Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas Andrius Šidlauskas prašė tenkinti pareiškimą. Nurodė, kad termino praleidimo priežastys yra: teisinio išsilavinimo neturėjimas, gyvenimas užsienyje, sunki finansinė padėtis, tai, kad pareiškėja elgėsi pagal savo būdą ir supratimą. Brolio A. M. elgesys taip pat prisidėjo prie termino praleidimo laiko pailginimo. Pareiškėjai apie tėvo mirtį pranešė A. M. 2018 m. kovo 30 d. Pareiškėja tikėjo, kad jeigu tėvas ir turėjo kokio nors turto, tai turtas buvo minimalus, domėjosi, ar apskritai yra kokio turto. 2018 m. pabaigoje sužinojo iš bendrų pažįstamų, kad A. M. parduoda butą. Pareiškėjos išsilavinimas yra techninio pobūdžio specializacijos aukštasis, tačiau pareiškėja niekada nedirbo pagal specialybę. Kambodžoje dirbo savanore, pajamos buvo pakankamos tik pragyventi ir grįžti į Lietuvą aplankyti močiutę. Kambodžoje nėra Lietuvos Respublikos atstovybių. 2019 m. liepos 17 d. pareiškėja išvyko į Angliją, kur ieško darbo. Šiuo metu dar nedirba, jai padeda draugai. Buvo asmenų, kuriuos galėjo įgalioti tvarkyti palikimo priėmimo reikalus, tačiau nežinojo apie tokią galimybę. Sutartį su advokatu sudarė tiesiogiai, parvykusi į Lietuvą. Turėjo draugų teisininkų, kurie padėjo jai parengti pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Ji nežinojo apie tai, kad yra nustatytas terminas palikimui priimti. 2019 m. balandį išvyko į Kambodžą, tikėdamasi, kad dirbs ilgiau, tačiau uždarius mokyklą, kurioje dirbo, ji grįžo į Lietuvą, iš kur 2019 m. liepos 17 d. išvyko į Angliją (2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 00 sek. – 41 min. 53 sek.).

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo prašė netenkinti pareiškimo. Paaiškino, kad jį užaugino močiutė – tėvo mama. Su tėvu bendravo nedaug. Po mirties palaidojo tėvą. Apie tėvo mirtį pranešė seseriai E. M. per „Messenger“ programą. Ji atsakė nemandagia žinute, todėl nieko nesakė jai apie esamą palikimą. Galbūt būtų pasakęs, jei ji būtų atvykusi į tėvo laidotuves. Tėvo palikimą sudarė butas, kuris priklausė močiutei, ir močiutės santaupos. Tėvas mirė praėjus trims mėnesiams po savo motinos mirties. Močiutė visada sakė, kad butą paliks jam, tačiau maždaug vienerius metus tėvas nevartojo alkoholio, tad močiutė persigalvojo ir paliko butą tėvui (K. M.). Jis dirba Norvegijoje, įgijęs 9 klasių išsilavinimą (2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 20 sek. – 50 min. 23 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad E. M. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai – K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Lenino rajono teismo 1989 m. kovo 29 d. sprendimu buvo nutraukta K. M. ir M. M. santuoka. 2001 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu K. M. ir M. M. neterminuotai apribotos tėvystės teisės dviejų vaikų E. M. ir A. M. atžvilgiu, nustatyta nuolatinė globa, vaikų globėja paskirta jų močiutė G. V.

E. M. 2017 m. liepos 31 d. deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas. 2016 m. E. M. buvo išduota Kinijos ir Vietnamo vizos, 2017 m. – Kambodžos viza, 2018 m. – Tailando viza, 2019 m. – Kambodžos viza.

K. M. mirė (duomenys neskelbtini). K. M. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po K. M. mirties butą paveldėjo A. M., kuris butą pardavė 2019 m. vasario 6 d.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Nagrinėjant prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, reikia: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ši data yra palikimo atsiradimo data, nuo kurios K. M. įpėdiniams atsirado teisė priimti jo palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyto termino pabaiga – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, pasak jo, pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, galima suskirstyti į šias grupes: 1) tikėjimas, kad palikėjas neturėjo turto; 2) teisinių žinių (išsilavinimo) neturėjimas; 3) gyvenimas užsienyje; 4) sunki finansinė padėtis; 5) elgimasis pagal savo supratimą ir būdą; 6) A. M. nesąžiningas elgesys.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja pirmojo apsilankymo po tėvo mirties Lietuvoje metu nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti, nes nežinojo, kad tėvas turėjo ar galėjo turėti sukaupęs kokio nors turto, kadangi pareiškėja žinojo, jog tėvas daug metų piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo pastovaus darbo, nebuvo įgijęs turto. Pareiškėjos atstovas posėdyje patvirtino, kad pareiškėja tikėjo, kad tėvas neturėjo turto, o, jeigu turto ir buvo, tai jis buvo minimalus. Tiek pareiškėjos atstovo, tiek suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, kad A. M. informavo pareiškėją apie tėvo mirtį (duomenys neskelbtini), t. y. sekančią dieną po tėvo mirties. Taigi, tokie pareiškimo argumentai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja palikimui atsiradus ir iki įstatyme numatyto termino palikimui priimti pabaigos neturėjo susiformavusios ar besiformuojančios valios priimti tėvo palikimą. Tik 2018 m. pabaigoje, t. y. jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui, iš trečiųjų asmenų sužinojusi apie A. M. parduodamą paveldėtą butą, pareiškėja panoro išreikšti valią priimti tėvo palikimo dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju, nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Priešingu atveju, toks požiūris, kai dėl palikimo priėmimo sprendžiama pagal tai, ar palikimo apimtis yra finansiškai patraukli, pažeistų kitų įpėdinių interesus. Pareiškėja, turėdama abejonių dėl palikimo sudėties, šias abejones galėjo lengvai pašalinti, kreipdamasi į bet kurį notaro biurą, kuriame būtų buvusi nukreipta į notaro biurą pagal palikimo atsiradimo vietą, kuriame jai, kaip įpėdinei, būtų suteikta viešųjų registrų informacija apie tėvo palikimą. Tuo labiau, kad pareiškėja didžiosios termino dalies metu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 8 d. buvo Lietuvoje. Taigi, aptartas pareiškimo argumentas nelaikytinas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja yra įgijusi aukštąjį techninės specializacijos išsilavinimą ir neturi teisinių žinių. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atstovas teigė, jog pareiškėja turi draugų teisininkų, kurie jai 2019 m. balandžio mėnesį padėjo rengti pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo. Tai rodo, kad pareiškėja turėjo visas galimybes gauti reikiamas bet jau minimalias teisines žinias. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo 34 metų amžiaus. Pateiktos aplinkybės apie pareiškėjos gyvenimą, sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja daug keliavo po įvairias pasaulio šalis, kur gyveno ir dirbo, taigi, turėjo susiformavusį platų požiūrį ir gyvenimišką patirtį. Tokio socialinio statuso žmogus, esant klausimams ar neaiškumams, turėdamas šiuolaikinėmis technologijomis garantuojamą prieigą prie informacijos, juos gali nesunkiai pašalinti.

Pareiškėja 2017 m. liepos 31 d. deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas. Pastaruosius dvejus metus gyveno ir dirbo Kambodžoje, o nuo šių metų liepos 17 d. yra išvykusi į Jungtinę Karalystę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, pagal kurią gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Pareiškėja pati nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 8 d., nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 9 d., nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. liepos 17 d. lankėsi Lietuvoje. Pirmasis jos buvimo Lietuvoje laikas iš esmės sutapo su didžiąja termino palikimui priimti dalimi, taigi, pareiškėja neturi faktinio pagrindo remtis gyvenimo užsienyje aplinkybe kaip svarbia termino praleidimo priežastimi.

Pareiškėja taip pat remiasi sunkia savo finansine padėtimi. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė visiškai jokių duomenų apie savo tuometinę finansinę padėtį. Iš jos atstovo paaiškinimų žinoma, kad pareiškėja tuo metu dirbo Kambodžoje savanore mokykloje, darbas buvo atlygintinis, jo pakako pragyvenimui ir kelionėms į Lietuvą, kas yra pakankamai brangu, įvertinant atstumą. Tad argumentas dėl sunkios finansinės padėties vertintinas kaip prieštaringas ir neįrodytas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja esant tokiai situacijai turėjo teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos pirminės, o prireikus, ir antrinės teisinės pagalbos, tačiau 2019 m. birželio 28 d. sudaryta Atstovavimo sutartis rodo, kad pareiškėjos finansinė padėtis leido jai pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Taipogi, šiuo aspektu įvertinama ir pareiškėjos atstovo nurodyta aplinkybė apie jos turimus draugus, turinčius teisinį išsilavinimą ir padėjusius pareiškėjai rengti pareiškimą teismui. Tai suponuoja pagrindą teigti, kad pareiškėjos galimai sunki finansinė padėtis nebuvo reali kliūtis gauti jai teisinę pagalbą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės apie sudėtingą pareiškėjos vaikystę, santykių su tėvu nebuvimą ir dėl to esamas neigiamas emocijas, kurias, kaip nurodė A. M. ir neneigė pareiškėjos atstovas, pareiškėja išreiškė savo broliui, atsakydama į jo žinutę apie tėvo mirtį. Tačiau asmens neigiamos emocijos ar sudėtingi santykiai su palikėju galėtų būti emocinė (moralinė) priežastis atsisakyti priimti palikimą, tačiau ne elgtis pasyviai taip praleidžiant terminą palikimui priimti. LITEKO duomenimis, pareiškėja 2019 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą, jai buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti, o 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškimas grąžintas pareiškėjai (civilinė byla Nr. e2YT-11779-347/2019). 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėja, žinodama, kad jai nustatytas terminas trūkumams šalinti, neturėdama atstovo, nežinodama apie bylos tolesnę eigą ir baigtį, išvyko į Kambodžą. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėja išvyko, tikėdamasi, jog išvyksta toliau dirbti ilgesniam laikui. Taigi, tuo atveju, nei jeigu teismas ir būtų priėmęs jos pareiškimą, bylos eiga ir tolesnis šio klausimo sprendimas nebūtų vykęs sklandžiai dėl pareiškėjos elgesio. Pareiškėja, žinodama, kad Kambodžoje nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės ar konsulinės atstovybės, turėjo elgtis rūpestingiau. Nenustatyta, kad pareiškėja pasižymėtų specialiomis elgesio savybėmis, kurios individualiai būtų reikšmingos šios bylos kontekste, tad, įvertinus individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nepakankamai atidus ir sąžiningas.

Pareiškimo motyvas dėl suinteresuoto asmens A. M. elgesio vertinamas kritiškai. Visų pirma, A. M. neturėjo teisinės pareigos pranešti pareiškėjai apie palikimo sudėtį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo faktiškai nebendravo, į pareiškėjos atsiųstą žinutę, kuri užgavo jos brolio jausmus, nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo elgėsi nesąžiningai teisine prasme ar siekė tyčia pakenkti pareiškėjos turtiniams interesams. Pripažintina, kad termino atnaujinimas šiuo atveju būtų neproporcingas A. M. interesų suvaržymas, atsižvelgiant ne tik į turtinius, tačiau ir į neturtinius interesus – A. M. faktiškai paveldėjo jį užauginusiai močiutei priklausiusį butą, kurį ši visada sakė paliksianti jam, tačiau K. M. pakeitus gyvenimo būdą, jo mama (A. M. močiutė) pakeitė savo valią ir testamentu paliko butą sūnui, kuris mirė praėjus keliems mėnesiams po savo motinos mirties.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kai kurios pareiškėjos nurodytos aplinkybės (A. M. elgesys) neegzistavo, kai kurių (sunki finansinė padėtis) buvimas neįrodytas, o kitos nors ir egzistavo, tačiau nepripažintinos pateisinančiomis termino praleidimą. Pareiškėja apie palikimo atsiradimą sužinojo iškart po palikėjo mirties. Iš esmės galima teigti, kad pareiškėja, atsiradus K. M. palikimui, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą apskritai neturėjo valios priimti palikimą. Pareiškėjos valia priimti palikimą pradėjo formuotis tik jai atsitiktinai sužinojus apie A. M. parduodamą paveldėtą butą, kai įstatymų leidėjo nustatytas terminas jau buvo pasibaigęs. Pareiškėja terminą praleido ne dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių, bet dėl įsitikinimo, kad palikėjas neturėjo turto, kurio teisingumą patikrinti ji nesiėmė jokių veiksmų, turėdama tam visas galimybes. Nuo palikėjo mirties praėjo beveik pusantrų metų. Termino atnaujinimas šiuo atveju neatitiktų termino atnaujinimo tikslų ir pažeistų palikimą priėmusio įpėdinio A. M. interesus. Pareiškėjos interesai, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo bei A. M. interesų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nuostatas, jos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalinti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis).

A. M. prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas 300 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina apie šių išlaidų realumą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Atmetus pareiškimą, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteisiamos 300 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškimo.

Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 (trijų šimtų eurų) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.