- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- A11.-768-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00112-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. V.
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamensto prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcija
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas L. V. surašytas už tai, kad 2020 m. balandžio 10 d. 01:30 val. medžiotojas L. V. medžiojo draudžiamu medžioklės būdu, tai yra medžiotojų klubo „Dauparai“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedėlį „Dedal“ prie optinio taikiklio, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams ir yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis, draudžiama jį turėti medžioklės plotuose. L. V. tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. Nr. 258 įsakymu (toliau – Taisyklės) 258, 58.5, 58.5.9 punktus (suvestinė redakcija nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. gegužės 8 d.) ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, labai gailisi dėl jo padarymo ir parodė, kad naktinio matymo priedėlį turi jau apie 5–7 metus, jį kažkada padovanojo draugai, todėl buvo įsitikinęs, kad jį galima turėti. Su naktinio matymo priedėliu medžiodavo Latvijoje, kurioje tai daryti yra teisėta. Naktinio matymo priedėlį laikydavo savo kuprinėje, būdavo visada su juo. Jie medžiojo ne Dauparuose, bet grįždami iš medžioklės Nidoje su vietiniu gyventoju važiavo per Dauparų medžioklės plotus. Visi ginklai buvo tvarkingai sudėti dėkle, šoviniai išimti, o minėtas prietaisas buvo kuprinėje, kurį rado inspektorius. Supranta, kad negalima turėti šio priedėlio, tačiau pažymi, kad jo medžioklėse Lietuvoje nenaudojo, prietaisas ant optikos uždėtas nebuvo ir jis per jį nežiūrėdavo. Ekspertizės išvadose matosi, kad priedėlis apskritai nebuvo naudojamas. Kaltę pripažįsta visiškai, tačiau pažymi, kad jie jau buvo išvažiavę iš medžioklės plotų ir kadangi nėra vietinis, važiuojant į vietinio asmens sodybą nežinojo, kad važiuoja per kitus medžioklės plotus, o į sodybą įmanoma patekti tik per minėtą medžioklės plotą. Pripažįsta, kad prieš tai buvo kitame medžioklės plote (ne Dauparuose), kur turėjo kuprinę su naktinio matymo priedėliu, bet jo nenaudojo.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytą kaltinimą. ANK 290 straipsnio 5 dalis užtraukia atsakomybę už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Tai blanketinė norma nukreipianti į Taisykles. Taisyklės prilygina naktinio matymo priedėlio turėjimą medžioklės plotuose draudžiamam medžioklės būdui. Inspektoriai neturi galimybių nustatyti tokių priemonių naudojimo fakto, todėl ši Taisyklių norma ir sukonstruota taip, kad neleidžiama tokio daikto net turėti medžioklės plotuose. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apskritai civilinėje apyvartoje negalima turėti tokio prietaiso, tai yra draudžiama. Medžioklė Nidoje buvo pabaigta 22:30 val., automobilis buvo sustabdytas 01:30 val., t.y., po trijų valandų, kai baigėsi teisėta medžioklė, sustabdyti asmenys važiavo iš miško, per kur nebuvo pravažiavimo į jų nurodytą vietą (sodybą), tas kelias nėra būdingas grįžimui iš Nidos, t. y. nėra tiesioginis kelias, kuriuo reikėtų grįžti į minėtą sodybą, kurioje jie buvo apsistoję, todėl L. V. pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už šio nusižengimo padarymą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad L. V. padarė administracinį nusižengimą, jis pats savo kaltę pripažįsta visiškai, t.y., kad turėjo draudžiamą šaunamojo ginklo priedėlį, tačiau nesutinka, kad buvo medžiojama tame medžioklės plote, kur šis asmuo buvo užfiksuotas pareigūnų. Medžioklė buvo vykdoma Nidoje, grįžimo laikas buvo vėlyvas. Tai, kad važiavo kitu keliu negu kad nurodė sodybos savininkas, nepatvirtina fakto, kad jie važiuodami per medžioklės plotus turėjo tikslą medžioti. Sustabdžius pareigūnams, ginklai buvo savo vietose, sumedžioto gyvūno nebuvo rasta, L. V. savo valia parodė kuprinę net pamiršęs, kad turi kuprinėje draudžiamą daiktą. Nemažai Europos Sąjungos valstybių šių daiktų naudojimas yra teisėtas, laiko klausimas, kada jie bus įteisinti Lietuvoje, todėl įvairiose aplinkinėse valstybėse medžiojantis asmuo dėl neatsargumo padarė pažeidimą, turėdamas šį priedėlį su savim Lietuvoje, medžioklės plotuose. Supranta, kad yra visi pagrindai pripažinti L. V. kaltu ir skirti nuobaudą, tačiau prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti specialiosios teisės medžioti atėmimo bei grąžinti ginklą, kuris buvo paimtas patikrinimo metu. Mano, kad yra visos sąlygos L. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes jis charakterizuojamas teigiamai, kitų pažeidimų, susijusių su medžiokle, nebuvo padaręs, pažeidimas buvo padarytas dėl skirtingo teisinio reguliavimo Europos sąjungos šalyse, L. V. iš to pasimokė ir ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebedarys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ANK 290 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad <...> medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Šiame straipsnyje nurodyti pažeidimai yra alternatyvūs, administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. ANK 290 straipsnyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančioji į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį nusižengimą jo sudėties nustatymas reikalauja žinoti ir panaudoti medžioklę reglamentuojančius aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė.
Taisyklių IX dalyje reglamentuota su medžiokle susijusi draudžiama veikla. Šios dalies 58.5 papunktis paaiškina kas tai yra medžiojimas draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis ir draudžiamais medžioklės būdais. Taisyklių 58.5.9 papunktis draudžia medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose.
Iš 2020 m. balandžio 10 d. ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo Nr. GINKL-1, vaizdo–garso įrašo, L. V. paaiškinimo ir tarnybinio pranešimo, nustatyta, kad iš medžioklės plotų vienete „Dauparai“ sustabdyto automobilio buvo paimtas L. V. priklausantis optinis prietaisas „Dedal“ (b. l. 4, 5, 14, 16). Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas optinis prietaisas yra pramoninės gamybos daugiafunkcinis naktinis monokuliaras „Dedal“, skirtas tvirtinti prie dieninio optinio taikiklio, tokiu būdu suteikiant šiam optiniam taikikliui naktinio taikiklio savybių; šis daugiafunkcinis naktinis monokuliaras priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, jis yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis (b. l. 8–13). Šių aplinkybių neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. L. V. pripažino pažeidęs teisės aktų reikalavimus, tačiau tiek jis, tiek jo atstovas nurodė, kad nesutinka, kad Dauparų medžioklės plotuose buvo medžiojama.
Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose pripažįstama, kad draudžiamų priedų prie optinių taikiklių turėjimas medžioklės plotų vienete yra prilyginamas draudžiamiems medžioklės būdams ir tai atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją „medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais“ (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-531-366/2016, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-334/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-697/2017, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-300-594/2019). Taigi, objektyvioji administracinio nusižengimo pusė nagrinėjamu atveju pasireiškė draudžiamo įrankio (naktinio matymo priedėlio „Dedal“) turėjimu medžioklės klubo „Dauparai“ medžioklės plotų vienete.
ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad pagrindo išvadai, jog pagal ANK 290 straipsnį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnį) administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus, nėra ir kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad ATPK 85 straipsnyje (atitinkantis šiuo metu galiojantį ANK 290 straipsnį) numatyti medžioklės taisyklių pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-76-2014).
Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. <...> Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-44-699/2018).
L. V. parodė, kad naktinio matymo priedėlį padovanojo draugai, todėl buvo įsitikinęs, kad jį galima turėti. Su naktinio matymo priedėliu medžiodavo Latvijoje, kurioje tai daryti yra teisėta. Naktinio matymo priedėlį laikydavo savo kuprinėje, kurią veždavosi į visas medžiokles, tačiau medžioklėse Lietuvoje jo nenaudodavo. Dauparų medžioklės plotuose nemedžiojo, važiavo iš medžioklės Nidoje į sodybą. Taip pat nurodo, kad yra ne vietinis, todėl nežinojo, kad sodyba yra medžioklės plotuose. L. V. paaiškinime nurodė, kad po medžioklės Nidoje grįžo į Jonušų kaimą; medžioklės metu naudojo prožektorių, o kad naktinio matymo žiūronas yra draudžiamas nežinojo (b. l. 5). V. P. ir V. R. paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad po medžioklės Nidoje buvo grįžtama į Jonušų kaimą (b. l. 6, 7). Institucijos atstovas pažymėjo, kad kelias, kuriame buvo sustabdyti medžiotojai, nėra būdingas grįžimui iš Nidos, t. y. nėra tiesioginis kelias, kuriuo asmenys galėtų grįžti į minėtą sodybą, kurioje jie buvo apsistoję. Vaizdo–garso įraše matyti, kad patikrinimo metu rastas L. V. priklausantis naktinio matymo priedėlis nebuvo uždėtas ant ginklo optikos (b. l. 16). Šiame kontekste, vertinant subjektyviąją administracinio nusižengimo pusę, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad iš L. V. paimtas optinis prietaisas yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis (b. l. 8–13).
L. V. padarytas administracinis nusižengimas be jo paties prisipažinimo, įrodytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos surinkta medžiaga: medžioklės lapo kopija (b. l. 3), 2020 m. balandžio 11 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), L. V. paaiškinimu (b. l. 5), V. P. paaiškinimu (b. l. 6), V. R. paaiškinimu (b. l. 7), 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. 30-(285)-IS1-161 (b. l. 8–13), 2020 m. balandžio 10 d. ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu Nr. GINKL-1 (b. l. 14), 2020 m. balandžio 10 d. ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu Nr. GINKL-2 (b. l. 15), kompaktiniu disku su vaizdo įrašu iš įvykio vietos (b. l. 16).
Teismo vertinimu, L. V., kaip rūpestingas pilietis, kuriam suteikta teisė medžioti, turėjo išsiaiškinti, ar net ir dovanotas prietaisas nėra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Šalyje galiojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis yra kiekvieno piliečio pareiga. Taip pat L. V., būdamas atsakingu ir rūpestingu medžiotoju, turėjo domėtis ir išmanyti medžioklės veiklą reguliuojančius teisės aktus, aiškintis kokių prietaisų turėjimas medžioklės plotuose yra draudžiamas ir imtis visų būtinų priemonių, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą versiją, kad jis nežinojo, jog į sodybą važiuoja per medžioklės plotus, vertina kaip nepakankamai įrodytą ir nepaneigiančią fakto, kad tą vakarą/naktį, susiruošęs į medžioklę, jis pasiėmė su savim ir šį draudžiamą prietaisą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad L. V. jam inkriminuotą nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo).
Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad L. V. pažeidė Taisyklių 58.5.9 punktą, jo padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, sudėtį – medžiojimas draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.
Administracinio nusižengimo protokolo grafose „Administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas“ ir „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodytas skirtingas administracinio nusižengimo padarymo laikas. Pagal bylos duomenis administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. balandžio 10 d., 01:30 val., todėl ši protokole padaryta klaida ištaisytina.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio poveikio priemonių taikymo L. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam neskirti specialiosios teisės medžioti atėmimo bei grąžinti ginklą, kuris buvo paimtas patikrinimo metu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas <...> kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
L. V. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su aplinkos apsauga. Įstatymo leidėjas už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatė griežtą nuobaudą bei griežtas poveikio priemones, t. y. šis administracinis nusižengimas paties įstatymo leidėjo vertinamas kaip šiurkštus ir pavojingas. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims turi būti taikoma griežta administracinė atsakomybė; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. L. V. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), jo veiksmai apsiribojo draudžiamo ginklo priedėlio turėjimu savo kuprinėje, dėl šių L. V. veiksmų sunkesnių padarinių neatsirado, žala gyvūnijai nebuvo padaryta, byloje duomenų, kad buvo padaryti kiti teisės aktų pažeidimai, nėra. L. V. darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 24), jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą baudžiamas pirmą kartą. L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. V. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.
ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir L. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta ir neskyrus administracinio poveikio priemonės; dėl šios priežasties L. V. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 290 straipsnio 9 dalyje, neskirtina.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais (ANK 29 straipsnio 3 dalis). ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių <...> ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Naktinio matymo priedėlis „Dedal“, kurį L. V. turėjo medžioklės klubo „Dauparai“ medžioklės plotų vienete, yra daiktas, kurio apyvarta uždrausta bei administracinio nusižengimo padarymo įrankis, atitinkantis turto, konfiskuotino pagal ANK 29 straipsnį, požymius. Atsižvelgiant į tai naktinio matymo priedėlis „Dedal“ su dėklu konfiskuotinas (ANK 29 straipsnis).
Iš administracinio nusižengimo bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad taip pat buvo paimti: L. V. priklausantis ginklas – graižtvinis šautuvas „Blaser R8“, numeris R078006, su optiniu taikikliu „ZEISS Victory“, garso slopintuvu ir diržu, taip pat šaudmenys 308 Winchester (17 vnt.), tūtelės (3 vnt.) ir ginklo dėklas (b. l. 8–13, 15). Nurodyti daiktai nėra administracinio nusižengimo įrankiai ar priemonės, L. V. juos turėjo teisėtai, kad būtų naudojęs medžioklei kartu su draudžiamu priedėliu – nenustatyta, todėl jie grąžintini jam kaip teisėtam jų savininkui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
pripažinti L. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 29 straipsniu, 290 straipsnio 10 dalimi, skirti L. V. administracinio poveikio priemonę – naktinio matymo priedėlio „Dedal“ su dėklu konfiskavimą.
Graižtvinį šautuvą „Blaser R8“, numeris R078006, su optiniu taikikliu „ZEISS Victory“, garso slopintuvu ir diržu, taip pat šaudmenis 308 Winchester (17 vnt.), tūteles (3 vnt.) ir ginklo dėklą, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato, nutarimui įsiteisėjus grąžinti L. V..
Informuoti L. V., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20116355064, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.