atsakovės UAB „Plenonis“ ieškovei UAB „Petva“ 62 436 Eur skola, 6 821,77 Eur palūkanos, 8 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 933,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Plenonis“ pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydama panaikinti minėtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad mokėtina žyminio mokesčio suma atsakovei didelė, nors ji ir turi nekilnojamojo turto, tačiau atsakovės veikla sutrikdyta ir banko sąskaitoms taikomas areštas, todėl atsakovė bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį vėliau.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi atidėjo atsakovei UAB „Plenonis“ 1 000 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo ir nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – įpareigojo atsakovę sumokėti likusią 264 Eur žyminio mokesčio dalį.
4. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Plenonis“, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė teismui pakankamai įrodymų, pagrindžiančių sunkią dabartinę atsakovės finansinę padėtį, rodančių nesugebėjimą sumokėti visą žyminio mokesčio sumą bei sudarančių pagrindą spręsti, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos turtinė padėtis pasikeistų ir atsakovė galėtų sumokėti prašomą atidėti žyminio mokesčio sumą. Teismui buvo pateiktas tik išrašas iš Antstolių informacinės sistemos apie atsakovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus vykdomosiose bylose, tačiau pats savaime šis dokumentas neleido teismui įvertinti realios dabartinės atsakovės turtinės padėties.
5. Kita vertus, teismas atsižvelgė į atsakovės pateiktus ir paties teismo gautus duomenis Antstolių informacinėje sistemoje apie iš atsakovės vykdomus išieškojimus, atsakovės turtui taikomus areštus, į tai, kad atsakovė turi įsiskolinimų net Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, taip pat ir didelį šioje byloje priimtu sprendimu priteistą įsiskolinimą pačiai ieškovei, ir sprendė apie tam tikrų atsakovės finansinių sunkumų buvimą. Be to, Hipotekos registro duomenimis, atsakovės turtui taikoma hipoteka prievolės, kurios dydis siekia net 450 000 Eur, užtikrinimui, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie įmonės nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė jokių transporto priemonių nuosavybės teise neturi.
6. Teismas, siekdamas užtikrinti atsakovės teisę į teisminės gynybos prieinamumą, teisę į apeliaciją, atsakovės UAB „Plenonis“ prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkino iš dalies ir atidėjo didžiosios dalies – 1 000 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau nustatė terminą atsakovei sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, sudarančią 264 Eur, ir tokiu būdu pašalinti apeliacinio skundo trūkumą.
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovės UAB „Plenonis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Plenonis“ per teismo nustatytą terminą ir pagal teismo nurodymus apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, nustatyto 264 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nesumokėjo, pratęsti terminą trūkumams pašalinti neprašė, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovei.
Atsiliepimas
9. Atsakovė 2020 m. sausio 12 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl aukščiau nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2021 m. sausio 6 d. nutarčių, prašydama jas panaikinti. Taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties pateikti, nes per skundo padavimo terminą atsakovei nebuvo žinoma apie šią nutartį, ji negavo pranešimo iš teismų informacinės sistemos LITEKO apie gautus procesinius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties priėmė ir perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, o atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties atsisakė priimti.
11. Teismas sprendė, kad atsakovė žymiai praleido terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties paduoti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalį minėta nutartis atsakovei įteikta 2020 m. gruodžio 10 d., o atskirasis skundas pateiktas tik 2021 m. sausio 12 d., teisme gautas 2021 m. sausio 13 d. Teismas pažymėjo, kad visi ankstesni byloje tiek kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, tiek paties teismo priimti dokumentai atsakovei visada siųsti per EPP sistemą, t. y. tokia pačia tvarka ir būdu, kaip ir 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, ir atsakovė niekada nekėlė klausimo dėl vienokių ar kitokių dokumentų gavimo (negavimo) problemų ir pan. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad terminas atskirajam skundui dėl teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties buvo praleistas dėl subjektyvių atsakovės, o ne dėl kokių nors objektyviai svarbių priežasčių, todėl jo neatnaujino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atsakovė 2021 m. sausio 12 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2021 m. sausio 6 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės apeliacinį skundą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kad neturi teisės disponuoti turimu nekilnojamuoju ir kitu turtu dėl vykdomų išieškojimų. Tai patvirtina atsakovės pateikti aktualūs duomenys apie vykdomąsias bylas. Atsakovė šiuo metu neturi piniginių lėšų banko sąskaitoje ir tai matyti iš vykdomųjų bylų sąrašo. Teismas padarė nelogiškas išvadas ir nepagrįstai nustatė sumokėti 264 Eur dalį žyminio mokesčio. Teismas, abejodamas atsakovės pateiktais duomenimis apie vykdomąsias bylas, galėjo patikrinti šiuos duomenis antstolių informacinėje sistemoje, taip pat viešuosiuose registruose, nes greitas ir teisingas bylos išnagrinėjimas, asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimas užtikrina viešąjį interesą.
12.2. Atsakovė negavo pranešimo elektroniniu paštu iš LITEKO sistemos apie atsakovės gautus procesinius dokumentus dėl 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, todėl per apskundimo terminą nesusipažino su minėta nutartimi ir praleido terminą skundui paduoti. Be to, pati 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis akivaizdžiai nepagrįsta ir pažeidžia atsakovės teisę kreiptis į teismą ir teisę į tinkamą teismo procesą.
12.3. Kadangi 2021 m. sausio 6 d. nutartimi teismas nutarė apeliacinį skundą grąžinti atsakovei ir laikyti jį nepaduotu, remiantis neteisėta 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi, atitinkamai neteisėta yra ir teismo ši 2021 m. sausio 6 d. nutartis.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepime į 2021 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, vadinasi, Vilniaus apygardos 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta. Kadangi atsakovė šios teisėtos ir vykdytinos teismo nutarties neįvykdė, Vilniaus apygardos teismas visiškai pagrįstai 2021 m. sausio 6 d. laikė atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės priimti kitokios nutarties, todėl atsakovės atskirasis skundas dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties yra visiškai nepagrįstas.
13.2. Apeliantės argumentai, neva jai nebuvo žinoma apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį atidėti tik dalį žyminio mokesčio sumokėjimą, yra nesuderinami su atsakovės procesinėmis pareigomis domėtis bylos eiga. Apeliantė privalėjo sekti savo elektroninės teismų sistemos (EPP) paskyrą ir domėtis, ar jos kartu su apeliaciniu skundu teikiamas papildomas procesinis prašymas bus patenkintas.
13.3. Apeliantė teismui pateikė vienintelį įrodymą – informaciją apie antstolių vykdomąsias bylas, iškeltas jos atžvilgiu. Ieškovė pažymi, kad toks įrodymas negali būti laikomas pakankamu vertinant atsakovės tariamai blogą finansinę padėtį. Apeliantė galėjo pridėti papildomus buhalterinius įrodymus, tačiau to nepadarė. Be to, apeliantė Vilniaus apygardos teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad finansiniai sunkumai, su kuriais ji susidūrė, yra laikini ir sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
14. Atsakovė 2021 m. sausio 21 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir atsakovės atskirąjį skundą dėl 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiuo pagrindiniu argumentu:
14.1. Atsakovė dalyvauja ne vienoje civilinėje ir baudžiamojoje byloje, todėl reikalauti, kad ji informacinės sistemos paskyroje tikrintų kiekvieną iš bylų, yra nepagrįsta ir neprotinga. Atsakovė pasikliovė informacinės sistemos siunčiamais elektroninio pašto pranešimais. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė negavo pranešimo elektroniniu paštu iš LITEKO sistemos apie sistemoje atsakovės gautus procesinius dokumentus dėl 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, todėl ir praleido terminą skundui paduoti. Ši priežastis yra svarbi, nes atsakovei per skundo padavimo terminą nebuvo žinoma apie priimtą nutartį dėl trūkumų šalinimo.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepime į 2021 m. sausio 21 d. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:
15.1. Apeliantė savo EPP paskyros netikrino, bylos eiga nesidomėjo, todėl elgėsi atmestinai bei pažeidė savo procesinę pareigą domėtis bylos eiga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl 2021 m. sausio 14 d. nutarties
17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria nustatytas terminas atsakovės apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tą pačią dieną (2020 m. gruodžio 9 d.) buvo išsiųsta apeliantei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Nors apeliantė turėjo 7 dienas atskirajam skundui paduoti, tačiau jį teismui pateikė tik 2021 m. sausio 12 d. (pirmosios instancijos teisme procesinis dokumentas gautas 2021 m. sausio 13 d.), t. y. praėjus daugiau negu mėnesiui nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo.
18. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
19. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Teismas pažymi, kad posistemis pranešimą apie gautus procesinius dokumentus siunčia automatiškai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, asmuo, prisijungęs prie LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio, yra laikomas tinkamai informuotu apie priimtą procesinį dokumentą kitą darbo dieną po siunčiamo procesinio dokumento įkėlimo į sistemą (išsiuntimo), o ne nuo automatinio pranešimo elektroniniu paštu iš EPP sistemos gavimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų apie Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo sutrikimus aktualiu laikotarpiu (CPK 12, 176, 185 straipsniai). Taigi, apeliantės argumentas, kad ji negavo pranešimo elektroniniu paštu iš LITEKO sistemos ir negalėjo susipažinti su 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi, atmetamas, nes, kaip minėta, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis apeliantei išsiųsta dar tą pačią dieną, ir laikoma tinkamai įteikta 2020 m. gruodžio 10 d.
16. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad dalyvauja ne vienoje civilinėje ir baudžiamojoje byloje, todėl reikalauti, kad ji informacinės sistemos paskyroje tikrintų kiekvieną iš bylų, yra nepagrįsta ir neprotinga. Šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
17. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga šalims domėtis nagrinėjamos bylos eiga, todėl apeliantė, naudodamasi LITEKO VEP posistemiu, šioje byloje turėjo pasitikrinti, kokį procesinį sprendimą teismas priėmė dėl jos pateikto apeliacinio skundo priėmimo. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad turi bylinėjimosi patirties, nes dalyvauja ir kitose bylose, todėl, teismo vertinimu, turėjo suvokti procesinių terminų reikšmę ir jų praleidimo teisines pasekmes. Apeliantė turėjo pareigą domėtis jos apeliacinio skundo nagrinėjimo eiga, pasirūpinti, kad per EPP gauti procesiniai dokumentai būtų peržiūrimi ir į juos laiku reaguojama, tačiau to nepadarė. Tokie apeliantės veiksmai nėra suderinami ir su CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrąja šalies pareiga – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties pateikti buvo praleistas dėl paties asmens (atsakovės) neveikimo, nesidomėjimo procesu, todėl nėra pagrindo tokį terminą atnaujinti.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, kad terminą atskirajam skundui pateikti praleido dėl svarbių, nuo jos valios iš esmės nepriklaususių priežasčių. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Dėl 2020 m. sausio 6 d. nutarties
19. Šiuo atveju Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė, kad apeliantė nepašalino 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatytų trūkumų ir apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo grąžino jį padavusiai apeliantei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamos 2021 m. sausio 6 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria apeliantei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo nevertina.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti – įpareigojo atsakovę sumokėti likusią 264 Eur žyminio mokesčio dalį. Be to, teismas išaiškino apeliantei ir CPK nustatytas teismo nutarties neįvykdymo pasekmes – teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu apeliantė per teismo nustatytą terminą nepašalins nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, jos skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui.
21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė per teismo nutartyje nustatytą terminą neištaisė joje nurodytų ieškinio trūkumų ir likusios dalies žyminio mokesčio nesumokėjo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis CPK 115 straipsnio 3 dalimi ir apeliantės apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.
22. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, negavo.
23. Kaip jau buvo minėta aukščiau šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis apeliantei įteikta tinkamai, o apeliantė neįrodė, kad ji per teismo nustatytą terminą neištaisė apeliacinio skundo trūkumų dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių.
24. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi laikė apeliantės apeliacinį skundą nepaduotu. Apeliantės atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismas atmeta apeliantės atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Dėl 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties
25. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
26. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismas pagrįstai 2021 m. sausio 14 d. nutartimi atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties atsisakė priimti, konstatuotina, kad skundžiama 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis nebegali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su apeliantei nustatytu sumokėti žyminiu mokesčiu, nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Atmetus atsakovės atskiruosius skundus ir apeliacinį procesą dėl 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties nutraukus, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė patyrusi 363 Eur ir 217,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimus į atskiruosius skundus. Už atsiliepimų į atsakovės atskiruosius skundus parengimą maksimali ieškovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį sudaro 1 163,84 (0,4 × 1454,8 Eur x 2), todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 14 d. nutartis palikti nepakeistas.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, nutraukti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Petva“ 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.